Penktadienį Šiaulių miesto savivaldybėje, ko gero, patys geidžiamiausi svečiai buvo žurnalistai. Po ketvirtadienį fiasko patyrusio Tarybos posėdžio į spaudos konferenciją kvietė tiek Tarybos daugumos, tiek mero koalicijos atstovai. Po valandą atskirai klausius dviejų „tiesų“ liko įspūdis, kad greitai politinių paliaubų nebus.

Parklupdymas?
Tarybos daugumos koordinatorius Justinas Sartauskas komentavo, kad miesto Tarybos posėdis nutrauktas pasvarsčius vos tris klausimus dėl to, kad posėdžiui pirmininkaujantis meras Artūras Visockas nesuvaldė situacijos.

Anot J. Sartausko, meras demonstruoja jėgos principą, neina kontaktą  su dauguma. Tarybos posėdyje pasirodė, kad trumpam išnykus merui naudingų balsų pusiausvyrai, iškart buvo suteikta pertrauka, kad galėtų surasti savus.

„Mums panorus pasitarti ir paprašius laiko, pertrauką užblokavo. Meras, rengdamasis skelbti neeilinį Tarybos posėdį, klausinėjo savo koalicijos narių, kada jiems patogus laikas, ir parinks tokią dieną, kai jiems bus patogu, o mes visi negalėsime susirinkti“, – priekaištus žėrė politikas.

Meras A. Visockas, kiek vėliau susitikęs su žurnalistais, tai paneigė. Jis paskelbė, kad neeilinį Tarybos posėdį skelbia vasario 10 d., nes tai artimiausia data, išlaikant keturių dienų terminą, būtiną posėdžio darbotvarkei paskelbti. Jei dauguma į posėdį neatvyktų, pavadino tai „parklupdymo“ politika.

„Mes ne taip vadinama Tarybos dauguma, o reali, padariusi viešą pareiškimą ir pateikusi jį bei programą posėdžio metu. Mes esame aktyvūs, išreiškėme savo norą deleguoti atstovus į vadovų pareigas. Situaciją mūsų Savivaldybėje įtakoja įstatymo netobulumas. Vienoje vietoje parašyta, kad atstovus į miesto ir administracijos vadovų postus teikia dauguma, kitoje – kad teikia meras. Meras neištars pavardės, jei siūlys dauguma, o dauguma nebalsuos, jei teiks meras“, – komentavo J. Sartauskas.

Tarybos daugumos atstovai buvo nepatenkinti, kad prieš vasario 2 d. vykusį posėdį jiems nebuvo pristatyta mero pavaduotojo kandidatūra, nesikalbėta dėl jos palaikymo. Politikai stebėjosi, kad jiems priekaištaujama, jog nepasiūlė administracijos direktoriaus kandidatūros, nors pateikė net kelias, tik, anot jų, merui niekas netiko.

„Teigdamas Arno Ilgausko kandidatūrą meras rėmėsi tokiais argumentais – aš pažadėjau ir man rekomendavo buvęs vidaus reikalų ministras. O kur Tarybos nariai?“ – klausė J. Sartauskas.

Daugumos atstovai tikina, kad išeitis iš dabartinės situacijos yra viena – susėsti prie derybų stalo, tačiau įspėja, kad dauguma šįkart turės stipresnę poziciją. Žadama, kad posėdžiai vyks tada, kada dauguma gali susirinkti. Penktadieniais šie Tarybos nariai nesirinks. Turi savo darbus, planus. Yra Tarybos reglamentas, yra suplanuotos datos, prie jų derina savo planus, numatytas komandiruotes, išvykas ir pan.

Suplanuotame vasario 23 d. posėdyje Tarybos dauguma sieks patvirtinti pačių parengtas reglamento pataisas, kuriose nurodyta, kad būtent dauguma siūlo kandidatus į postus ir prisiima atsakomybę. Merą kviečia bendradarbiauti.

„Jei meras atsisakys teikti Tarybai mūsų siūlomas kandidatūras, pažeis teisės aktus“, – mano Alfredas Lankauskas.

Priešlaikinių rinkimų nebus?
Vasario 19 d. sueina 2 mėnesiai, kai nepaskiriamas žmogus į mero pavaduotojo pareigas. O jeigu Seimas paleis Tarybą ir paskelbs priešlaikinius rinkimus? Tarybos daugumos atstovai įsitikinę, kad taip neatsitiks.

„Nėra praktiškai buvę, kad būtų paleista Taryba. Vyriausybės teikimas bus Seimui, bus ieškoma priežasčių. Dauguma yra, o meras nesijungia. Seimas priims įstatymo pakeitimą“, – tikisi politikai.

A. Lankauskas mano, kad nė viena demokratinė valstybė nesiryš įvesti diktatūrinio valdymo modelio dėl vietinio nesusišnekėjimo. Geriau nušalins merą, nei skelbs priešlaikinius rinkimus. Tarybos narys įsitikinęs, kad per daug spekuliuojama priešlaikiniais rinkimais.

„Esu pareiškęs, kad jei kas nors eis tuo keliu, kuris didina priešlaikinių rinkimų galimybę, aš pasitrauksiu. Esu kategoriškai prieš. Esu tikras, kad iki vasario 19 d. nepaskyrus vicemero, pasekmių nebus“, – tvirtino A. Lankauskas, nes įstatyme parašyta, kad gali priešlaikiniai rinkimai gali būti paskelbti, bet neparašyta, kad privalo.

