Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos apsilankymas Šiaulių oro uoste tikriausiai jo tinstančių problemų neišspręs, tačiau konkrečių sprendimų miesto valdžia tikisi. Nėra infrastruktūros – nėra lėktuvų – nėra pajamų. Savivaldybės įmonė kaupia nuostolį ir artėja prie uždarymo. Jei Savivaldybė nepasiryš milijoninėms investicijoms, oro uostą vargu ar pavyks išsaugoti.
Aštriausia problema – šiaurinio perono kokybė
Krašto apsaugos viceministras pagal visus saugumo reikalavimus pavėžintas šiauriniu peronu pajautė, kaip juo važiuodamas šokinėja automobilis. Tarp betono plokščių žiojėja dideli tarpai, o jų aukštis skiriasi net apie 10 cm.
Tiesa, yra keletas asfalto lopų – pernai kariškiai po 20 metų už maždaug 30 tūkst. Eur kelias vietas palopė. Dar prieš metus asfaltuotą takelį už kiek daugiau nei 60 tūkst. Eur nusitiesė oro uostas.
Tai peronas, kurį šiandien Savivaldybės įmonė turėtų naudoti krovininiams lėktuvams priimti, verslui aptarnauti. Tarptautinių įmonių atstovai, pamatę šį „gėrį“, sako: „Ne, mūsų lėktuvai brangesni nei jūsų peronas ir mes jų čia nelaužysime.“
Oro uoste susitikę miesto meras Artūras Visockas, vicemerai Domas Griškevičius ir Justinas Sartauskas, oro uosto direktorius Andrius Daujotas bei kiti specialistai bandė įtikinti viceministrą E. Kerzą, kad įmonei reikalingas peronas, tačiau suremontuotas. Jis yra KAM žinioje, oro uostui jo perduoti pagal dabartinę teisinę bazę negalima.
Krašto apsaugos ministerija šiaurinio perono remontą nukėlė į 2021 metus. Oro uostas tiek laukti negali.
Viceministras teiravosi, kiek perono remontas kainuotų ir sulaukė atsakymo – dangos, apšvietimo atnaujinimas galėtų atsieiti per 15 mln. Eur. Bet oro uostui jo viso nereikia, pakaktų dalies. Jai suremontuoti užtektų triskart mažesnės sumos.
Oro uosto direktorius A. Daujotas pripažino, kad maždaug tiek pat kainuotų ir naujo perono įrengimas oro uostui priklausančiame 14 ha sklype, tačiau ten reikėtų statyti ir naujus sandėlius. Prie šiaurinio perono stovi KAM angarai. Viename iš jų, kurį buvo gavęs panaudai iš KAM, oro uostas įsirengė sandėlį su veterinarinės priežiūros postu, kuriame galima perkrauti apie 100 tonų krovinių. Toks jis vienintelis Baltijos šalyse. Įkurta veterinarijos laboratorija, įrengti šaldikliai, atnaujintos grindys.
Lapkritį panauda baigiasi, o pasikeitę įstatymai jos tęsti neleidžia, tad oro uostas sandėlį turės nuomoti iš kariškių už maždaug 1000 Eur per mėnesį. Kaip ir dar vieną, kuriame gabenimui oro transportu perkraunami veršeliai.
„Šiandien šis peronas yra rezervinis. Geopolitinė situacija keičiasi kiekvieną dieną. Jei atsitiktų taip, kad jo mums prireiktų, mes perskirstytume lėšas ir jį susiremontuotume. Šiai dienai prioritetai yra kiti, o atiduoti negalime“, – viceministras buvo konkretus. Jis pabrėžė, kad strateginė partnerystė tarp Savivaldybės įmonės ir karo aviacijos bazės turi būti ir ji bus, tik reikia rasti geriausius sprendimus pagal dabartinę teisinę bazę: arba objekto nuoma tiek, kiek leidžia įstatymas, arba eiti į Vyriausybę prašyti išimties ilgesnei nuomai, arba ieškoti kitų variantų. Šiuo metu peroną galėtų nuomoti 3 metams už maždaug 600 Eur per mėnesį.
„Paprastai kalbant, jei valstybė būtų sutvarkiusi šitą peroną, pati turėtų naudos – į biudžetą ateitų pinigų. Dabar valstybė nėra sutvarkiusi šito dalyko ir negali turėti naudos. Va ir maskatuojamės nei pakarti, nei paleisti. Iki šių metų pabaigos, iš tiesų net anksčiau, reikia rasti labai aiškų supratimą, ar oro uostas gali vystytis toliau. Vėl užaugins 300 tūkst. Eur minusą ir įmonę reikės uždaryti. Arba dabar uždaryti ir nekaupti nuostolio. Jei nėra ateities, geriau kalbėtis, kad jos nėra“, – sakė meras A. Visockas.
