„Šiaulių naujienų“ redakciją pasiekė laiškas, kuriame prašo pagalbos garbaus amžiaus moteris, prižiūrinti jau daug metų epilepsija sergantį sūnų. „Liga, dėl kurios netekau šeimos, – epilepsija“, – taip savo liūdną laišką pavadino šiaulietė Teresė. Tačiau tai tik dalis bėdos. Blogiausia, jog epilepsija sergantis Teresės sūnus, kuris gyvena su mama, nuo šių metų sausio mėnesio dar neteko ir vienintelių pajamų, nes naktį prieš numatytą apsilankymą darbo biržoje jį ištiko serija epilepsijos priepuolių, todėl teko pamiršti apsilankymą darbo biržoje. O, kaip žinome, darbo biržoje reikalavimai griežti, todėl vyriškis bendra tvarka dėl neatvykimo be pateisinamos priežasties, nors tokia ir buvo, išbrauktas iš bedarbių sąrašo.

Epilepsija kamuoja jau dešimtmetį
Susirūpinusi mama Teresė „Šiaulių naujienoms“ papasakojo, jog sūnus epilepsija susirgo prieš dešimt metų. Kaip gydytojai aiškina, epilepsija buvo sunkios galvos traumos pasekmė.

„Padėkite man įveikti tą klastingą ligą, kuri sūnui pasireiškia priepuoliais iš anksto apie juos net nenutuokiant. Traukuliai parkritus ant žemės, sukramtytas liežuvis, sumuštas kūnas – tai tik dalis vaizdo, ką matau kaskart, kol į namus atvyksta greitosios pagalbos medikai. Suleidus raminamuosius, sūnus atsigauna, bet tada nieko neatsimena, kas prieš tai įvyko. Manęs net prašė jį nufotografuoti. Jis netiki, kad taip gali vykti su jo kūnu priepuolio metu. Sūnaus negaliu palikti vieno namuose. Jei jis išeina į gatvę, gerai, kad priepuolio metu geri žmonės jam iškviečia pagalbą. Vakare sūnaus jau nebeleidžiu niekur išeiti, nes bijau, kad nenuklystų...“ – apie savo kasdienius rūpesčius pasakoja aštuoniasdešimtmetė Teresė.

Sergantis sūnus, kaip tikino Teresė, neturi jokių žalingų įpročių, kurie paaštrintų epilepsijos priepuolius. Kol kas medikai kaip nors daugiau padėti susidoroti su epilepsija šiam šiauliečiui, pasak Teresės negali, nes ligos forma sunki.

Liga atėmė ne tik darbą, bet ir bedarbio išmoką
Atrodo, jog iš sergančio ir šlubo jau lazdos niekas negali atimti, bet pasirodo būna kitaip. Epilepsija sergantis Teresės sūnus sausio mėnesį išgyveno priepuolius, dėl kurių nenuvyko laiku į darbo biržą. Blogiausia, kad greitosios medikams tokie iškvietimai jau įprasti, todėl jie jokių išrašų žmogui apie ligą, pasak Teresės, neišduoda. Taip vyras neteko ir galimybės pasiteisinti darbo biržoje, kodėl neatvyko sutartu laiku.

„Sausio 9-ąją mano sūnus nenuėjo į darbo biržą, nes šios dienos išvakarėse ir naktį stipriai sušlubavo sveikata. Jis yra 45 procentų nedarbingas. Jau daug metų buvo darbo biržoje, tačiau kažkodėl ten darbo susirasti jam vis nepavyksta. Tik ne kartą teko girdėti, jog darbdaviai nenori darbuotojų, kurie serga epilepsija.

