Naujus metus pradėjome su padidinta minimalia mėnesine alga (MMA) ir nuo sausio 1 d. ji sudaro 350 eurų. Vis dėlto, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, vis tiek uždirbame mažiausiai. Lietuvos profesinių sąjungų nuomone, taip neturėtų būti. Todėl po neseniai vykusio Trišalės tarybos posėdžio profsąjungos priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę dėl MMA padidinimo iki 380 eurų nuo liepos 1 dienos. Taip pat, anot jų, turėtų būti pakelti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai.

Uždirbame mažiau nei kaimynai
Remiantis statistikos duomenimis, 2015 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 735,1 euro. Nedarbo lygis sudarė 8,3 proc.

Darbo našumas 2014 m. per vieną faktiškai dirbtą valandą padidėjo 1,4 proc., o vieno užimto gyventojo – 1 procentu, palyginti su 2013 m.

Vidutinė metinė infliacija 2015 m. lapkričio mėnesį buvo neigiama ir sudarė – 0,5 proc. Bendrasis vidaus produktas to meto kainomis, palyginti su 2014 m. III ketvirčiu, išaugo 1,7 proc. Šių rodiklių augimas prognozuojamas ir visiems 2016 m.

Darbuotojų interesus ginančiųjų nuomone, neteisinga, kad visose Lietuvos kaimyninėse šalyse minimalus atlyginimas didesnis už Lietuvos. Nuo 2016 m. sausio 1 d. Estijoje patvirtintas 430 eurų, Latvijoje – 370 eurų, Lenkijoje – 421, 89 eurų MMA.

Atsižvelgdamos į ekonominių rodiklių teigiamas tendencijas bei kaimyninių valstybių MMA dydžius, profsąjungos mano, kad tai yra objektyvios priežastys, kodėl reikėtų didinti minimalų mėnesio atlyginimą.

Ragina pažvelgti į realybę
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad MMA didinti būtina.

„Kai Trišalėje taryboje pristatėme klausimą dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo, sulaukėme neigiamos darbdavių reakcijos. Esą algas reikia didinti tik vieną kartą per metus. Matėme, kad darbdaviai dėl šio klausimo labai priešinsis, todėl nusprendėme kreiptis į Vyriausybę“, – pasakoja K. Krupavičienė.

Profsąjungos pirmininkė pastebi, kad pakilus produktų ir paslaugų kainoms tampa vis sunkiau išgyventi. Todėl Vyriausybės atstovus ir darbdavius ragina į situaciją pažvelgti realiai.

„Jeigu darbdaviai negalvos ir nedidins algų, tuomet greitai visai nebeturės darbuotojų. Jeigu kažkas galvoja, kad ukrainiečiai čia atvažiuos ir dirbs už dyką, tai labai klysta“, – pabrėžia pašnekovė.

Jos nuomone, darbdaviai nenori didinti atlyginimų, nes siekia daugiau pelno pasiimti sau: „Pirmiausia pasiima sau tiek, kiek jiems reikia, o darbuotojams atiduoda – kiek lieka.“

Žada nenuleisti rankų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas pastebi, kad pragyvenimas brangsta. Todėl, atsiradus galimybei didinti MMA, taip ir turėtų būti padaryta.

„Ekonominės tendencijos, biudžeto surinkimo tendencijos, darbdavių nenoras didinti minimalaus atlyginimo ir žmonių nusiskundimai, kad įvedus eurą pabrango ir paslaugos, ir produktai, verčia mus spausti Vyriausybę, kad minimali alga didėtų. Pasižiūrėjus į greta esančias valstybes, dabartinė alga pas mus vis tiek lieka mažiausia“, – akcentuoja A. Černiauskas.

Remiantis statistiniais duomenimis, galima teigti, kad darbdaviai labai nenoriai dalijasi su gautu pelnu, gaunamomis pajamomis.

„Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, darbuotojų išlaikymui lėšų skiriama mažiau nei kaimyninėse šalyse. Todėl, mūsų nuomone, arba darbdaviai persiorientuos ir darbuotojams mokės tinkamai bei didins darbo užmokestį, arba reikės imtis prievartinių priemonių, kad jis būtų padidintas“, – piktinasi LPSK pirmininkas.

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Svajūnas Andriulis pasakoja, kad keli profsąjungos nariai Vilniuje bandė išgyventi iš MMA ir jiems nepavyko. Tam, kad išgyventų, jiems mažiausiai trūko dar šimto eurų.