Savivaldybė galėtų investuoti į šiaurinį peroną, jei būtų rasta galimybė ilgalaikei nuomai. Miesto vadovas žadėjo, kad ten, kur galima ekonominė nauda, Savivaldybė ras galimybę investuoti tuos 5 mln. Eur. Geriausia išeitis – atiduoti Savivaldybei peroną su sąlyga, kad kariškiai bet kada galėtų juo naudotis.
Viceministras priminė, kad yra gynybos planai, kiekvienas objektas turi savo paskirtį, nėra taip viskas paprasta. O jeigu kariškiams prireiks perono metams, dvejiems? Ką darys Savivaldybės įmonė? „Užsidarys“, – nuskambėjo paprastas atsakymas.
Oro uostą mielai atiduotų valstybei
Viceministras įsitikinęs, kad karinio ir civilinio oro uostų teritorijos ne veltui buvo atidalytos. Aukštas pareigūnas pastebėjo, kad šioje dalyje Savivaldybės įmonė yra svečias, jie nusiteikę draugiškai padėti, bet krašto apsauga verslo nedaro ir ekonomine aplinka nesirūpina. Ji rūpinasi saugumu. Jam atrodo, kad oro uostui labiau verta įsirengti peroną savo žemėje, jei tai kainuoja tiek pat, nei merkti pinigus kariškių dalyje.
E. Kerza atkreipė miesto vadovų dėmesį, kad kitas susitikimas turėtų būti su Susisiekimo ministerijos vadovais, tačiau meras sakė iš anksto žinąs, ką jie atsakys: Šiaulių oro uostas ne valstybinis, Savivaldybės, todėl ministerija jam lėšų neskirs.
A. Visockas sako matąs kitą kelią – prijungti oro uostą prie trijų šalies oro uostų į vieną įmonę. „Kodėl dabar valstybė Vilniaus oro uostui duoda pinigų, o Šiaulių – neduoda? Kuo jis kitoks? Ne valstybės? Mes mielai perleidžiame jį į valstybės rankas, jokių problemų“, – noriai atsisakytų oro uosto meras.
Pokalbio dalyviai pastebėjo, kad pasaulyje tokių variantų, kad Savivaldybė turėtų didelį oro uostą, nežinoma. Vicemeras J. Sartauskas nuogąstavo, kad perdavus įmonę valstybei ji kitą dieną bus uždaryta.
Viceministras neneigė, kad apsižiūrėjus vietoje situacija tapo aiškesnė. Jis vyko ir į karinę aviacijos bazę išgirsti karinių oro pajėgų planus, pažiūrėti, kaip kariuomenė gali bendradarbiauti su Savivaldybe.
„Tikiuosi, kad bendromis jėgomis sprendimą rasime. Bet didesnė jo dalis yra Savivaldybės, oro uosto, Susisiekimo ministerijos rankose. Jei spręstume tik mūsų uždavinį, manęs čia nebūtų, nes mūsų intereso tiesioginio čia kaip ir nėra“, – prisipažino ministerijos atstovas. Jis mano, kad civilinio ir karinio oro uosto buvimas kartu yra geras bendradarbiavimo pavyzdys.
Nėra skrydžių – artėja finalas
Šiaulių oro uosto direktorius nerimavo, kad neradus sprendimo po poros mėnesių nebeturės iš ko 22 darbuotojams mokėti algų. Vienam kitam nusileidusiam lėktuvui užpila kuro arba iškrauna kariškių krovinius.
Anksčiau verslininkai į Turkiją skraidindavo veršelius, bet pasikeitus rinkai šie skrydžiai nutrūko. Kitą savaitę laukia atskrendant verslininkų iš Kinijos, vyksta derybos dėl skrydžių, tačiau kinams nepatinka perono danga, jiems reikia atsakymų, kaip šią problemą įmonė išspręs.
„Mes einame į minusą, mums reikia skrydžių. Bandysime juos perkalbėti. Jei Savivaldybė investuotų 5 mln. Eur gal ne per metus, o per kelerius, viskas pajudėtų. Atsirastų pas mus apyvarta, mes ir patys galėtume investuoti. Dabar gi mes negalime priimti lėktuvų – negalime gauti pinigų – negalime investuoti“, – apgailestavo A. Daujotas. Jis sakė, kad šįmet 7 sumažino įmonės darbuotojų skaičių. Daugiau vidinių rezervų nebeturi.
Aviacijos saugumui užtikrinti nuo birželio mėnesio Savivaldybė skyrė 109 tūkst. Eur. Tikisi kitą savaitę jau paskelbti 4 žemės sklypų nuomos konkursą. Jei ateitų investuotojai, būtų įmonei impulsas.
Šiaulių merą A. Visocką maloniai nustebino konstruktyvūs vicemero E. Kerzos (kairėje) klausimai ir dalykiškas domėjimasis oro uosto infrastruktūra.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
Didžiausias oro uosto veiklos stabdis – nekokybiška perono danga, galinti pažeisti ja riedančius modernius orlaivius. Kas ją remontuos – atsakymo vis dar nėra.
Ramūno SNARSKIO nuotr.
