Užsukus į prekybos centrą, nesunku pastebėti, kad padidinus akcizus kai kurie alkoholiniai gėrimai jau kainuoja brangiau. Pavyzdžiui, šampanas dabar kainuoja 20 euro centų brangiau, o stipresni spiritiniai gėrimai pabrango beveik visu euru.
Tiesa, kai kurių parduotuvių lentynose, alkoholio kaina kol kas yra nepakitusi. Specialistai aiškina, kad ne visi prekybininkai kainas skuba kelti, nes didesnius gėrimų kiekius jau buvo nusipirkę anksčiau. Vis dėlto tai menka „paguoda“, nes juos išpardavus po mėnesio ar dviejų alkoholis visur vis tiek kainuos vidutiniškai 20 proc. brangiau.
Kaina – svarbiausias kriterijus
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas primena, kad akcizus alkoholiui, tabakui ir kurui valdžia didina reguliariai. Skirtumas tik tas, kad per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį akcizai niekada nebuvo padidinti taip ženkliai, todėl dabar galima tikėtis įvairios vartotojų reakcijos.
„Kiekvienas vartotojas pajus skirtingą poveikį. Pavyzdžiui, tie, kurie ieško kainos už laipsnį, tai nuo stipresnio alaus pereis prie spirituotų gėrimų arba nuo silpnesnių gėrimų pereis prie stipresnių. Kokybiško vyno mėgėjai taip pat pajus ženkliai pasikeitusias kainas, tačiau nemanau, kad dėl to pereis prie kitų gėrimų. Jie turbūt kaip pirko gerą vyną, taip ir toliau pirks. Kalbant apie stipriuosius alkoholinius gėrimus, akivaizdu, kad gali būti pereita prie nelegalios apyvartos“, – „Šiaulių naujienoms“ komentuoja L. Vilimas.
Negana to, kyla didelė grėsmė, jog lietuviai dažniau apsipirkti vyks į Lenkiją ar net Latviją. Vadinasi, valdžia sau turi išsikelti ir kitą užduotį – stebėti, kokie pokyčiai vyksta, ir į juos laiku reaguoti. Galiausiai juk vis tiek ar šios spėlionės pasitvirtins, tai paaiškės tik antroje metų pusėje.
Vis dėlto asociacijos direktorius neabejoja tik dėl vieno – lietuviams kaina vis dar yra ir išliks pagrindiniu produktų pasirinkimo kriterijumi.
Mieliau apsiperka Lenkijoje
Direktoriaus teigimu, Lietuvoje bet kokio produkto kaina yra jautriausias ir labiausiai matomas bei lemiantis pasirinkimo faktorius. Kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai dar verčia tuos euro centus į lietuviškus ir jiems efektas net ir vieno cento atrodo labai didelis, tai ką jau kalbėti apie 40 ar 50 centų – pusantro lito padidėjimas. Bet koks minimalus kainos didėjimas yra pirkėjų matomas ir pasijaučia per piniginę.
„Be abejonės tai daliai, kuriai alkoholis yra dažna prekė, kaina išliks labai svarbiu kriterijumi. Todėl lietuviai alkoholio įsigys kitose šalyse arba pirks nelegaliai. O visa tai turėtų neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, nes tuomet mokesčiai bus sumokami kitose valstybėse ir pajamas gaus būtent užsienio, o ne mūsų verslas“, – prognozuoja L. Vilimas.
Tuo tarpu šiauliečiai pripažįsta, kad pakitusios kainos kol kas nepakeitė jų pirkimo įpročių. Gyventojai kainų brangimui nesiruošė ir prieš kovo pirmąją neskubėjo alkoholio pirkti dėžėmis. Tačiau kai kurie iš jų atvirauja, kad tokiu Vyriausybės sprendimu yra nelabai patenkinti.
„Mūsų valdžia geba tik kelti mokesčius ir didinti akcizus. Nelabai suprantu, ką jie taip bando pasiekti. Kainų kėlimas alkoholizmo problemos neišspręs. Šiai kovai turėtų būti pasitelkiama ne viena priemonė, o daugiau“, – sako Romas.
Antanas sako, kad tokie kainų šuoliai jam visiškai neaktualūs: „Alkoholio parsivežu iš užsienio, tad dėl to man jokių problemų nėra, gali branginti, kiek tik nori.“
Tuo tarpu Miglė sutinka, kad kainas reikėjo kelti: „Gerai, kad kainos kyla. Gal kai priėjimas prie alkoholio mažės, tai ir tų girtuokliavimų mažės. Gal čia tik verslininkams šiek tiek blogiau, o žmonėms nuo to tik geriau.“
