Šeštadienį rašėme apie tai, kad didelį Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių nepasitenkinimą sukėlė administracijos vienašališkas sprendimas nebedalyvauti kartu su Jelgavos savivaldybe rengtame projekte, kurį įgyvendinus būtų sutvarkyta Rėkyvos pakrantė, įrengtas kempingas ir kita infrastruktūra sporto turizmui, o konkrečiau – jėgos aitvarų sporto mėgėjams.

Pirmadienį spaudos konferencijoje administracijos direktorius Antanas Bartulis dar kartą išdėstė argumentus, kodėl šis projektas nebuvo teikiamas antrą kartą finansavimui gauti, o Šiauliai partnerystę Jelgavai užleido Joniškiui.

Iš šešių Savivaldybės teiktų Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programai projektų finansavimą gavo keturi. Visų jų vertė – 1,765 mln. Eur, o Savivaldybės prisidėjimas – 200 tūkst. Eur.

Administracijos direktorius pasakojo, kad vos pradėjęs dirbti revizavo vykdomus projektus ir jų finansavimą. Pastebėjo, kad iš viso apie 3,5 mln. Eur projektai nepadengti finansais. Triukšmą sukėlęs turistinis projektas pirmame kvietime finansavimui gauti nelaimėjo, nes nebuvo parengtas techninis projektas ir gautas statybos leidimas. A. Bartulis mano, kad dėl to atsakomybę turėtų prisiimti buvę administracijos vadovai. Antrajame kvietime finansinės paramos dalis sumažėjo beveik perpus ir siekiant projektą įgyvendinti būtų reikėję Savivaldybei pridėti beveik 300 tūkst. Eur – daugiau nei prie likusių keturių kartu paėmus.

Pasitarime pas merą administracijos vadovui buvo išsakyta politinė valia, kad tokio projekto įgyvendinti nereikia.

Yra dar viena medalio pusė. Po įgyvendinto projekto, įrengus kempingą, sukūrus bazę jėgos aitvarų mėgėjams, Savivaldybė turėtų užtikrinti, kad 5 metus nemokamai teiks šias sporto turizmo paslaugas.

„Nebuvo įvertina, nei kiek Savivaldybei tai kainuos, nei kokia koncesija tai turėtų būtų“, – sakė direktorius, priminęs, kad „litlatinius“ projektus reikia įgyvendinti savo lėšomis ir tik po patikrinimo, jei viskas tinka, išlaidos dengiamos iš programos.

Direktorius stebėjosi, kad tai ne vienintelis projektas, kur nesuplanuota, kaip veikla bus vykdoma po įgyvendinimo.

„Pavyzdžiui, pagal kitą civilinės saugos projektą, mieste bus įrengtos 32 videokameros. Po to mes turime Savivaldybėje įsteigti visą parą veikiantį koordinacinį centrą su 7-9 etatais, ekipažu ir 5 metus negalime nieko keisti. Kiek tai kainuos?“ – sakė A. Bartulis.

Direktorius pritarė mero nuomonei, kad Rėkyvos pakrantę nuo Bačiūnų pusės Savivaldybė gali sutvarkyti ir savo lėšomis, tada galės ją eksploatuoti taip, kaip matytų esant reikalinga.