Šiauliuose svečiavosi Kanados ambasadorius Baltijos šalims Alain Hausser. Jis lankėsi Šiaulių universitete, Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmuose bei Šiaulių miesto savivaldybėje. Ambasadorius domėjosi, ar Šiauliuose verslo ir mokslo bendrystei skiriama pakankamai dėmesio. Verslininkams papasakojo apie naujas investavimo ir eksporto galimybes. Kalbėjo kaip stiprinti tolimesnį bendradarbiavimą.
Sutartis atvers naujas galimybes
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose Kanados ambasadorius Baltijos šalims Alain Hausser verslininkams plačiau papasakojo apie ES ir Kanados ekonominį ir prekybos susitarimą (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA). Tai pirmasis ES ir G8 valstybės laisvosios prekybos susitarimas, atversiantis naujas eksporto galimybes Lietuvos bei Kanados įmonėms.
A. Hausser informavo, kad šios sutarties ratifikavimo procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nors Strasbūre ir Briuselyje, yra žmonių, kurie nenori, kad sutartis būtų pasirašyta. Jie visokiais įmanomais būdais stengiasi atitolinti sutarties pasirašymą, nes įžvelgia tam tikrų neigiamų dalykų.
Vis dėl to, anot jo, ši prekybos sutartis atvers daugiau naujų galimybių, negu sudarys kliūčių.
„ES laisvosios prekybos susitarimu bus bandoma įveikti 2007–2008 m. ekonomikos ir finansų krizės padarinius, skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas savo gyventojams“, – akcentavo Kanados ambasadorius.
Įsigaliojus ES laisvosios prekybos susitarimui, bus panaikinta 98,4 proc. muitų tarifų. Išimtys numatytos tik patiems jautriausiems žemės ūkio produktams, o tokioms pramonės prekėms, kaip automobiliai ir laivai, nustatyti pereinamieji muitų laikotarpiai.
Taip pat bus galima parduoti daugiau paslaugų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Kanada pirmą kartą atvers ES tiekėjams savo provincijų viešųjų pirkimų rinką energetikos ir viešojo transporto srityse.
Užsieniečiai baiminasi diskriminacijos
Kanados ambasadorius atviravo, kad iki šiol kanadiečius nuo investavimo Lietuvoje atbaidydavo baimė dėl diskriminacijos. Vieša paslaptis, kad vyraujant kultūriniams skirtumams į verslo valdymą ne visada žvelgiama vienodai.
Užsienio verslininkai piktinasi, kad Lietuvoje dažnai ir be perspėjimo keičiasi įstatymai ar taisyklės. Neaišku, kokiu pagrindu reikia teikti prašymą leidimui dirbti ar gyventi gauti. Taip pat nuo investavimo atbaido ir sudėtingos bei ilgos procedūros, kai reikia atsivežti darbuotojų.
Todėl siekiant, kad užsienio verslininkai veltui nepraleistų laiko ir pinigų, į ekonomikos ir prekybos susitarimą įtraukta išsami sąlyga dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo.
„Dabar bus numatyta galimybė užsienio investuotojams teikti ieškinius prieš vyriausybes tarptautiniuose teismuose. Tokiu būdu bus labiau apsaugoti verslininkų interesai“, – pabrėžė A. Hausser.
Šiauliai Kanadai turi ką pasiūlyti
Iki šiol Kanada neturėjo galimybės matyti tuos produktus, kurie gaminami ES. Be to, vystytis prekybiniams santykiams trukdydavo sudėtinga šalies migracijos sistema. Ratifikavus sutartį situacija pasikeis ir verslininkai turės galimybę šalyje praleisti daugiau laiko, priešingai, nei migrantai ar turistai. Be abejo, todėl atsivers daugiau galimybių ir Šiaulių verslininkams.
„Turime Šiaulių oro uostą. Jeigu sugebėsime išnaudoti jo potencialias galimybes, nematau priežasčių kodėl negalėtumėme pasvajoti, kad tai galėtų tapti atraminiu tašku mainams. Turime gilias tradicijas puoselėjančią alaus gamyklą, puikius konditerijos gaminių fabrikus. Be to, Šiaulių apskritis garsėja stipriais baldų gamintojais. Manau, kad Šiauliai Kanadai iš tiesų turi ką pasiūlyti“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas.
