Šių metų sausio mėnesio pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką ginče tarp 25 metus veikiančios UAB „Šiaulių lyra“ ir Šiaulių miesto savivaldybės, kuris tęsėsi jau 7-erius metus.

Dienraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojams priminsime, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. T-213 apribojo visos eilės verslo įmonių prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, įskaitant UAB „Šiaulių lyra“, uždraudę jų bare, esančiame Lyros g. 13, Šiauliuose, prekiauti alkoholiu nuo 22 val. iki 3 val.

Verslininkai kreipėsi į teismą ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. minėtą sprendimo dalį, kuria buvo apribotas baro alkoholiniais gėrimais laikas, panaikino.

Šiaulių miesto savivaldybei apskundus šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 5 d., išnagrinėjęs Šiaulių miesto savivaldybės skundą, konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės Taryba, apibrėžta kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė bendrą teisėtumo ir proporcingumo principą, nepagrįstai apribodama pareiškėjo teisę vykdyti verslą, ir tokie atsakovo veiksmai pripažinti neteisėtais, kurių pagrindu atsiranda civilinė atsakomybė.

Šis Šiaulių miesto savivaldybės sprendimas buvo panaikintas ne dėl to, kad jį priimant būtų buvę padaryti procedūriniai ar kiti formalūs pažeidimai, bet todėl, kad šis sprendimas buvo neteisėtas iš esmės.

UAB „Šiaulių lyra“ nurodė, kad dėl minėto sprendimo patyrė daugiau kaip 75 000 Eur žalą. Primintina, kad tokį Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimą iš dalies lėmė tai, kad tuo metu skandalingai pagarsėjęs tuometinis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius paruošė iš esmės neteisėtą, nepagrįstą Tarybos sprendimą dėl baro darbo laiko apribojimo, o Šiaulių miesto savivaldybės tuometiniai Tarybos nariai kaip kokie avinai, netikrinę šio sprendimo pagrįstumo ir net neišklausę verslo įmonių atstovų, balsavo už tokį sprendimą. Ir tai brangiai kainavo visiems mokesčių mokėtojams, nes Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą ir iš dalies patenkino UAB „Šiaulių lyra“ skundą ir priteisė iš Šiaulių miesto savivaldybės verslininkams turtinę žalą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. neskundžiama nutartimi dar kartą atmetė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija verslininkams jau sumokėjo beveik 51 000 Eur kompensaciją už žalą.

Pažymėtina, kad vėlesnė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuriai jau vadovavo Eduardas Bivainis, ir einant pareigas dabartiniam miesto merui Artūrui Visockui, kuris nuolat save pristato kaip ypač sąžiningą ir visiems teisingą, miesto verslu bei piliečiais besirūpinantį merą, buvo galimybė (ir buvo siūloma) sudaryti taikos sutartį, bet tokiais pasiūlymais net nebuvo pasinaudota, kas ženkliai išaugino ir pačios Šiaulių miesto savivaldybės išlaidas šioje byloje, nors buvo akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybės pozicija teisiškai akivaizdžiai neperspektyvi, kadangi žalos dydį, dar didesnį, nei priteisė teismas, nustatė Lietuvos teismo ekspertizės instituto nepriklausomi ekspertai, paskirti teismo.
Įdomu bus stebėti, ar Šiaulių miesto savivaldybė pagaliau imsis ir regreso tvarka pareikalaus atsakomybės iš asmenų, kurie kalti dėl tokios didelės žalos, kuri kainuos visiems mokesčių mokėtojams.

Pinigus gavę verslininkai visiškai nedžiūgauja dėl tokio sprendimo, nes šis sprendimas yra įvykdomas iš esmės ne Šiaulių miesto savivaldybės sąskaita, o iš visų miesto gyventojų, įmonių, įskaitant ir pačią UAB „Šiaulių lyra“, sumokėtų mokesčių.

Šiaulių miesto savivaldybei jau sumokėjus nurodytą didžiulę sumą liks neišasfaltuotos kai kurios gatvės, kažkokios organizacijos negaus finansavimo ir paramos ir pan., todėl logiška būtų manyti, kad nepriklausomas ir žmonių išrinktas Šiaulių miesto meras turėtų kelti asmeninės atsakomybės klausimą ir nustatyti kaltus asmenis, tuo labiau kad Lietuvoje tokia praktika formuojasi. Ir vienas iš įžymiausių atvejų yra, kai vidaus reikalų ministras dėl ministerijos patirtų nuostolių, neteisėtai atleidžiant iš darbo vieną iš darbuotojų, pareikalavo kompensuoti teismo priteistus nuostolius iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio.

