Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Seimo „Europos savaitės“ renginių cikle organizavo diskusiją, kurioje kalbėta apie humanitarinių mokslų ir studijų pridėtinę vertę.
Akivaizdu, kad tiksliųjų mokslų pridėtinė vertė, kurią galima aiškiai ir nesudėtingai apskaičiuoti skaičiais, procentais ar net pavaizduoti kreivėmis, yra labai aiški. Tuo metu humanitarinių mokslų pridėtinė vertė, kaip ir patys mokslai, yra visiškai kita. Pirmiausia šie mokslai tiria ir kalba apie žmogų ir kultūrą. Tuomet kokia nauda iš humanitaro, kuris domisi šiomis temomis? Gal jo tyrimų laukas jau tapo periferiškas? O gal vertę užgožia tik šiuolaikinio pasaulio technologijų, kapitalo garbinimas ir kitas „triukšmas“?
Didžiausios kliūtys
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Mokslo politikos amalizės skyriaus analitikas Tadas Juknevičius sako, kad humanitariniai mokslai Lietuvoje labiausiai kenčia dėl vidinės institucinės konkurencijos ir nestabilumo.
„Pastebiu, kad dažnai pasipriešinimas pokyčiams, kova dėl išskirtinio statuso, savo vertės įrodinėjimas užgožia pagrindinę humanitarinių mokslų misiją. Humanitarų bendruomenė turėtų susitelkti bendram darbui, tapti atviresnė bendradarbiavimui ir siekti tapti labiau matoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tikiu, kad ateityje nebereikės diskutuoti dėl humanitarinių mokslų pridėtinės vertės, nes ji bus akivaizdi“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė analitikas. MOSTA analitiko teigimu, humanitariniai mokslai kuria didžiulę pridėtinę vertę. Tik ta vertė negali būti pamatuojama rodikliais, kaip kituose moksluose.
Didesnis šių mokslų tyrėjų bendradarbiavimas tiek tarpusavyje, tiek su kitų mokslo sričių tyrėjais, rezultatų sklaida Lietuvoje ir užsienyje pridėtinę vertę tik dar labiau sustiprintų. Pavyzdžiui, vertę galima pamėginti apibūdinti tuo, kad humanitarinių mokslų prasmė atsiranda per kūrybiškumą, tapatybės konstravimą ir išsaugojimą civilizacijos kūrimo bei valstybės įsiprasminimo plotmėse.
Taip mano akademikas Vytautas Martinkus, kuris humanitarinius mokslus vertino kaip esminę jungtį tarp skirtingų mokslinių disciplinų bei veiklos sričių – politikos, švietimo, mokslo, verslo ir pan. Ji užtikrina, kad būtų kuriama valstybės istorija ir ateitis. Be to, jis pabrėžė, kad visas mokslas egzistuoja bei yra prasmingas žmogui tik kaip humanistikos plėtotė.
Stiprūs nacionaliniu mastu
MOSTA analitiko T. Juknevičiaus teigimu dienraščiui „Šiaulių naujienos“ pristatytos ekspertų pateiktos išvados apie humanitarinių mokslų būklę Lietuvoje. Dar 2015 m. MOSTA atliko Lietuvos mokslinės veiklos palyginamąjį vertinimą. Tam buvo pasitelkti užsienio ekspertai, kurie humanitarinių mokslų tyrimus Lietuvoje įvertino kaip stiprius nacionaliniu mastu. Pasak ekspertų, pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria humanitariniai mokslai Lietuvoje, yra didelis dubliavimas, fragmentacija ir mažas finansavimas.
„Vertintos visos humanitarinių mokslų kryptys. Pasak ekspertų, Lietuvoje trūksta humanitarinių mokslų bendradarbiavimo su kitų mokslo sričių atstovais. Galbūt tai lemia didelė šių mokslų koncentracija ties lituanistinių tyrimų tematikomis“, − sako T. Juknevičius.
Kaip sakė MOSTA analitikas, padaliniai, kuriuose sutelkta kritinė tyrėjų masė arba kurie turi unikalią mokslinių tyrimų specializaciją, įvardyti kaip stipriausi. Humanitarinių mokslų padalinys įvertintas 2 balais iš 5 galimų. Šiaulių universiteto stiprybe ekspertai įvardijo specialiosios pedagogikos mokslinius tyrimus (bet tai jau socialinių mokslų sritis).
