Jau kuris laikas Lietuvoje garsiai kalbama apie neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Vykdomi įvairūs projektai, padedantys negalią turinčiam žmogui atstatyti darbo įgūdžius, įgyti arba tobulinti kvalifikacijas, įgyti kompetencijų norint įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai.

Vis dėlto ne visų neįgaliųjų, norinčių ir galinčių dirbti, darbdaviai laukia išskėstomis rankomis.

Nors sėkmės istorijų pasitaiko neretai, deja, atvejai, kai negalią turintis žmogus ieškodamas darbo atsitrenkia tarsi į sieną, taip pat gan dažni.

Negalia tapo kliūtimi
Prieš keletą dienų socialiniame tinkle buvo išplatinta nemažai atgarsių sulaukusi istorija. Istorijos herojus – 19-metis Andrius, turintis negalią. Vaikinas savo tėvų nepažįsta, užaugo vaikų globos namuose. Vėliau, kaip dažnai atsitinka, į Caritą jis atėjo iš gatvės ir šiuo metu glaudžiasi Laikinuosiuose namuose. Nepaisant visų sunkumų, su kuriais teko susidurti, Andrius yra motyvuotas dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau kliūtimi įsidarbinti tapo vaikino negalia, dėl kurios jo darbingumas tik 50 proc.

Jaunuolis kartu su jam padedančiais žmonėmis kreipėsi į daugelį socialinių įmonių, didžiųjų darbdavių dėl įvairaus pobūdžio darbų, tačiau jam visuomet atsakydavo, kad paskambins.  

Galiausiai darbdaviai žodžių į vatą nebevyniojo ir pareiškė: „Jūs juokaujat, pas mus vežimėlių stumdytojai ir angliškai kalba“ arba: „Mūsų klientai labai reiklūs, svarbu, kad salės darbuotojas kalbėtų raiškiai.“

Tad nepaisant to, kad Andrius jau ilgą laiką savanoriauja įvairiuose Carito padaliniuose ir yra pajėgus dirbti daugelį fizinių darbų, jam durys į šviesesnį rytojų buvo užtrenktos.

Vykdo du projektus
Perskaitę istoriją apie Andrių nusprendėme pasidomėti, kaip Šiauliuose gyvenantiems neįgaliesiems sekasi integruotis į darbo rinką bei koks mūsų miesto darbdavių požiūris į negalią turinį žmogų.

Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Vaida Ignotienė informavo, kad Lietuvos darbo birža kartu su teritorinėmis darbo biržomis 2015 m. pradėjo įgyvendinti du projektus, skirtus neįgalių asmenų integracijai į darbo rinką.

„Nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Pagalba neįgaliesiems“, kurio tikslas – padidinti neįgaliųjų užimtumą, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas. Projektas bus įgyvendinamas iki 2018 m. vasario 28 d. Projekto įgyvendinimo metu profesinės reabilitacijos programose dalyvaus 240 Šiaulių teritorinėje darbo biržoje registruotų neįgaliųjų, kuriems nustatytas nuo 0 iki 45 proc. darbingumo lygis, ir asmenys, kurie pirmą kartą kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. Neįgalieji galės atstatyti darbo įgūdžius, įgyti arba tobulinti kvalifikacijas bei įgyti kompetencijų norint įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai pasirinkdami iš 13 šiuo metu veikiančių įstaigų, esančių arčiausiai gyvenamosios vietos ir siūlančių apie 300 skirtingų mokymo programų“, – apie pirmąjį projektą pasakojo Darbo išteklių skyriaus vedėja.

Pasak V. Ignotienės, planuojama, kad šio projekto metu 119 neįgaliųjų, registruotų Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje, turės galimybę dalyvauti projekto veikloje – profesinės reabilitacijos paslaugos. Taip pat Darbo išteklių skyriaus vedėja pažymėjo, kad nuo projekto pradžios iki 2017-ųjų kovo 1 d. šioje projekto veikloje dalyvavo 92 Šiaulių miesto ir rajono neįgalieji.