Jo teigimu, iki šiol bendradarbiavimas tarp Šiaulių ir Kanados strigo dėl kalbos barjero, itin puoselėjamos migracijos politikos. Tačiau dabar situacija turėtų pasikeisti. V. Japertas sako, kad bus stengiamasi geriau pažinti šalį, sužinoti, ko vartotojams labiausiai trūksta.
„Kanada – šalis labai įdomi, bet dar nepažinta. Tikiuosi, kad tokie apsilankymai Šiauliuose padės plėtoti prekybinius santykius ir atvers naujas galimybes tiek verslui, tiek kultūrai, tiek tarpusavio šalių bendradarbiavimui“, – vylėsi ŠPPAR prezidentas.
Trūksta verslo ir mokslo bendrystės
Ambasadorius taip pat dalyvavo susitikime su Šiaulių universiteto rektoriumi prof. dr. Donatu Jurgaičiu ir prorektoriais.
Sutikimo metu aptarta švietimo situacija Šiauliuose bei tolimesnės bendradarbiavimo galimybės tarp šalių. Rektorius svečiui papasakojo, kuo ypatingas Šiaulių universitetas. Atskleidė, kad Lietuva pirmauja savo aukštųjų mokyklų skaičiumi visoje ES.
Šis faktorius svečią labai sudomino, todėl jis nepraleido galimybės paklausti, ką universitetas daro, kad išliktų konkurencingas ir pritrauktų daugiau studentų. Domėjosi, ar ŠU palaiko ryšius su kitais Lietuvos bei užsienio universitetais.
Sulaukta atsakymo, kad universitetas yra pasirašęs 140 dvišalių bendradarbiavimo sutarčių su užsienio aukštojo mokslo institucijomis iš 40 valstybių. Čia taip pat vykdomos jungtinės studijų programos su kitais Lietuvos universitetais. Žodžiu, per tą patį studijų laikotarpį studentai gali įgyti jungtinį bakalauro laipsnį ir gauti dviejų universitetų diplomą.
Siekiant pritraukti daugiau studentų universitetas mažina studijų mokestį, taiko daugiau lengvatų bendrabučio gyventojams. Studentus bandoma pritraukti skiriant daugiau dėmesio nuotoliniam mokymui. Siekiama sudominti savivaldybių, verslininkų skiriamomis stipendijomis. Be to, universiteto atstovai akcentavo faktą, kad Šiauliuose pragyventi yra pigiau nei kitose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
A. Hausser taip pat norėjo sužinoti, kaip vyksta bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo. Universiteto atstovai atsakė, kad šioje srityje dar yra kur tobulėti. Verslas dar nėra visiškai pasiruošęs investuoti į potencialius savo darbuotojus, o mokslas – orientuotis, ko reikia verslui. Vis dėlto tam tikra pažanga matyti. Universitetas visai neseniai pasirašė sutartis su įmonėmis, pagal kurias studentai turės daugiau galimybių praktikuotis ir ateityje rasti darbą.
Palaikys ryšius ir ateityje
Susitikimo metu kalbėta ir kitomis abiem pusėms aktualiomis temomis. Svarstyta, ar studijas baigę studentai turi pakankamai galimybių įsidarbinti. Analizuota, kur naudingiau studijuoti – profesinio ugdymo mokykloje, kolegijoje ar universitete. Taip pat ambasadorius A. Hausser domėjosi, ar lietuviai moka kalbėti angliškai ir prancūziškai.
Ambasadorius susitikimu liko patenkintas. Jis pažadėjo, kad ir toliau bus ieškoma būdų kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp šalių.
Universiteto rektoriaus teigimu, iki šiol bendradarbiavimas su Kanados universitetais vyko pakankamai silpnai. ŠU aktyviau bendradarbiauja su kitais Amerikos žemyno universitetais.
„Kanada – šalis dvikalbė, ten kalbama tiek angliškai, tiek prancūziškai. O pas mus kalbančių prancūziškai yra pakankamai mažai. Tad mums trukdo kalbos barjeras. Be to, kol kas glaudesniam bendradarbiavimui neatsirado rimto poreikio. Vis dėlto tikimės, kad ateityje labiau kontaktuosime su Kanados universitetais“, – dienraščiui sakė D. Jurgaitis.
Vėliau Kanados ambasadorius susitiko su Šiaulių miesto meru Artūru Visocku. Lankėsi ŠU humanitarinio fakulteto Kanados auditorijoje.



