Yra metafora – „nešvarūs“ pinigai, tai yra, tokie pinigai, kurie įsigyti nesąžiningu būdu. Tačiau ir tiesiogine prasme pinigai yra nešvarūs ir per juos dažnai plinta įvairios užkrečiamosios ligos. Tai patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Švambarienė. Ji sako, jog dažnai net nesusimąstome, kokį kelią nukeliavo pinigai ir kieno rankose pabuvojo, kol atsidūrė mūsų piniginėje. Reikia tik įsivaizduoti, jog tą patį pinigą lietė šviežios mėsos pardavėjas, šunų augintojas, o gal sergantis užkrečiamąja liga žmogus.

Pataria saugotis galimų užsikrėtimo atvejų
Visai neseniai į „Šiaulių naujienas“ kreipėsi sunerimusi šiaulietė, kuri prie bankomato pamatė sudžiuvusio kraujo dėmes. Tokį vaizdą išvydus dingo moteriai noras spaudyti PIN kodą ir imti pinigus, nes paprasčiausiai buvo baisu dievaižin kuo užsikrėsti.

R. Švambarienės teigimu, gali būti, kad naudodamiesi viešo naudojimo paslaugomis mes visi rizikuojame užsikrėsti įvairiomis ligomis, o ypač kai atsiskaitome grynaisiais.

„Tikriausiai nešvariausi pinigai yra turguje, nes prekybininkai liečia ne tik savo prekes, bet ir pinigus. Tikėtina, jog ten ir keliauja nešvariausi pinigai, kuriuos liečiant kartu plinta ir įvairios ligos.  Tačiau ligos sukėlėjų gali būti visur: ant parduotuvių turėklų, durų rankenų, bankomatų.

Todėl mūsų rankos yra pats nešvariausias kūno paviršius, ant kurio nusėda ligų sukėlėjai: bakterijos, virusai, grybeliai, žarnyno infekcijos, enterovirusai. Ne veltui visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, jog rankas reikia plauti dažnai ne tik išėjus iš namų, bet ir sukiojantis namuose, kai yra ruošiamas maistas, naudojamasi tualetu, prieš ir po valgio. Būtent per rankas plinta net ir gripo infekcijos“, – aiškina R. Švambarienė.

Tikriausiai daugelis net ir susirgę nepastebi, jog kosėjant ar čiaudint prisidengia ranka, kurios tikrai neskuba nusiplauti. Tai dar viena priežastis, kodėl plinta ligos.

Tačiau grįžtame prie bankomatų temos. Pasak gydytojos R. Švambarienės, reikėtų saugotis galimo užsikrėtimo, ypač jei ant bankomato ar kitų bendrai naudojamų daiktų matomas kraujas, nors per kraują plintančios infekcijos dažniausiai plinta per šviežią kraują.

„Bankomatų priežiūra yra atviras klausimas. Vargu ar juos kas prižiūri, valo, o jei prižiūri, klausimas – kaip. Geriausia būtų, jei žmogus, matantis vizualiai užterštą bankomatą, prieš naudodamasis jį nusivalytų servetėle ar juo naudotųsi su pirštine. Užsikrėsti visur yra tikimybė, tačiau galime įvertinti užsikrėtimo riziką ir patys labiau saugoti savo sveikatą. Normalu, kad mums kelia neigiamas emocijas nešvarus ir dar kraujo dėmėmis nusėtas bankomatas“, – sako R. Švambarienė.

Iki šiol NVSC Šiaulių departamentas nėra gavęs nusiskundimų dėl neprižiūrimų bankomatų, kuriuose galimai plinta užkrečiamos ligos.

Tačiau, kaip pasakoja R. Švambarienė, prieš penkerius metus viename Šiaulių kino teatre buvo rasta įtartinų injekcinių adatų.

„Radus adatų kino teatre ant kėdės sulaukta gyventojų dėmesio ir susirūpinimo. Daugelis klausė specialistų, ar jiems nebuvo rizikos užsikrėsti atsisėdus ant tokios gal net infekuotos adatos. Tačiau viena yra atsisėsti ant tokios adatos ir visai kas kita yra su tokia adata įsidurti. Praktika rodo, jog dažniausiai tarša yra ne ant panaudotos adatos, o adatos viduje, tačiau, žinoma, visuomet išlieka rizika“, – sako R. Švambarienė.

Kai atsarga gėdos nedaro
Yra žmonių, kurie, kaip iš šalies atrodo, net persistengia saugodami savo ir savo vaikų sveikatą, todėl visus pasineštus daiktus į namus nuplauna ir kruopščiai nuvalo, taip siekdami išvengti pavojaus susirgti užkrečiamomis ligomis.

R. Švambarienė sako, jog geriau daugiau rūpintis sveikata, nei visai nesirūpinti, nes atsarga gėdos tikrai nedaro.

„Juk net ir geriant vandenį atsisukus buteliuko dangtelį reikia suvokti, jog iki tol jis galėjo būti liečiamas kito žmogaus, todėl pravartu jį bent nušluostyti. Kad reikia laikytis higienos priemonių, galime pamatyti ir viešojo maitinimo įstaigose, nes kai kurie žmonės persišluosto net atneštus švarius stalo įrankius. Tai tik dalis pavyzdžių, kai žmonės laikosi atsargumo priemonių.

Tačiau noriu dar kartą pabrėžti, jog svarbiausia dažnai plauti rankas ir nesvarbu, ar žmogus yra medikas, pardavėjas, valytojas. Visi kasdien kontaktuojame su įvairiais paviršiais, kuriais plinta užkrečiamos ligos, todėl pirmiausia reikia plauti rankas, o ne daiktus. Kai nėra galimybės nusiplauti rankų, galima jas valytis drėgnomis servetėlėmis“, – pataria gydytoja.

Yra dalis žmonių, kurie įpratę dažnai liesti savo veidą, dėl to, anot R. Švambarienės, taip pat reikėtų dažniau plauti rankas.

„Aplink mus labai daug bakterijų. Užsikrėsti galima net ir pasinaudojus kito pieštuku: kai kurie žmonės mėgsta pakramtyti pieštuko galiuką, kurį galbūt anksčiau lietė kitas žmogus. Tai taip pat vienas būdų gauti dozę taršos iš aplinkos. Todėl kviečiu visus mokyti savo vaikus dažniau plauti ypač sugrįžus iš prekybos centrų, kad šis geras įprotis išliktų ir suaugus. Dabar visi žmonės dažniau serga. Praktika rodo, jog anksčiau ir vaikai sirgdavo mažiau bei nesirgdavo tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas ar kitos ligos. Keičiasi aplinka, mityba, gyvenimo būdas, todėl visi ir sergame, o kad sirgtumėme mažiau, reikia stengtis saugotis“, – sako R. Švambarienė.

NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Švambarienė teigia, jog patys nešvariausi yra pinigai, nes jie keliauja iš rankų į rankas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.