Kartais būna, kad stovint eilėje prie prekybos centro kasos atsiranda noras nusipirkti loterijos bilietą. Argi gaila vieno euro už malonumą lošti ar pasvajoti, ką vėliau būtų galima padaryti su išloštais milijonais. Tuo metu, matyt, atrodo, kad esame kur kas arčiau tos svajonės. Vis dėlto neretai svajonės tik ir lieka svajonėmis, nes, kaip kartais šmaikštauja matematikai, tikimybė laimėti didįjį prizą yra beveik tokia pat – nesvarbu, nusipirkome bilietą ar ne.
Svajoja apie didelius pinigus
Šiauliečiai atvirauja, kad ne visada atsispiria pagundai nusipirkti loterijos bilietą. Aišku, tiek, kiek jie nuolat pirkdami bilietus išleidžia, neatsiperka, bet, kaip ten sakoma – viltis miršta paskutinė.
„Turbūt jeigu niekas niekada nelaimėtų, tai bilietų ir nepirktų, nebūtų loterijų. Kai matai, kaip žmonės laimi automobilius, butus, nemažas pinigų sumas, kažkaip norisi laimę išbandyti. Tik gaila, kad laimėti pavyksta ne visiems. Pavyzdžiui, man tai niekada nesiseka. Nesu laimėjęs daugiau nei 50 euro centų“, – pasakoja Lukas.
Tautvydas sako, kad kurį laiką nepirkdavo jokių loterijos bilietų, tačiau paskutiniu metu vėl susigundė: „Nesu azartiškas, bet kai neseniai parduotuvėje pamačiau žmogų, kuris tikrinosi savo bilietus, su pavydu žiūrėjau, kaip jo bilietai pasirodė esą laimingi ir jis išlošė daugiau nei trisdešimt eurų. Tuomet ir aš nusprendžiau savo laimę išbandyti. Nusipirkau tris bilietus ir vienas iš jų buvo laimingas. Tiesa, tas laimėtas 1,5 euro neatpirko visų išlaidų, bet kažkoks azartas atsirado. Kas čia žino, galbūt ir man kada nors pavyks laimėti milijoną.“
Vis dėlto yra ir tokių šeimų, kurios atidžiai planuoja savo šeimos finansus ir pinigus leidžia tik iš tiesų reikalingiems dalykams.
„Aš nedrįstu rizikuoti. Nemanau, kad turiu didelę tikimybę ką nors laimėti. Užuot švaisčiusi savo pinigus, juos išleidžiu kitų savo poreikių tenkinimui. Kai pardavėjos siūlo įsigyti loterijos bilietą, visada atsisakau. Aišku, kartais pagalvoju, ką daryčiau, jeigu mano sąskaitoje atsirastų didelė suma pinigų, bet tuo viskas ir pasibaigia“, – tvirtina Eglė.
Pataria ieškoti geresnių investicijų
Kita vertus, Eglė atvirauja, kad turi tetų, kurios sekmadienio pavakarėmis kartu susėda prie televizoriaus ir tikrina savo bilietus: atidžiai žymisi visus skaičius ir labai džiaugiasi, kai kartais pasiseka. Mergina sako, kad kritiškai nevertina tokio savo tetų elgesio. Priešingai – tas buvimas kartu jai labai gražus – taip ir laikas prabėga, o jei pasiseka laimėti, dar ir kažkiek džiaugsmo būna.
Tuo tarpu Monika yra įsitikinusi, kad loterijos yra viena iš blogiausių, rečiausiai pasiteisinančių būdų praturtėti: „Esu girdėjusi istorijų, kad nusipirkus loterijos bilietą rezultatai priklauso ne nuo sėkmės, bet matematinių skaičiavimų arba susapnuotų pranašysčių. Manau, žmonėms reikėtų galvoti ne apie loterijas, bet ieškoti geriau apmokamo darbo.“
Ekonomistams tokie gyventojų pasakojimai nuostabos nekelia. Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė komentuoja, kad visiškai natūralu, jog žmonės didžiojo loterijos prizo laimėjimą suvokia kaip būdą praturtėti. Tačiau iš tiesų loterijos bilietų pirkimas yra bloga ir nuostolinga investicija.
„Loterijos bilieto pirkimas yra iliuzija, kad investavus kažkokią sumą pinigų investicija atsipirks. Iš kitos pusės, jeigu žmonės paskaičiuotų, kiek jie investuoja per metus, tai turbūt jie turėtų garantuotą grąžą iš šito savo pomėgio. Žvelgiant iš finansų valdymo perspektyvos, loterijos yra rizikingas dalykas ir pasiseka vienetams. Tiems vienetams laimėjimą suneša daugelis. Todėl aš manau, kad geriau tam tikrą sumą išleisti ne loterijos bilietams, bet kaupti rezerve ir susitaupyti pirkiniui, kurio iš tiesų norisi“, – pataria J. Cvilikienė.