Šį kartą dėl ligos netekome ir bedarbio pašalpos, o tie 100 eurų mums buvo gyvybiškai svarbūs pinigai. Abu esame pasiligoję, tad neužtenka pinigų net vaistams. Dabar sūnui reikės eiti taisytis dantis, o pinigų visai nėra. Situacija nepavydėtina, o dar sulaukiame ir priekaištų, kai kviečiame medikus dėl savo sveikatos problemų. Greitosios medikai priekaištauja, jog kviesti pagalbą reikia tik tada, kai sūnui pasikartoja du-trys epilepsijos priepuoliai. Todėl dažnai  ištikus priepuoliui sūnų stengiuosi gelbėti pati. Blogiausia tai, kad greitosios pagalbos medikai neteikia jokios pažymos, kuri patvirtintų, jog buvo priepuolis. Tai neturėdami pateisinimo popierėlio negalime savo teisybės įrodyti ir darbo biržoje. Stebime, jog aplinkui trūksta žmogiškumo, o ypač įstaigose, tokiose kaip darbo birža, kur paprasti žmonės niekam neįdomūs“, – skundėsi Teresė.

Šiaulietė sako, jog tąkart po įvykio kreipėsi į darbo biržą, tačiau ten užuojautos nesulaukė, nes visiems galioja ta pati tvarka ir sulaukė atsakymo, jog epilepsija sergančių Šiauliuose yra daug žmonių, todėl niekuo padėti negali.

Darbo birža privalo vadovautis teisės aktais
Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus vedėja Irena Vaikutienė aiškina, jog darbo birža privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais bedarbio statuso suteikimą, sustabdymą ir panaikinimą. Tai numatyta Lietuvos Respublikos Užimtumo rėmimo įstatyme. Šios nuostatos, pasak I. Vaikutienės, vienodai taikomos visiems darbo biržoje registruotiems asmenims, neišskiriant konkrečių tikslinių grupių.

„Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 6 punkte yra apibrėžtas bedarbio statuso panaikinimo pagrindas: „bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis“. Viena iš svarbių priežasčių, dėl kurios bedarbio statusas yra nepanaikinamas, yra liga. Taip pat informuojame, kad visiems darbo biržoje užsiregistravusiems asmenims yra išduodama darbo ieškančio asmens atmintinė, asmuo pasirašytinai yra supažindinamas su šioje atmintinėje išdėstytomis teisėmis, pareigomis ir atsakomybe.

Asmuo turi pranešti telefonu arba paštu teritorinei darbo biržai apie negalėjimą atvykti šioje atmintinėje nustatytu laiku arba nuotoliniu būdu gavus kvietimą atvykti priimti pasiūlymo dirbti, sudaryti individualų užimtumo veiklos planą arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose ADRPP ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis per 5 darbo dienas po nustatytos atvykimo dienos, nurodant neatvykimo priežastis.

Darbo ieškančio asmens atmintinėje taip pat yra nurodyta, kad Teritorinei darbo biržai praneštos priežastys pripažįstamos pateisinamomis, pranešus apie jas laiku ir pateikus jas patvirtinančius dokumentus.

Tai reiškia, kad po asmens neatvykimo 5 darbo dienas yra laukiama asmens pranešimo apie neatvykimo priežastis. Klientui neatvykus ir negavus asmens pranešimo apie svarbias neatvykimo priežastis, panaikinamas bedarbio statusas.

Asmenys, kurie buvo išregistruoti iš darbo biržos, gali kreiptis į darbo biržą dėl darbo paieškos arba dėl informacijos apie užregistruotas laisvas darbo vietas.

Komentuojant jūsų situaciją svarbu pasakyti, jog, kiek mums yra žinoma, šeimos gydytojai turi informaciją apie tai, kad greitosios medikai teikė pirmąją pagalbą jų pacientams. Asmenims, kuriems greitosios medikai suteikė pirmąją pagalbą, vėliau kreipiantis pas šeimos gydytoją yra išduodami reikiami dokumentai, kuriuos pateikus darbo biržoje darbo paieška nėra nutraukiama“, – komentavo I. Vaikutienė.