Šiuo atveju yra žinomi konkretūs asmenys, dėl kurių veiksmų minėta suma priteista, bet labai abejotina, kad bus bandoma pasinaudota galimybe kompensuoti patirtą žalą, nes dabartiniai konservatoriai, kurių buvo deleguotas buvęs administracijos vadas V. Damulevičius, yra dabartinio mero koalicinėje sąjungoje.

Greičiausiai mero A. Visocko rūpinimasis žmonėmis ir miesto biudžetu šioje vietoje ir baigsis, bet tai parodys artimiausia ateitis. Manome, kad jeigu mes klystame, ko norėtume nuoširdžiai tikėtis, jog Šiaulių miesto savivaldybė bent išplatins pranešimą, kokių ėmėsi priemonių išieškoti šią jau sumokėtą žalą iš kaltų asmenų.

Kaip trukdoma kurti naujas darbo vietas ir mokėti mokesčius
Paradoksalu, bet šiuo metu tokių istorijų mieste yra daug daugiau, ne tik išmokant už žalą, padarytą neteisėtais Savivaldybės darbuotojų veiksmais, bet ir kai sąmoningai trukdoma kurti naujas darbo vietas ir vystyti verslą.

Visi žinome, kaip Šiaulių miesto savivaldybė giriasi, kiek daug deda pastangų, ir išleidžia milijonus eurų kuriant industrinį parką, laisvąją ekonominę zoną, kur už biudžeto lėšas įrengiama infrastruktūra, inžineriniai tinklai, gatvės, o vietinio biudžeto sąskaita yra atleidžiama nuo mokesčių ilgam laikotarpiui bei suteikiamos įvairios lengvatos investuotojams.

Tuo tarpu verslininkams, kurie investuoja savo pinigus plyname lauke, kitose miesto vietovėse, visapusiškai trukdoma kurti naujas darbo vietas bei mokėti mokesčius tai pačiai Šiaulių miesto savivaldybei.

Visuomenei žinoma, kad nuo kiekvieno pastatyto pastato verslo įmonės moka nekilnojamojo turto mokestį į vietinį biudžetą. Be to, bet kuriame naujai pastatytame pastate yra sukuriamos naujos darbo vietos, kurių gyventojų pajamų mokesčių dalis taip pat keliauja į miesto biudžetą, jau nekalbant apie tai, kad yra sukuriamos naujos darbo vietos, gerinama aplinkinė infrastruktūra ir tokiu būdu bent iš dalies stabdoma imigracija. Bet Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai, ypač Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji architektė (vedėja) Rasa Budrytė ir vyr. specialistas Valdas Markevičius, visapusiškai jau daug metų trukdo naujų investicijų galimybes mieste. Ir, kaip nebūtų keista, šiuos klausimus kuruojanti buvusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus  pavaduotoja, o dabar laikinai einanti direktoriaus pareigas Giedrė Mendoza-Herrera visiškai nieko nedaro, nors akivaizdžiai būdama profesionali architektė supranta įvairius statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kad būtų užkirstas kelias tokiai klerkų savivalei.

Pavyzdžiui, ta pati UAB „Šiaulių lyra“, norinti statyti jų išsinuomotame žemės sklype statinį ir net turinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išaiškinimą, kad esant tokiai situacijai statyti statinį ji gali, minėti valdininkai, turintys didžiulės patirties ir neabejotinai žinių, nederina tokio techninio projekto, bet ir nurodo įvairias absurdiškas priežastis, uždraudžiančias derinti projektą ir kurti naujas darbo vietas.

Pavyzdžiui, ponas V. Markevičius sugalvojo, kad UAB „Šiaulių lyra“, norinti statyti daugiau kaip dvidešimt metų išsinuomotame žemės sklype ir jau daugybę metų mokanti šimtų tūkstančių eurų žemės nuomos mokestį, turi svarstyti, ar netikslinga jai atsisakyti dalies savo nuomojamos  valstybinės žemės sklypo dalies ir jį padalyti bei išnuomoti aukcione, nors jis ir taip jau išnuomotas, o nuomos sutartis galios dar daugelį metų.