„Vadinasi, nutylima, kad pinigai yra mokami vokeliuose, nes už MMA išgyventi neįmanoma. Kadangi šiemet yra rinkiminiai metai, manau, kad Vyriausybė mūsų prašymą didinti minimalų atlyginimą išgirs“, – svarsto S. Andriulis.

Didindami MMA – problemos neišsprendžiame
Ekonomistas Nerijus Mačiulis dienraščiui sako, kad nepaisant to, ar profsąjungos kreipsis į Vyriausybę, ar ne, minimalus mėnesio atlyginimas vasarą vis tiek turėtų didėti. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad netolimoje ateityje jis bus didinamas vėl.

Specialisto teigimu, minimali alga nėra toks dydis, kurį reikėtų nustatyti tik pagal norus ir pageidavimus.
Paprastai reikėtų atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį šalyje. Pagal MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį prekybos, statybų, pramonės sektoriuose Lietuvoje, šis santykis yra trečias pagal dydį ES. Didesnis yra tik Liuksemburge ir Slovėnijoje.

„Erdvės tolimesniam atlyginimų didinimui praktiškai nėra. Šiemet MMA didės 17 proc., vidutinis darbo užmokestis augs turbūt trigubai lėčiau. Vadinasi, reikia ieškoti kitų priemonių kaip padidinti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Ekonomistas primena, kad egzistuoja neapmokestinamas pajamų dydis, įvairiausios kompetencijų kėlimo formos, kurios leidžia darbuotojams uždirbti daugiau negu tik minimalų mėnesio atlyginimą. Anot jo, turėtų būti siekiama, kad kuo didesnė darbuotojų dalis siektų uždirbti daugiau nei 350 eurų, o ne galvotų, jog minimali alga turėtų būti didinama nuolat.

Jeigu mūsų šalis normaliai funkcionuotų, o didžiojoje dalyje sektorių įmonės konkuruotų dėl darbuotojų, tuomet MMA galbūt būtų aktualus tik 5 proc. dirbančiųjų ir tik tiems, kurie visiškai neturi kvalifikacijos bei darbo patirties.
„Dabar situacija yra nenormali ir sparčiai didindami minimalią algą mes problemos neišsprendžiame. Tik sukuriame situaciją, kai kvalifikuoti darbuotojai, ypač viešajame sektoriuje, pradeda uždirbti minimalų atlyginimą, o tai yra nenormalu“, – akcentuoja N. Mačiulis.

Didesnės algos nori visi
Šiauliečių nuomone, žmonės turėtų minimaliai uždirbti tiek, kad galėtų išgyventi. Todėl daugumą jų palaiko profsąjungos narių iniciatyvą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie mano, kad gyventojai turėtų patys ieškoti geriau apmokamo darbo.

„Šeimai išgyventi iš vienos minimalios algos labai sunku, ką jau bekalbėti apie kažkokį normalesnį gyvenimą. Gaila, kad mūsų valdžia nesupranta tų, kurie priversti gyventi už tą minimumą ar pašalpą. Visi tik moralizuoja, kad mes – tinginiai ir esą patys neieškome geriau apmokomo darbo. Tik niekas nepaaiškina kaip tokį rasti. Dabar net kvalifikuotiems darbuotojams minimumą siūlo“, – piktinasi Saulius.

Kornelija sako, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Jeigu žmogus neturi poreikio daug išleisti, tuomet natūralu, jog jam nereikia uždirbti daug pinigų. Įpratus taupyti vienam žmogui išgyventi įmanoma.

„Kadangi gyvenu viena, savo alga nesiskundžiu. Aišku, 380 eurų visada geriau už 350. Kas gi nenorėtų uždirbti daugiau? Vis dėlto aš taupydama maisto ir pramogų sąskaita išgyvenu. Nors, žinoma, mėnesio pabaigoje piniginė visada lieka tuščia. Yra tekę savaitę išgyventi ir už penkis eurus“, – pasakoja Kornelija.

Tuo tarpu Arvydas pastebi, kad pas mus situacija yra nenormali. Gaunančių minimalią algą yra daugiau negu uždirbančių normalią algą. Todėl pirmiausia kitiems siūlo įgyti kuo aukštesnę kvalifikaciją.

„Sekite darbo rinkos naujienas, žiūrėkite, kokių specialistų labiausiai trūksta, ir įgykite reikiamą kvalifikaciją. Tuomet sąlygas dėl atlyginimo darbdaviui galėsite diktuoti patys“, – pataria šiaulietis.