Šiaulių miesto taryba į posėdį rinksis kovo 30 d. Šį kartą aštrių politinių klausimų darbotvarkėje nėra. Miesto meras Artūras Visockas sako, kad reikia atsikvėpti. Tačiau Savivaldybėje jau daug kam žinoma paslaptis – rengiamasi administracijos direktoriaus pavaduotojų atstatydinimui. Ne šį Tarybos posėdį – ko gero, vyksiantį balandį.

Tuščias vicemero postas vėl grasina priešlaikiniais rinkimais
Vasario 23 d. miesto Taryba atstatė antro mero pavaduotojo etatą. Tuometinė dauguma tikėjosi į šį postą pasodinti savo kandidatą. Dauguma subyrėjo, postas liko tuščias.

Vietos savivaldos įstatymas sako, kad tokios pareigos negali būti laisvos ilgiau nei du mėnesius. Kitaip vėl pakimba tiesioginio valdymo ir priešlaikinių rinkimų grėsmė.

Nors meras abejoja, kad dėl šios, jo manymu, formalios priežasties, tokia grėsmė būtų reali, Tarybą balandį šauks savaite anksčiau, nei numatyta, – 20 d. Miesto vadovas aiškino, kad šiam posėdžiui teiks du sprendimo projektus: jei turės kandidatą į vicemerus, tai teiks dėl jo paskyrimo, kitas sprendimas – ir vėl naikinti minėtą pareigybę, jei vicemeras nebūtų paskirtas.

Interpeliacija direktoriaus pavaduotojams – balandį?
Aiškėja, kad balandžio mėnesį gali būti pateiktas ir dar vienas siurprizas – interpeliacija administracijos direktoriaus pavaduotojams Giedrei Mendozai-Herrerai ir Martynui Šiurkui, nors visai neseniai jie pasitikrino Tarybos politinį pasitikėjimą: miesto politikai balsavo už tai, kad jie ir toliau liktų savo pareigose.

Meras A. Visockas „Šiaulių naujienoms“ paneigė, kad tokia interpeliacija rengiama. Ir panašu, kad mūsų skaitytojams tiesos nesakė.

Frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko prisipažino jau sulaukęs iš mero koalicijos atstovų klausimo, ar tokį sprendimą Taryboje palaikytų. Mero pavaduotojas Domas Griškevičius pareiškė, kad šioje Taryboje klausimo dėl pavaduotojų atleidimo nėra, tai nėra ir apie ką šnekėti, o apie balandį kalbėti dar anksti.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera sakė žinanti, kad mero patarėjai teisės klausimais Dovilei Žukauskienei yra duotas nurodymas parengti sprendimo projektą bei interpeliacijos tekstą, kurie balandžio mėnesį bus teikiami Tarybai. „Mero patarėjai vykdo mero nurodymus, vadinasi, nesunku atspėti, kieno čia iniciatyva“, – sakė G. Mendoza-Herrera.

Kadangi D. Žukauskienė gyvena užsienyje ir merui dirba tik nuotoliniu būdu, susisiekti su ja žurnalistams nepavyksta.

Meras prieš keletą dienų paatviravo, kad direktoriaus pavaduotojai galimai trukdo sėkmingai įgyvendinti projektus. Administracijos direktorius Antanas Bartulis bendrą darbą su pavaduotojais komentuoti atsisakė.

Nei daugumos, nei programos. Ką įgyvendinti?
Gruodžio mėnesį žlugus mero suburtai valdančiajai koalicijai, administracijos direktoriaus pavaduotojai buvo parašę atsistatydinimo prašymus, taip tikėdamiesi pasitikrinti Tarybos narių pasitikėjimą. Nuolat besikeičiant politinei situacijai parengti sprendimo dėl jų atleidimo projektai keletą posėdžių iš darbotvarkės buvo išbraukiami. Pavaduotojai juokavo, kad vis lieka „skaistykloje“.

Prieš mėnesį, vasario 23 d., Taryba svarstė ir nepritarė pavaduotojų atleidimui, tačiau panašu, kad jiems „skaistyklą“ gali tekti pereiti dar kartą.

„Kaip ten sakoma: kai žmogus yra, straipsnį pritaikysime. Politinio pasitikėjimo žmonėms užtenka pareikšti, kad nėra pasitikėjimo, ir atleisti pakanka. Aš į tai žiūriu ramiai. Man nereikia teisintis, kad kažkas nevykdyta. Buvo politinė koalicijos programa, bandėme ją įgyvendinti. Jei nėra pasitikėjimo, tai ir dirbti nereikia“, – sakė G. Mendoza-Herrera.

Panašiai mano ir jos kolega Martynas Šiurkus. Šiuo metu besigydantis traumą ir nedirbantis pavaduotojas apie galimą interpeliaciją žino iš nuogirdų. Tiek jis, tiek administracijos direktorius A. Bartulis yra konservatoriai, šios partijos Tarybos nariai yra mero suburtos koalicijos sudėtyje. Paklaustas, kaip sekasi dirbti su nauju vadovu, M. Šiurkus atsakė, kad vadybine prasme viskas gerai.

