Europos tyrimų institucijų išvados rodo, kad  pusę žmogaus gerovės lemia finansinės žinios bei įgūdžiai. Be to, finansiniai vaikų ir jaunuolių gebėjimai veikia net akademinius pasiekimus ar psichologinę sveikatą. Tačiau specialistai pastebi, kad finansinių žinių bei įgūdžių tiek Europos, tiek Lietuvos vaikams ir jaunuoliams trūksta. Į tai siekiama atkreipti dėmesį organizuojamose Europos pinigų savaitės renginiuose.

Pajamas būtina planuoti
Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės nuomone, jaunuoliai turėtų aktyviai ir savarankiškai planuoti savo gyvenimą, o ne valdyti jį pasyviu autopiloto režimu. Vykusioje konferencijoje „Kas vairuos tavo gyvenimą?“ ji pateikė keletą savarankiško gyvenimo taisyklių, aptarė finansinio saugumo priemones, kurios padės neišlėkti posūkiuose ir neįstrigti kamščiuose.

Daugumai iš mūsų atrodo, kad pradėti planuoti ir dirbti su savo finansais reikia tada, kai jų iš tiesų turime. Tačiau, anot finansų ekspertės, mokytis taupyti jau reikia pradėti nuo vaikystės.

Štai jaunuoliai dar besimokydami mokykloje gauna kelis „atlyginimus“. Pirmąjį – per gimtadienį, kai artimieji, giminaičiai, bičiuliai padovanoja pinigų. Antrąjį – per Kalėdas, kai vietoje dovanų taip pat įteikiami pinigai. Nereikėtų užmiršti ir kišenpinigių, kuriuos tėvai skiria pietums. O ketvirtąjį „atlyginimą“ už nuveiktus darbus kai kuriems moka darbdaviai.

Vadinasi, jaunuoliai iš tiesų turi iš ko taupyti, tik klausimas, kaip jiems tai sekasi. Vieni sugeba susitaupyti ir po to nusipirkti vertingus daiktus. Kiti – nuolat kažką perka į skolą. Tad kaip tvarkytis su savo finansais?

Sustyguota kasdiena, taupymas, skolinimas ir sugebėjimas žinias pritaikyti praktikoje, anot ekonomistės, yra savarankiškų finansų drambliai, kurių būtina laikytis. Ypač jie svarbūs žengiant į suaugusiųjų gyvenimą.

Prieš pradedant gyventi savarankiškai  finansų ekspertė patarė apsvarstyti, su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti ateityje. Atsakyti sau į klausimus: kur gyvensiu, kur planuoju studijuoti, ar gyvensiu tame pačiame mieste, o gal užsienyje ir pagalvoti, kiek tai gali kainuoti.

Taip pat labai svarbu sau atsakyti į klausimą, ar galėsiu gyventi pas tėvus, giminaičius, galbūt teks nuomotis būstą arba gyventi bendrabutyje. „Tai klausimai, į kuriuos reikėtų ieškoti atsakymo, nes kiekvienas pasirinkimas turi veiksmų planą, kuriuos reikia iš anksto apgalvoti, susiplanuoti“, – akcentavo J. Cvilikienė.

Norint –  galima sutaupyti
Tam, kad būtų aišku, ką šiandien renkasi jaunimas, kokių turi įpročių, galimybių, Finansų institutas atliko tyrimą. Tyrimo duomenys atskleidė, kad su tėvais, draugais, partneriais gyvena didžioji dalis studentų. Jie gyvena arba tėvams priklausančiame bute arba būstą nuomojasi, o kai kurie gyvena bendrabučiuose. Anot ekonomistės, šiais laikais gyventi pigiausia bendrabučiuose, tačiau ne visiems pavyksta jį gauti. Antru populiariausiu pasirinkimu tampa būsto nuoma kartu su draugais, nes galimybė pasidalyti išlaidas iš tiesų padeda sutaupyti.

Kitas svarbus dalykas, apie kurį reikia pagalvoti prieš paliekant tėvų namus, – tai studijos, ar teks už jas mokėti. Ekonomistė juokavo, kad gero elgesio, mokymosi ir apmokestinimo sąsajos pasireiškia labai greitai. Pavyzdžiui, jeigu mokinys gerai mokosi, didelė tikimybė, kad jam už mokslą neteks mokėti ir dėl to žmogus turės galimybę sutaupyti didelę sumą pinigų. Tačiau toks kelias numanomas ne visiems. Kai kuriems jau dabar reikia pasvarstyti, kas nutiks, jeigu nemokamo mokslo nepavyks gauti, kaip tada reikės susimokėti.

Tokiu atveju galima pasinaudoti valstybės remiama paskola arba pinigų pasiskolinti iš tėvų, giminaičių. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra didelis įsipareigojimas, kurio teks laikytis.

„Jeigu pinigų jums paskolins tėvai, artimieji ir jeigu tai bus jų dovana jums, tai labai gerai. Tačiau jeigu sutarėte, jog tai skola, iš karto pagalvokite, kaip ją grąžinsite. Greičiausiai sąlygos bus tokios, kokias sutarsite, bet savarankiško žmogaus gyvenimas nuo kitų tuo ir skiriasi, kad įsipareigojimai yra priimami ir jie turėtų būti vykdomi“, – pabrėžė J. Cvilikienė.

