Kol kas Šiaulių centro poliklinikoje prie gydytojų kabinetų durų nesirikiuoja eilės, tačiau sergančių šiauliečių kasdien vis daugiau.
Šiauliai yra vienas iš tų Lietuvos miestų, kuriame gripu ir peršalimo ligomis serga mažiausiai žmonių. Centro poliklinikos šeimos gydytoja Audronė Jakutienė pastebi, jog sergančiųjų registruojama mažiau, nes daugelis į peršalimo ligos simptomus numoja ranka. Nors būna ir tokių, kurie iš karto kreipiasi į medikus ir ima nedarbingumo pažymą, nes saugo savo sveikatą ir nenori užkrėsti kitų.
Sergantys darbuotojai – galvos skausmas darbdaviui
Siaučiant gripui ir peršalimo ligoms, sveikata ir ligų profilaktika tampa aktuali tema ne tik sergantiems, bet ir jų darbdaviams, nes paprastai virusas išretina darbuotojų gretas, o dėl to sutrinka įmonės veikla.
Pasak medikų, laiku ir tinkamai pradėjus gydymą, peršalimą galima įveikti per tris ar keturias dienas, gripą – per septynias. Kitaip kyla rizika įvairioms komplikacijoms. Pavyzdžiui, gripas gali būti lydimas sinusito, anginos, širdies raumens uždegimo ar kitų bakterinių infekcijų, kurioms pagydyti prireikia antibiotikų – tai užtrunka kone dvigubai ilgiau.
„Vis dėlto peršalimo ligų simptomus ir galimas komplikacijas įvertina ne visi ir nekreipdami dėmesio toliau dirba. Yra posakis, kad gydoma ir negydoma sloga praeina per 7 dienas. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, jog praktika rodo ką kita, nes nesigydantis žmogus serga žymiai ilgiau ir sunkiau. Jam dažniau gresia komplikacijos. Šiuo metu siaučia sauso kosulio virusas ir visi pacientai kaip susitarę tuo skundžiasi. Kiti pacientai karščiuoja, treti yra kankinami slogos. Jau teko gydyti du susirgusius tikruoju gripu“, – praneša A. Jakutienė.
Bet kuriuo atveju, gydytoja vos tik susirgus rekomenduoja gydytis namuose, nors ir kaip tai apsunkintų darbinę veiklą, nes sveikata turi būti svarbiau.
Daugelis peršalimo simptomus linkę ignoruoti
Iniciatyvai „Sergu atsakingai“ buvo užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas, kuris atskleidė, kad 7 iš 10 lietuvių ėjo į darbą jausdami peršalimo simptomus. Trečdalis apklaustųjų, ėjusių į darbą su peršalimo simptomais, teigė to nesureikšminantys, kitas trečdalis teigė tai darantys dėl to, kad niekas kitas nenudirbs jų darbų – jie negali sau leisti sirgti.
Apklausa parodė, kad žmonės eina sirgdami į darbą, nes tinkamai neįvertina peršalimo simptomų: 44 proc. apklaustų darbuotojų ir 60 proc. vadovų įsitikinę, kad sloga – nepakankama priežastis likti namuose, 34 proc. darbuotojų ir 40 proc. vadovų nerimta priežastimi laiko gerklės skausmą, atitinkamai 25 proc. ir 36 proc. dėl kosulio neimtų laisvos dienos. Kai yra visi simptomai – sloga, kosulys ir čiaudulys, 30 proc. darbuotojų ir 38 proc. vadovų abejoja, ar būtina likti gydytis namie.
Šeimos gydytojai pastebi, jog daugelis susirgusių ne tik nesureikšmina peršalimo ar gripo simptomų, bet neretai juos dar ir painioja, nors pagrindinis skirtumas tarp peršalimo ir gripo yra karščiavimas.
„Gripo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga ir žmogų kamuoja aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra, jaučiamas raumenų skausmas, silpnumas ir didelis galvos skausmas, krečia drebulys. Peršalimo metu pasireiškia kosulys, čiaudulys, o karščiavimas – labai retas simptomas. Nors dažnam atrodo, kad gerklės skausmas, sloga ar kosulys yra nepakankama priežastis neiti į darbą, tačiau uždelsus jų gydymą, galimos papildomos infekcijos, komplikacijos ir gydymosi trukmė pailgėja“, – aiškina gydytoja.
Sąmoningesnė visuomenė
Atliktas tyrimas parodė, kad atsakingiausi pacientai, kurie iškart imasi visų priemonių apsaugoti kolegas nuo gripo viruso plitimo, yra 25–40 metų amžiaus. Tai patvirtina ir iniciatyvos „Sergu atsakingai“ duomenys – šiemet ir 31 procentas 35–49 m. apklaustųjų, pajutusių peršalimo simptomus, liko gydytis namie. Pernai taip atsakiusių buvo tik 18 procentų visų sergančiųjų.
„Paprastai visiems pacientams siūlau pasiimti nedarbingumo pažymą ir gydytis namuose, tačiau ne visi tai gali, nes yra darbų, kurių už juos niekas kitas negali padaryti. Aiškinu pacientams, kad iš karto gydantis namuose gali pasveikti per kelias dienas, tačiau jei nusprendžia eiti toliau į darbą, gydymo laikotarpis visuomet užtrunka, be to, kyla rizika užkrėsti kolegas. Būna, kad per dieną iš 30 pacientų trečdaliui tenka rašyti nedarbingumo pažymą, o kartais vos keliems. Tačiau nesigydyti yra blogai. Šiuo metu daugiausia serga darbingo amžiaus žmonės, kuriems ypač aktualu greičiau pasveikti ir sugrįžti į darbą. Šiauliuose stebime priešepideminį laikotarpį, todėl gyventojams rekomenduojame vengti masinių susibūrimo vietų, o susirgus likti namuose ir gerti gydytojų paskirtus vaistus“, – aiškina gydytoja.
