Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui turėtų didėti algos. Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis.
Teks padidinti darbo užmokestį
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis.
Naujajame Darbo kodekse apskritai pirmą kartą apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
Kodekse taip pat numatyta būtinybė darbdaviams pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje yra ganėtinai rimta problema ir ją būtina spręsti, todėl naujajame reguliavime numatytas įpareigojimas, kad už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis ir tai turi matytis darbovietėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje.
Nuo šiol darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalės teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, o tai turėtų prisidėti prie problemos sprendimo.
Jei darbdaviai laikysis naujųjų reikalavimų ir norės išlaikyti bei pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, jiems teks ieškoti būdų kaip padidinti darbo užmokestį.
Mokėti neturi iš ko
Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas Henrikas Rackevičius „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad šios nuostatos verslininkų nežavi. Pirmiausia todėl, kad pateiktą nekvalifikuoto darbo sąvoką galima interpretuoti, kaip norisi.
„Jeigu vienas šlavėjas geriau šluoja su mechanizuota šluota, kitas – su paprasta, tai kaip dabar atskirti, kuris yra kvalifikuotesnis. Suprantu, kad ten, kur reikalinga erudicija, žinios, kur žmogui tenka dirbti su dokumentais ir juos rašyti – tai tokią veiklą galima vadinti kvalifikuotu darbu. Tačiau jeigu reikia sudėti tik du skaitmenis – tai kaip atskirti, ar čia kvalifikuotas darbas, ar jau nebe. Manau, tai labai abstrakti sąvoka. Apskritai, nelabai pritariu, kai politikai pradeda kištis į tokius dalykus, juk jie patys nekuria darbo vietų. Tai, kaip jie gali aprašyti, kas ir kaip turėtų dirbti. Dėl to ir gaunasi tokie kuriozai“, – ironizuoja H. Rackevičius.
Asociacijos pirmininkas tvirtina, kad smulkieji verslininkai paprasčiausiai neturi iš ko kelti atlyginimų. Anot jo, jeigu didėtų pats darbo našumas, tuomet galbūt atsirastų daugiau galimybių užmokestį didinti.
Jis paaiškina, kad jeigu įmonės labiau automatizuotos ir pagamina daugiau prekių, tuomet ten ir atlyginimai kitokie. O jeigu kitos įmonės neturi tokių automatizacijos galimybių, nesukuria didesnio produkcijos kiekio, vadinasi, ir mokėti neturi iš ko.
„Viskas priklauso nuo sukuriamos produkcijos apimties, o mes čia labai atsiliekame. Be to, Lietuva, Šiauliai praktiškai nepritraukia užsienio investicijų. Dabar sukuriamų darbo vietų skaičius yra visiškas niekis, palyginti su tuo, kiek žmonių iš Lietuvos išvažiuoja. O kai žmonių nėra, tai ir vartojimas mažėja, tad apie kokį atlyginimų kėlimą dar galima kalbėti?“ – svarsto H. Rackevičius.
