Pirmadienį dviejuose miesto Tarybos komitetuose politikai klausėsi Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ direktoriaus Andriaus Daujoto informacijos apie įmonės situaciją. Bandymai atverti politikams akis, panašu, nesulauks atgarsio, sprendimų nebus. Oro uostas vos vegetuoja iš miesto biudžeto vis prašydamas pinigų. Miesto valdžia, akcentuodama, kad tai yra miesto strateginis objektas, suteikiantis pridėtinę vertę tiek miestui, tiek regionui, aklai nenori suprasti, kad iš Šiaulių oro uosto, panašu, lieka tik brangiai kainuojantis pavadinimas.

Ko nori Savivaldybė
Šiaulių oro uostas iš miesto biudžeto prašo skirti per 150 tūkst. Eur. Šių pinigų reikia oro uosto saugumui užtikrinti. 109 tūkst. Eur reikia vien tik 9 apsaugos etatams išlaikyti. Kaip aiškino įmonės direktorius Finansų ir ekonomikos komitete, net jei įmonė ir nevykdytų jokios veiklos, šios saugumo priemonės yra privalomos oro uostui pagal įstatymą.

A. Daujotas Tarybos nariams priminė, kad dar balandžio pabaigoje išsiuntė jiems ir miesto merui Artūrui Visockui raštą, kuriame prašo apsispręsti, kokią oro uosto perspektyvą mato. Direktorius pasakojo, kad dėl įmonės statuso buvo susitikęs su susisiekimo viceministru R. Degučiu. Aptarti keli galimi variantai: įmonė lieka Savivaldybės, tampa valstybine arba valstybine ir Savivaldybės. Galimas ir dar vienas kelias – oro uostas tampa valstybės, Savivaldybės ir privataus kapitalo.

„Viceministras klausė, ko nori pati Savivaldybė. Aš nesugebėjau atsakyti į šį klausimą. Dėl to aš parašiau šį raštą, kad gautume žinią, kur mes einame, ką darysime su oro uostu“, – aiškino direktorius.

Norint, kad įmonė liktų Savivaldybės, būtų tokia, kokia yra šiandien, reikalingos rimtos investicijos. Pasirinkimą turi padaryti savininkas – Savivaldybė. A. Daujotas prašė Tarybos narių apsvarstyti, kokią mato įmonės viziją.

Neturi nei pinigų, nei turto
Įmonės vadovas politikams priminė, kad dar 2007–2016 m. Šiaulių miesto strateginiame plane oro uosto išvystymui buvo suplanuota 1,187 mln. Eur iš miesto biudžeto ir 8, 275 mln. Eur iš Europos Sąjungos fondų, o skirta tik apie 400 tūkst. Eur. Skirti pinigai buvo panaudoti būtinai įrangai įsigyti ir vienam Krašto apsaugos angarui paversti veterinariniu sandėliu su temperatūriniu režimu.

2013 m. Savivaldybė buvo užsakiusi parengti Tarptautinio Šiaulių oro uosto išvystymo planą (Master planą). Juo vadovaujantis oro uosto veikla galėtų būti išvystyta per 25 metus. Tam reikėtų įrengti orlaivių stovėjimo aikšteles ir peroną, įrengti terminalus kroviniams, orlaivių patikros ir patarnavimo angarus, komercinius pastatus ir kt. Nors 2015–2024 m. Šiaulių miesto strateginiame plėtros plane Savivaldybė nusprendė skirti dėmesį oro uosto žinomumui didinti ir infrastruktūrai sukurti, tačiau kol kas lėšos tam neskiriamos.

Kaip informavo A. Daujotas, šiandien įmonė turi krovinius gabenančius klientus iš Turkijos ir Kazachstano, tačiau kas mėnesį oro uostas priima tik 1-2 lėktuvus. Tokių pajamų įmonei išgyventi nepakanka, o juolab plėsti veiklos.

„Šiandien įmonė turi tik žemės sklypus ir įrangą orlaiviams aptarnauti, bet neturi kur jų parkuoti, vykdyti krovos darbų, aptarnavimo ar teikti kitų paslaugų, nes 2015 m. baigėsi Šiaurinio perono panaudos sutartis ir ji nebuvo pratęsta. Perono padėtis kritinė ir, neatlikus jo rekonstrukcijos arba nepastačius naujo perono ir stovėjimo aikštelių, oro uostas nebegalės vykdyti savo veiklos“, – raštu oro uosto direktorius informavo miesto Tarybos narius.

Tik vaidina, kad turi oro uostą
Oro uostas yra strateginis brangus objektas. Klausimas, ar ne per brangus Savivaldybei? Likviduoti įmonę? Ar tikrai Šiauliai nori atsisakyti strateginio objekto? Tokie klausimai kilo Finansų ir ekonomikos komitete.