Kitas projektas – „Parama socialinėms įmonėms 2015–2016 m.“ Projekto tikslas – skatinti socialines įmones didinti neįgalių darbuotojų, praradusių darbingumą, užimtumo lygį, išlaikyti jų darbo vietas, remti naujai įdarbintus neįgaliuosius, didinti jų socialinę integraciją, mažinti socialinę atskirtį bei asistentų pagalba padėti atlikti darbo funkcijas neįgaliesiems.

„Šis  Europos socialinio fondo finansuojamas projektas pradėtas įgyvendinti nuo 2015 m. spalio 1 d.  ir bus įgyvendinamas iki 2017 m. gegužės 31 d. Projekto tikslinės grupės – neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems yra nustatytas neviršijantis 55 proc. darbingumo lygis, arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ir dirbantys socialinėse įmonėse. Šiame projekte dalyvauja devynios socialinės įmonės, kurias administruoja Šiaulių teritorinė darbo birža. Šiaulių teritorinės darbo biržos administruojamų socialinių įmonių vieningas tikslas – grąžinti darbuotojus, turinčius dalinį darbingumą, į darbo rinką, kurti naudą abiem pusėms, skatinti užimtumą ir savęs realizavimą sėkmingai veikiančiose įmonėse“, – teigė  V. Ignotienė.

Darbo ieškojo 526 neįgalūs šiauliečiai
Paklausus  V. Ignotienės, ar Šiauliuose daug neįgaliųjų ieško darbo, ji atsakė, kad per 2016 m. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje užsiregistravo 526 Šiaulių mieste gyvenantys asmenys, turintys negalią, o užimtumas suteiktas 436 (83 proc. nuo užsiregistravusių per 2016 m.) darbo biržoje registruotiems Šiaulių miesto gyventojams, kuriems nustatytas darbingumo lygis: „Iš jų: 331 – tarpininkauta įdarbinant į nuolatines ir terminuotas darbo vietas, 48 asmenys vykdė veiklą su verslo liudijimu, 57 asmenys – dalyvavo darbo biržos finansuojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, didinančiose jų užimtumo galimybes“, – sakė V. Ignotienė.

Projekto „Pagalba neįgaliesiems“ veiklose dalyvavo 92 Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje registruoti neįgalieji, kurie įgijo naują paklausią darbo rinkoje profesinę kvalifikaciją, padėsiančią jiems sugrįžti į darbo rinką.

„Šiaulių skyriaus nusiųsti projekto dalyviai – neįgalieji – pasirinko 30 skirtingų profesinės reabilitacijos programų. Pagal 23 programas baigę ir įgiję profesinę kvalifikaciją dalyviai įsidarbino per 1 mėnesį. Geriausiai sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje floristo ir floristo-gėlių pardavėjo mokymo programas baigusiems projekto dalyviams. Iš keturių baigusių šias programas neįgaliųjų visi įsidarbino per 28 kalendorines dienas nuo programos baigimo. Sėkmingai savarankiškoje veikloje save realizuoja dailiųjų medžio dirbinių drožėjai ir meno dirbinių iš odos gamintojai“, – veiklas, kuriose neįgalieji save sėkmingai realizuoja, įvardijo V. Ignotienė.

Pasiūla nekvalifikuotiems darbams – nedidelė
Anot  V. Ignotienės, darbo paieškose didžiausia kliūtis yra ta, kad darbdaviai daugiausiai ieško kvalifikuotų darbininkų, o didžioji dalis bedarbių taikosi į nekvalifikuotus darbus.

„Per 2016 m. Šiaulių miesto darbo rinkoje įregistruota 15140 naujų laisvų darbo vietų ir 8018 bedarbių. Didžioji dalis (62 proc.) darbo pasiūlymų – kvalifikuotiems darbininkams, 20 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams, 18 proc. – specialistams. Tuo tarpu net 45 proc. darbo ieškančių asmenų pageidavo dirbti nekvalifikuotą darbą, kas trečias – kvalifikuotą ir kas penktas – specialistu“, – apie esamą situaciją kalbėjo Darbo išteklių skyriaus vedėja.