Ne ką mažesnę išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui. Studentui net kava gali tapti prabangos preke. Todėl savarankiško gyvenimo pradžioje svarbu pagalvoti, kaip bus maitinamasi ateityje. Vienas iš būdų sutaupyti – gaminti namie. Ekonomistė kalbėjo, kad mokytis gaminti galima pradėti dar gyvenant pas tėvus. Stebėti, kaip gamina mama ar tėtis, užduoti rūpimus klausimus. Tada tapus studentu bus lengviau prisitaikyti, be to, nereikės maitintis tik keptomis bulvėmis.

Jeigu pinigų galima sutaupyti apribojus išlaidas, skiriamas maisto produktams, tai viešajam transportui sutaupyti nepavyks. Gyvenant didmiestyje arba užsienio šalyje, visur teks važinėti autobusais ir kitomis transporto priemonėmis, o visa tai – nėra pigu. Aišku, galbūt kai kur bus galima reikiamą stotelę pasiekti dviračiu, bet toli gražu ne visur. Todėl dalį lėšų teks atidėti ir viešajam transportui.

Norus reikia atskirti nuo poreikių
Ekonomistai paskaičiavo, kad studento, kuris studijuoja Vilniuje ir gyvena bendrabutyje, minimalus krepšelis turėtų siekti apie 300 eurų.

Į šią sumą įeina mokestis už pragyvenimą, namų ūkio prekes, viešojo transporto paslaugas, rūbus, avalynę. Aišku, šios sumos nepakaktų, jei studentas nuspręstų vienas gyventi nuomojamame būste arba jį pirktų.

Kitas būdas sutaupyti – atsisakyti brangių pramogų. Vieno tyrimo duomenys atskleidė, kad mėnesio pabaigoje pritrūkus pinigų studentai atsisako laisvalaikio. Tai yra, ieško kitų būtų, kaip galėtų praleisti laiką su draugais ar būdų, kaip nemokamai pasportuoti.

J. Cvilikienė pasakojo, kad neretai jaunuoliai prašo, kad kokį nors daiktą nupirktų tėvai. Aiškina, kaip jiems to daikto reikia ir kaip tai pakeis jų gyvenimą. Tačiau tėvai ne visada skuba įgyvendinti vaikų prašymų arba nuperka su sąlyga, jog pinigus vaikai grąžins iš savo santaupų. Būtent tais atvejais, dauguma vaikų nusprendžia, kad daikto nebereikia, nes jis iš tiesų nėra toks reikalingas.

„Normalu, kad mes norime įvairių dalykų, kurie mus džiugina. Tačiau prieš ką nors perkant, visada reikia pagalvoti, ar to daikto iš tiesų reikia ir aš jo noriu. Būtina atskirti norus nuo poreikių“, – pabrėžė finansų ekspertė.

Moterys visada nori naujų batelių ar suknelės, tik visa bėda, jog tai brangiai kainuoja. Vis dėlto nusprendus, jog to daikto iš tiesų reikia, ekonomistė patarė laikytis 24 valandų taisyklės. Per artimiausias 24 valandas, anot jos, geriau nieko nepirkti ir, jeigu per tą laiką kažkokio daikto vis tiek norisi – tuomet ramia sąžine bus galima pirkinį įsigyti. Ekonomistės teigimu, tiek laiko tikrai užtenka, kad būtų galima atsiriboti nuo emocijų, kurias pirkinys kelia ir įvertinti, ar norimas daiktas iš tiesų reikalingas.

Patarė atlikti biudžeto „diagnostiką“
Finansų ekspertė pripažino, kad kalbėjimas apie taupymą, pinigų atsidėjimą mokslams, būsimai pensijai iš tiesų kelia nuobodulį. Taip jau yra, jog žmogus nėra linkęs atidėti šiandienos malonumą dėl kažko, kas įvyks tik kažkada ateityje.

Tačiau vis tiek rekomenduoja taupymui atsidėti bent 10 proc. savo turimų pajamų. Be to, pateikė patarimą, kaip to pasiekti: „Pagalvokite apie giliausias ir didžiausias savo svajones. Tegul tai būna vizualus tikslas, kurio norite pasiekti. Apsvarstykite, ką turite padaryti, jog tai gautumėte. Tuomet pamatysite, kaip greitai vizualizacija virs realybe.“

Taip pat patartina neužmiršti peržiūrėti savo biudžeto, nes būtent biudžetas yra atskaitos taškas. J. Cvilikienė kalbėjo, kad finansams, kaip ir bet kam kitam, reikia nustatyti diagnozę. O tai galima padaryti labai paprastai – surašyti išlaidas ir pajamas. Biudžetas yra „sveikas“, jeigu išlaidos neviršija pajamų.

„Kartais tai būna ne pats maloniausias užsiėmimas, bet tai yra startas, atsakymas, nuo ko reikia pradėti. Sudarę biudžetą pamatysite, kam išleidžiate daugiausia, ko galite atsisakyti ir galbūt suprasite, kad reikia taupyti. Biudžetas – tai diagnostika, kai užsirašai, analizuoji ir judi toliau“, – sakė ekonomistė.

Pamatę, kad dabartinė finansinė padėtis nieko gero nežada, kai kurie nusprendžia skolintis. Tyrimai rodo, kad jauni žmonės labai greitai susižavi greitaisiais kreditais ir pasiskolinę visam laikui susigadina savo kredito istoriją. Dėl šio įrašo, vėliau prispyrus rimtai bėdai, bankai gali iš viso nebeskolinti pinigų arba pabranginti paskolas. Todėl reziumuodama finansų ekspertė dar kartą akcentavo, kad skolintis reikia atsakingai, o pritrūkus pinigų neieškoti lengviausio kelio, bet galbūt naujo pajamų šaltinio.