Direktorius pastebėjo, kad aviacijos saugumas privalo būti užtikrintas. Jei oro uostas ir nevykdytų veiklos, kasmet reikėtų 150 tūkst. Eur saugumui užtikrinti, nebent įmonė būtų likviduota.
Komiteto narys Alfredas Lankauskas nuogąstavo, kad perdavus oro uostą valstybei, jis bus militarizuotas ir civilinių skrydžių funkcija išnyks.

„Susisiekimo ministerijai mūsų oro uostas neįdomus. Žinome, kad valstybei ketvirto oro uosto nereikia. Tai yra faktas ir norintys jį paneigti žiauriai klysta. Latviai turi vieną oro uostą ir jiems gerai. Lietuva turi tris ir vargsta, o dar ketvirtas yra Šiauliuose. Vienintelis šansas, jei į mūsų oro uostą žiūrėtume kaip į miesto infrastruktūros dalį, tačiau tada visa Savivaldybė turi dirbti jo marketingui kartu su įmone. To nėra. Mes sakome: turime direktorių ir tu daryk dabar čia ką nors. To direktoriaus galios užsibaigia labai greitai. Jei mes turėtume miesto marketingo planą, turėtume struktūrą, kuri rūpinasi miesto marketingu kartu ir oro uosto, tada ir pinigus galėtume skirti. Kadencija iš kadencijos to nesuprantame. Svyra rankos. Nustokime žaisti“, – pratrūko komiteto pirmininkas Jonas Bartkus.  

Jis akcentavo, kad šios valdžios kadencijos bėda ir yra ta, kad sudėta krūva pinigų padengti oro uosto skolų, tačiau jokio kito žingsnio taip ir nepadaryta.

A. Lankauskas pasiūlė rengti galimybių studiją arba sudaryti iš Savivaldybės administracijos ir Tarybos narių darbo grupę, kuri išnagrinėtų visus galimus oro uosto variantus ir pasirengtų Savivaldybės susitikimui su Susisiekimo ministerijos vadovu, tačiau J. Bartkus įsitikinęs, kad kur kas svarbiau Krašto apsaugos ministerijos pozicija, kuri iš esmės valdo oro uosto turtą ir gali trukdyti jo veiklai.

„Rankos svyra dėl to, kad miestas savo vizijose neturi oro uosto. Tik vaidiname, kad turime. Parodykite man nors vieną žmogų administracijoje, kuris rūpinasi oro uostu. Nors vieną. Aš šioje kadencijoje vilties neturiu. Mano nuomone, ant to paties pagalio galima mauti ir universiteto problemą, ir oro uosto bėdas. Tai yra tokie mūsų „neišnešiotukai“, kuriuos reikia palaikyti. Eilinį kartą klausiu, ar yra Savivaldybėje žmogus, kuris rūpinasi Šiaulių universitetu? Nėra. Kaip ir oro uostu. Kol to nebus, diskusiją galime ir pabaigti“, – komiteto pirmininkas buvo kategoriškas.

Kitas komiteto narys A. Lankauskas  nebuvo toks pesimistiškas, tačiau nusivylęs, kad Savivaldybės administracija užmiršo šį objektą. Jis žadėjo susitikime su Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktore Vaida Kalasevičiene pastūmėti oro uosto reikalus. Politikas kvietė naudotis ir tuo, kad oro uosto direktorius dar neprarado motyvacijos, turi noro veikti.

Ką politikai atsakys direktoriui?
A. Daujotas informavo politikus, kad iš naujo rengiamas žemės nuomos aukcionas. Politikai pastebėjo, kad atėję investuotojai pritrauktų skrydžių, bet sutiko, kad 5 mln. Eur, reikalingų peronui ir stovėjimo aikštelėms įrengti, – dideli pinigai, keliantys diskusijų.

„Niekas nenori ateiti ir investuoti į perspektyvą, kad mes kažką sutvarkysime. Šiaurinio perono kokybė labai prasta, o nuo jo viskas ir prasideda. Aš negaliu pasakyti investuotojui: tu ateik, aš tau viską padarysiu. Tokią pamoką jau turėjome. Prieš 5 metus NATO kroviniai išėjo į Rygą. Jiems reikėjo veterinarijos sandėlio. Mes žadėjome, kad jį padarysime. Gerai, sakė, padarysite, tada ir kalbėsimės. Padarėme, o jis stovi tuščias. Nerandu kelių kaip pasiekti, kad kroviniai grįžtų“, –pasakojo įmonės vadovas. Jis pripažino, kad dabar Savivaldybė pinigus skiria tik oro uosto simboliui, vardui.

Komiteto posėdis baigėsi be jokio sprendimo ar rekomendacijos dėl oro uosto reikalų. Kaip ir kito komiteto – Miesto ūkio ir plėtros. Kokį atsakymą į savo raštą gaus oro uosto direktorius – taip ir neaišku. O gal ir iš viso negaus...

Oro uosto direktorius A. Daujotas prašo Savivaldybės politikų paramos ir dėmesio šiam strateginiam miesto objektui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas J. Bartkus vilčių, kad šią kadenciją pavyks išspręsti oro uosto problemas, nebeturi.
Artūro STAPONKAUS nuotr.