Taip pat kartu su miesto vyriausiąja architekte abu valdininkai nusprendė, kad nors norint statyti tik apie 600 kv. m naują statinį didžiuliame 1,7 ha sklype ir, pagal galiojančius statinio projektavimo reikalavimus, techniniame projekte būtina pagrįsti tik tam statiniui skirtų tarnauti ir būtinų automobilių stovėjimo vietų skaičių bei dalį žemės sklypo skirti žaliosioms dangoms, bet iš UAB „Šiaulių lyra“ pareikalavo, jog būtų perskaičiuoti visų Lyros g. 13, Šiauliuose, komplekse turimų asmenų nekilnojamojo turto plotai, patalpų paskirtys ir būtų įvertintas visų pastatų ir patalpų (per 20 vnt.) stovėjimo vietų skaičius, įskaitant ir žaliųjų dangų, poreikis, nors šis prekybos kompleksas vystėsi dvidešimt penkerius metus ir daugybė skirtingų asmenų statė, rekonstravo šiame sklype įvairius statinius, bet niekada tokių reikalavimų niekam keliama nebuvo.

Taip sąmoningai yra sudaromos kliūtys, kad vietoje dirvonuojančių laukų neatsirastų naujas statinys, kuris duotų naudos tai pačiai Šiaulių miesto savivaldybei, todėl kas gali paneigti, kad tai ne Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kerštas už minėtą pralaimėtą bylą.

Tokie protu nesuvokiami valdininkų veiksmai, kuriems pritaria dabartiniai Savivaldybės vadovai, duoda aiškų pagrindą suprasti, kad tiek dabartinė administracijos valdžia, tiek dabartinis Šiaulių miesto meras A. Visockas akivaizdžiai nėra suinteresuoti investuotojų atėjimu į Šiaulius, naujų darbo vietų kūrimu, didesniu biudžeto surinkimu, nes vietoj to meras geriau įteiks kam nors gėlių puokštę ar užriš tautinę juostą arba pasakys sunkiai suprantamą kalbą, arba surinks kokiame nors miškelyje šiukšles.

Akivaizdu, kad šis komentaras ir ši situacija dėl investicijų trukdymo įpils naujo žibalo į ugnį ir neabejotinai sukels naujų teismo procesų ir naujų ieškinių Savivaldybei, o šiuo atveju teks atsakyti ir tiems valdininkams, kurie priima absurdiškus sprendimus, ne tik administracine tvarka, nes toks elgesys yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir siekis išprovokuoti verslininkus duoti kyšius.

Kadangi tiek UAB „Šiaulių lyra“, tiek įmonių grupė, kuriai priklauso UAB „Šiaulių lyra“, niekada kyšių valdininkams nedavė ir nesiruošia duoti ateityje, o sprendžia visus klausimus teisminiu keliu, todėl ir yra akivaizdžiai patekusi į Šiaulių valdininkų nemalonę.

Ačiū Dievui, kad įvairius pseudoverslus STT pradėjo retinti ir aiškintis, kai pateikiami ir gaunami valstybinai užsakymai padidintomis kainomis, o vėliau iš to paties miesto biudžeto gautomis lėšomis iškilmingai remiama ta pati Šiaulių miesto savivaldybė, jos šventės ir pan., nors neabejotinai gali būti mokami „atkatai“.

Manome, kad tokių istorijų yra labai daug, ir prašome skaitytojų pasidalyti savo patirtimi el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ir istorijomis (konfidencialumą garantuojame). O specialiųjų tarnybų norėtųsi paprašyti, kad kuo akyliau stebėtų ne tik Šiaulių miesto savivaldybę ir jos administracijos vadovų bei minėto Šiaulių miesto mero darbą, bet ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus  atsakingų darbuotojų veiklą, kadangi neabejotinai tik laiko klausimas, kaip vykdant specialiąsias priemones paaiškėtų neteisėtų dalykų.

Juk visi matome, kaip kažkada protestuojant prieš Amfiteatro užstatymą, norint jį užstatyti Amfiteatro pastatą valdančiai bendrovei, vėliau tai buvo leista užstatyti šalia esančiame daugiabutyje tik butą turinčiai įmonei pastatyti didžiulį prielipą ant Amfiteatro ribos.

Arba mūsų mieste esantys PC „Akropolis“, PC „Bruklinas“, PC „Tilžė“ ir PC „Saulė miestas“  apskritai neturi jokių žaliųjų plotų, nors, pagal griežtai galiojantį teisminį reglamentavimą, mažiausiai 15 proc. žemės sklypo ploto turi būti skiriama būtent žaliesiems plotams. O kai kurie prekybos centrai neturi net 1 proc. žaliųjų zonų, bet Šiaulių miesto savivaldybė ir jos architektai, ir valdininkų skyrių vadovai bei specialistai, kurie minimi šiame komentare, palaimino statybas leidžiančius dokumentus. Manau, mažai yra abejojančių, kad tokie leidimai neatsirado tik už gražias akis, nors grožis ir yra subjektyvi sąvoka.