Pokalbis su meru nepavyko
J. Sartauskas spaudos konferencijoje sakė, kad galėtų viskas labai gražiai išsispręsti, jei prie jų prisijungtų vakarykščiai pakviestos „Dirbame Šiauliams“, konservatorių frakcijos ir „valstiečiai“.
„Manau, kad jie prisijungs. Galvojant apie miestą nėra kitos išeities. Jie turėtų ir merui pasakyti: mere, baikite tą žaidimą“, – viliasi socialdemokratas.

D. Michalenko į spaudos konferencijos atvyko tiesiai iš frakcijos „Už Šiaulius“ susitikimo su meru A. Visocku. Jie buvo pakviesti kaip didžiausia Tarybos frakcija.

„Rasti sąlyčio taškų nepavyko. Iškart buvo pranešta mero pozicija: direktorius – dirbantis visiems, bet turi būti mero atrinktas. Toliau diskusija vyko apie nieką. Siūlėme prisijungti, bet merui netiko. Kalbėjo mums apie postų dalybas, ką – kam“, – pasakojo D. Michalenko.

Jis kalbėjo, kad meras skundėsi, kad negali operatyviai išspręsti klausimų, nes laikinoji administracijos direktorė jo neklauso.

„Meras neduoda man tiesioginių nurodymų ir neišreiškia savo nuomonės dėl sprendimų. Kartą per savaitę pateikiame merui veiklos ataskaitą ir administracijos posėdžių protokolus“, – „bendrą darbą“ su miesto vadovu pakomentavo Giedrė Mendoza-Herrera.

Susiformavus naujai Tarybos daugumai, jos seniūnai ketina parašyti kreipimąsi ir paprašyti G. Mendozos-Herreros atsiimti prašymą atleisti iš administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų, nes ja pasitiki. Dėl kito pavaduotojo Martyno Šiurkaus klausimas atviras.

Direktorių rinksis tik meras
Kitos pusės spaudos konferencijoje meras A. Visockas aiškino, kodėl Tarybos posėdis baigėsi dorai neprasidėjęs. Meras nesuteikė daugumai pertraukos, nes buvo tikras, kad jie nebūtų grįžę į salę, nes tokia situacija jau kartojosi.

„Nesuteikdamas pertraukos, norėjau išlaikyti juos posėdžių salėje. Kad jie negrįš, buvo aišku, kai pasiūlė svarbų papildomą klausimą perkelti į pirmą. Ne aš turėčiau Tarybos narius užlaikyti posėdyje, o jų priesaika“, – sakė meras.

Meras po savaitės kreipsis į politikus dėl plačios koalicijos mastelio. Plati, anot jo,  – tai visi 31.

„Dauguma už borto paliko žmones, rūšiuoja juos. Esu sakęs, kad reikia opozicijos, bet kaip jie gali nuspręsti, kas bus opozicijoje. Tokia amorali politika bus sustabdyta. Jei Domas Griškevičius nebūtų buvęs tas 16-tas Tarybos narys ir nebūtų taip stipriai rizikavęs savo politine karjera 2015 m. balandį, neturėtume LEZ‘o ir oro uosto. Ačiū Dievui, kad buvo padarytas tas darbas“, – tvirtino miesto vadovas.

Siūlo šachmatų pato partiją
Meras pyksta, kad dauguma naudojasi galimybe užblokuoti Tarybos posėdį. Jų daugiau. Jis su jais kalbasi. A. Visockas tvirtina, kad neturi daugumos pateiktos kandidatūros į administracijos direktoriaus pareigas, o tos, kurias pateikė, atsisakė.

Dėl Andriaus Mazuronio jis nežino, ar šis atvažiuotų iš Briuselio.

„Jei būtų svarstoma Andriaus kandidatūra, prašyčiau jį susispenduoti narystę Liberalų partijoje. Prašyčiau atsiimti kandidatūrą iš frakcijos „Už Šiaulius“ ir kad aš pats jį pateikčiau. Kandidatas dirbs maksimaliai laisvai, nors, aišku, vis tiek jį kažkas siūlo. Sąlygiškai neutralus“, – komentavo meras.

Kandidatė į vicemero postą Danguolė Martinkienė sakė besitikinti, kad patyrę politikai supras, jog artėjama prie priešlaikinių rinkimų, elgsis atsakingai ir imsis atitinkamų žingsnių.

Konservatorius Tomas Petreikis patikino, kad jo partijai atstovaujantys Tarybos nariai nėra mero matematinis skaičius. Sprendimą dirbti kartu su meru ir vykdyti programą priėmė partijos taryba, o pirmininkas Gabrielius Landsbergis tam pritaria.

„Daugumoje yra patyrusių šachmatų žaidėjų, žino, kas yra patas. Gal tikrai atsistokime, paduokime vieni kitiems rankas. Gal galime priimti mero paskutinį žodį dirbti visiems 31 kartu, laikyti kiekvienam save nugalėtoju“, – užbaigė spaudos konferenciją D. Martinkienė, siųsdama žinią vos prieš valandą tame pačiame kabinete išeitis siūliusiems Tarybos daugumos atstovams.

Artūro STAPONKAUS nuotr.