„Administracijos direktorius turi įgyvendinti daugumos koalicijos programą. Pas mus nėra nei programos, nei daugumos. Visiškai absurdiška situacija. Meras buvo frakcijoms atsiuntęs pasiūlymą – rašykite po 5 punktus ir mes sudėsime į programą. Kažkokia nesąmonė. Ką direktoriui įgyvendinti? Mes pradėję dirbti bent turėjome programą, tik dalis tų dalykų buvo stabdoma, specialiai nedaroma“, – sakė pavaduotojas.

Gražiai pradėjo, liūdnai baigia
Politikai mano, kad balandžio mėnesį merui nusprendus ir vėl sušaukti posėdį metų pradžioje nesuplanuotu laiku, tikimasi, jog jame negalės dalyvauti buvusios daugumos Tarybos narių, todėl merui gali pakakti vien jo politinės kompanijos balsų administracijos direktoriaus pavaduotojams atstatydinti.

2015 m. balandį pradėjus darbą šios kadencijos Tarybai meras A. Visockas suformavo jaunų ir veržlių, kaip pats tada džiaugėsi, vadovų korpusą. Visi – nebuvę valdžioje, ištroškę veiklos. Miesto galva su pasididžiavimu pristatinėjo juos miesto svečiams, pabrėždamas, kaip jam atrodė, didžiulį privalumą – visi jie gerai kalba angliškai.

Deja, nespėjo įpusėti kadencija, politinė draugystė ėmė braškėti per visas siūles: administracijos direktorius E. Bivainis atleistas, vicemeras D. Griškevičius atleistas ir sugrąžintas teismo, S. Tumėnas tapo Seimo nariu.

Liko administracijos direktoriaus pavaduotojai, kurie neįtinka merui. G. Mendoza-Herrera yra Liberalų sąjūdžio narė, o šios partijos Tarybos narius meras kaltina pasitraukus iš valdančiosios koalicijos ir taip ją sužlugdžius. A. Visockas koalicijos žlugimo priežastį įvardija labai formaliai – esą nebuvo atsižvelgta į liberalų prašymą neatleisti plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. Belovo. Vienas iš šios partijos Tarybos narių ten neva turi asmeninių interesų.

Nors auditas mokykloje buvo atliktas gerokai seniau, V. Belovas atleistas buvo tik kovo 2 d., kai mero dauguma jau prieš tris mėnesius buvo sugriuvusi.

G. Mendoza-Herrera mano, kad baksnojimas į „Delfiną“ yra tik bandymas nukreipti dėmesį nuo pagrindinių problemų. Ji aiškina, kad sporto klausimai Savivaldybėje niekada nebuvo esminiai ir strateginiai.

„Galvoju, kad pradžia buvo tada, kai mes ėmėme nukrypti nuo koalicijos programos, dėl kurios punktų pradžioje sutarėme. Vėliau prasidėjo: ar jie reikalingi, ar įgyvendinami. Vadinasi, mes nesutarėme dėl nieko, dėl pačios politinės darbotvarkės. Tai mes, kurie tikėjomės padaryti tai, ką žadėjome savo rinkėjams, bet negavome palaikymo, buvome apgauti. Pirmas signalas buvo, kai buvo nepritarta Savivaldybės akcinių bendrovių nepriklausomų valdybų įvedimui, nors tai buvo įrašyta į mūsų koalicijos programą. Viskas ėmė pamažu strigti, buvo vilkinama. Manau, jei ne Seimo rinkimai, tai griūtis būtų įvykusi anksčiau“, – sako pavaduotoja.

Iš jėgos pozicijų nieko nebus
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Justinas Sartauskas pavaduotojų atstatydinimui nepritaria ir laikosi savo pozicijos, kad Taryboje gali būti suburta plačioji koalicija, sutelkiant įvairias politines jėgas bendram darbui. Tik reikia surasti bendrą vardiklį, formatą, susitarti dėl vadovaujamų postų.

„Atstatydina pavaduotojus vardan ko? Turime susitarti dėl ateities, kas ką siūlo. Juk mes turėjome A. Visocko šūkį „Direktorius bus nepartinis“, o gavosi taip, kad yra konservatorius. Negali būti taip, kad meras sakys – aš noriu to, tą ir skiriame. Meras jau turi patirties, kaip iš jėgos pozicijų nepavyko patvirtinti administracijos direktoriumi A. Ilgausko. Iš jėgos pozicijų nebus nei vieno paskyrimo, nei atstatydinimo“, – tvirtina J. Sartauskas.

Nors administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Šiurkus yra mero suburtos miesto Tarybos koalicijos sudėtyje esančios konservatorių partijos narys, ir jam galimai gresia interpeliacija.
Artūro STAPONAKAUS nuotr.