„Viskas! Daugiau nebetylėsime! Reikia gelbėti Rėkyvos ežerą“, – sako Rėkyvos gyventojai, kurių kantrybės taurė jau perpildyta. Kone dvidešimt metų jie beldžiasi į vietinės valdžios duris, visais varpais skalambija ministerijose, Seime, tačiau jokios pagalbos kaip nėra, taip nėra. O kol valdžia tyli, Rėkyvos ežeras ir toliau senka, dumblėja, žuvys dūsta, vasarą čia vienas po kito gesinami gaisrai ir t. t. Kentėti nebegalintys gyventojai teigia, jog patys pastovės prie Savivaldybės, patys rinksis reikiamas lėšas, tik atsimerkite, mieli valdininkai, ir leiskite spręsti problemas!

Anksčiau aplink ežerą – su guminiais
„Padėkite išgelbėti Rėkyvos ežerą“, – vos pravėręs „Šiaulių naujienų“ redakcijos duris prašo Ivanas Grigorjevas. Čia jis gyvena nuo vaikystės. „Jau 73-eji metai“, – sako vyriškis ir pabrėžia, kad kaskart eiti prie šio vandens telkinio vis skaudžiau – ežeras senka akyse.

I. Grigorjevas tuoj pat išporina, kur slypi problemos šaknys. Pasirodo, maždaug prieš du dešimtmečius ant iškasto kanalo iš Rėkyvos ežero į Prūdelį buvo pastatyta reguliuojama vandens užtvara, kad, reikalui esant, būtų galima papildyti Prūdelį Rėkyvos ežero vandeniu. Mintis, pasak vyriškio, kaip ir nebloga, tačiau nebuvo paskaičiuotas tikslus vandens kiekis, kurį vėjas didžiule jėga varė į užtvarą, kol ši sugriuvo ir buvo išmontuota.

Tada buvo sugalvota padaryti pralaidą, t. y. „lėkštę“, o apačioje įkasti vamzdį, kuriuo tiek vasarą, tiek žiemą iš Rėkyvos ežero teka vanduo. „Per parą iš Rėkyvos ežero į kanalą išbėga 207 kubiniai metrai vandens, arba penki litrai per sekundę“, – tikina vyriškis.

I. Grigorjevo teigimu, šis įrenginys kelia ir aibę kitų problemų: užšalus ežerui prisnigęs sniegas spaudžia vandenį, kuris veržiasi pro „lėkštę“. Nusėdus vandeniui, pavasarį, ledai ardo durpingas pakrantes, o tirpdamas durpingas vanduo subėga į ežerą kaupdamas dumblą. Pavasarį vanduo neišsilieja, nėra žuvims kur neršti.

„Beje, 80 proc. teritorijos aplink Rėkyvos ežerą yra durpinga. Kadangi vanduo senka, durpės – sausos. Pažiūrėkite, vasarą ten vien gaisrai. Net žmonių prie ežero vasaros metu nebenori leisti, kad nesukeltų gaisrų. Anksčiau to tikrai nebuvo. Visur buvo šlapia. Mes, vaikai, su guminiais batais vaikščiodavome aplink ežerą“, – prisimena I. Grigorjevas.

Entuziazmą nugesino biurokratizmas
Apie Rėkyvos ežero problemą paklausta Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė tik atsiduso: „Oj, čia labai sena ta bėda. Mes kaip ir nuleidome rankas, nes pavargome daužytis į sieną. Kiek kartų kreiptasi į Savivaldybę, ministerijas, Seimo narius... Iki skausmo...“

Rėkyvos bendruomenės pirmininkė pasakoja, kad rėkyviškiai aktyviausiai šią problemą buvo pasišovę spręsti daugiau nei prieš dešimtmetį. Ji kaip šiandien prisimena 2005 metus, kai rengė projektą, jog jų bendruomeninė organizacija gautų 50 tūkst. JAV dolerių. „Tais laikais tai buvo nemaži pinigai. Būtų buvusi atlikta galimybių studija, šalia ežero įrengtos laužavietės, atsodintas išdegęs miškelis prie Pabalių, „Zuikinė“ būtų tvarkoma“, – sakė ji, tačiau koją esą pakišo biurokratizmas.

Kitaip tariant – Savivaldybė. Tuo metu administracijos direktoriaus pareigas ėjo Genadijus Mikšys. Prašė N. Malakauskienė, kad valdžios atstovai padėtų šiek tiek pakoreguoti parengtą projektą, bet, bet... „Kaip aš sakau, uždėjo savo lapą. Nes kurgi matyta, kad kažkokia tai nusususi nevyriausybinė organizacija peršoktų Savivaldybę ir teiktų projektą“, – karčia patirtimi dalijosi Rėkyvos bendruomenės pirmininkė.