Tačiau, pasak  V. Ignotienės, negalima teigti, kad darbo rinka asmenims su negalia yra visiškai nepalanki: „Kaip jau minėjau, 2016 m. užimtumas suteiktas 436 Šiaulių skyriuje registruotiems Šiaulių miesto asmenims su negalia. 2016 m. su aukštuoju ar profesiniu išsilavinimu įdarbinta logistikos specialistu, konstruktoriumi, padalinio vadovu, socialiniu pedagogu, žemėtvarkininku, apskaitininku, apklausų atlikėju, virėju, barmenu, konditeriu, vairuotoju ekspeditoriumi, taip pat  šaltkalvių, suvirintojų, stalių, siuvėjų, pardavėjų ir nekvalifikuotų asmenų su negalia.“

Vis dėlto  V. Ignotienė pažymėjo, kad dėl įvairių sveikatos ribojimų asmenys su negalia ne visada gali užimti laisvas darbo vietas ar atitikti darbdavio keliamus reikalavimus. Kita vertus – didžioji dalis bedarbių pageidauja dirbti nekvalifikuotus darbus, o darbo pasiūla nesudėtingiems nekvalifikuotiems darbams yra nedidelė.

Taip pat Darbo išteklių skyriaus vedėja atskleidė ir tai, į ką darbdaviai pirmiausia atkreipia dėmesį rinkdamiesi darbuotoją: „Darbdaviai, ieškodami reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, pirmiausia atsižvelgia į pretendentų turimą kvalifikaciją, kompetencijas, jų galimybę dirbti siūlomą darbą pagal sveikatos būklę bei asmenų motyvaciją dirbti“, – darbdavių keliamus reikalavimus vardijo  V. Ignotienė.

Šiauliečių sėkmės istorijos
V. Ignotienės teigimu, per projektus darbuotojai turintys dalinį darbingumą tampa visaverčiais piliečiais, sulaukia pagarbos, pripažįstami jų gebėjimai. Visa tai atspindi neįgaliųjų gyvenimo sėkmės istorijos.

57-erių Rimutė P., neįgali moteris, vienoje įmonėje dirba nuo 2014 m. Iš pradžių ji šioje įmonėje įsidarbino valytoja ir sėkmingai išdirbo beveik vienerius metus. Per šį laikotarpį įmonės vadovai pastebėjo moters aukštą potencialą ir gebėjimus, todėl pasiūlė jai pabandyti save realizuoti vadybininkės pareigose. Rimutė jau buvo įgijusi šios patirties dirbdama vienoje valymo paslaugas teikiančioje įmonėje Anglijoje. Svetimoje šalyje jai teko išdirbti net šešerius metus, kol grįžo į Lietuvą. Šiuo metu moteris sėkmingai dirba vadybininkės pareigose, vairuoja automobilį, rūpinasi valytojų darbu, prižiūri objektus, aprūpina valymo priemonėmis.

Anot V. Ignotienės, projekto dalyvė džiaugiasi, jog įmonė suteikė jai galimybę integruotis darbo rinkoje Lietuvoje, įgyti naujų įgūdžių ir sėkmingai siekti užsibrėžtų karjeros tikslų. Tuo tarpu įmonės vadovų nuomone, Rimutė yra puikus pavyzdys kitiems žmonėms, kad nepaisant savo negalios ir didelių sveikatos problemų, galima save atrasti, realizuoti, sėkmingai dirbti ir siekti karjeros aukštumų.

Ir tai nevienintelė sėkmės istorija. Audronei Š. VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras suteikė profesinės reabilitacijos paslaugas pagal meno dirbinių iš odos gaminimo mokymo programą.

Šią profesiją Audronė nusprendė įgyti praėjus dvejiems metams nuo registracijos darbo biržoje. Baigusi profesinę reabilitaciją moteris užsiima individualia veikla – gamina dirbinius iš odos, pasitelkdama į pagalbą ir visus kitus amatus, kuriuos jau moka.

Dar viena negalią turinti moteris Silva V. darbo biržoje buvo registruota neilgai. Į profesinę reabilitaciją atėjo su noru tapti lankomosios priežiūros darbuotoja, tačiau dėl sveikatos būklės, pasikonsultavus su VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro specialistais, priėmė sprendimą – įgyti pardavėjos profesiją.