Žinoma, dabar sunku vertinti, kas būtų, jeigu būtų. Tačiau N. Malakauskienė mano, kad tai galėjo būti lemtingas žingsnis – galbūt tuomet rėkyviškiai patys būtų galėję samdyti mokslininkus, atlikinėti ežero tyrimus ir pan. „Gal nebūtume nusigyvenę iki tokio lygio. Nes iš tikrųjų dabar tas mūsų ežerėlis labai senka, dumblėja, žuvytės dūsta“, – teigė ji.

Sėdės prie Savivaldybės ir rinks pinigus?
„Šiaulių naujienos“ pasiteiravo, ką apie Rėkyvos ežero problemą mano Rėkyvos seniūnas Deividas Petrolevičius. Šis patikino, jog yra dvi versijos: viena grupė žmonių iš tiesų mano, kad ežeras sparčiai senka ir jį reikia gelbėti, kita – tiki mokslininkų pateikiamais skaičiukais, jog jokių problemų dėl Rėkyvos ežero nėra.

„Matote, kiekvienais metais yra daromas ežero monitoringas. Kitaip tariant, stebimas ežeras, o vėliau pristatomi duomenys, kokią įtaką ežerui daro durpynas, ar keičiasi vandens lygis ir pan.

Mokslininkai sako, kad ežero vandens lygis lyg ir normalus, grėsmingų pokyčių kažkokių nemato. Tuo metu vietiniai gyventojai pagal savo patirtį stebėdami mato kažkiek kitaip. Man pačiam sunku vertinti. Norisi labiau tikėti tais skaičiais. Visgi, manau, kad iš tiesų reikėtų patikrinti ir gyventojų versijas. Mat ir jie savo nuomonę reiškia argumentuotai“, – sakė D. Petrolevičius.

Ir iš tiesų, nepaisant to, kad jau septynioliktus metus nesulaukia pagalbos rankos, rėkyviškiai ir vėl stoja į kovą. 2015 metų pabaigoje I. Grigorjevas nešinas pluoštu informacijos apie ežerą įžengė į miesto mero Artūro Visocko kabinetą ir priminė šią problemą. Taip pat pateikė prašymą Rėkyvos ežere, prieš kanalą, įrengti pylimą su betono plokštėmis, kad iš ežero nebeišbėgtų vanduo.

„Taip ežeras gyvavo šimtmečius kol nebuvo iškastas kanalas“, – argumentus žėrė vyriškis.

Taip pat patikino, kad rėkyviškiai daugiau nebesiruošia tylėti – mušis iki galo. Tol, kol problema bus išspręsta. Jei reikės, kreipsis į Seimo narius, kontrolierių, bet savo pasieks! „Išeidamas merui pasakiau, kad atsisėsime prie Savivaldybės ir prašysime žmonių pinigų. Tai juokiasi jie“, – prisiminė I. Grigorjevas.

Rėkyva be ežero – ne Rėkyva
Po vizito rėkyviškis nesėdėjo sudėjęs rankų. Pradėjo kalbinti gyventojus, kurie suinteresuoti išsaugoti Rėkyvos ežerą, ar šie negalėtų skirti kiek nors pinigėlių problemai spręsti. Sulaukęs palaikymo, I. Grigorjevas vėl nuskubėjo į Savivaldybę ir paprašė, kad valdžia leistų patiems rėkyviškiams gelbėti ežerą – įsirengti pralaidą. Savivaldybės lėšų niekas nebeprašys! „Reikia užtverti kanalą. Tegul per vamzdį bėga vanduo vasaros metu, o žiemos metu nėra tikslo, todėl būtų galima uždaryti sklendę“, – teigė vyriškis.

Kol kas jokio atsakymo iš valdžios atstovų rėkyviškis negavo. Tik informavo, kad meras į tokį užsidegimą gelbėti ežerą žiūrėjo palankiai. „Šiaulių naujienos“ norėjo pasiteirauti A. Visocko, kokių veiksmų planuojama imtis, tačiau vakar su juo susisiekti, deja, nepavyko.

Viliamės, jog dabartinė valdžia, į kurią šiauliečiai sudėjo daug vilčių, imsis veiksmų. Mat niekam nekyla abejonių, jog Rėkyvos ežeras svarbus ne tik rėkyviškiams, bet visiems šiauliečiams.

„Čia ir poilsio zona, ir žvejams puiki vieta. Žiemą netgi vyksta žvejų varžybos. Ežeras svarbus ir vandens sporto mėgėjams. Kaitavimo atžvilgiu Rėkyvos ežeras vienas nuostabiausių Lietuvoje. Ir didžiausią šventę Šiauliuose per Jonines čia turime. Taigi, kad ežeras svarbus, kad jį reikia saugoti ir puoselėti, manau, niekam nėra jokių abejonių“, – teigė Rėkyvos seniūnas D. Petrolevičius.