Nuo spalio 1 d., įvykdžius Savivaldybės administracijos reformą, buvo atleista 18 darbuotojų. Perstumdžius etatus, Savivaldybė intensyviai skelbia konkursus, ieško naujų darbuotojų. Deja, norinčių dirbti miesto administracijoje atsiranda nedaug, o konkursų rezultatai rodo, kad dirbti ateina ne pačios aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Valstybės tarnautojų vietos lieka ir toliau laisvos, nes neatsiranda norinčių dalyvauti konkursuose arba pretendentai ateina su tokiomis žiniomis, kad neįveikia net pereinamojo konkursinio balo, leidžiančio įsikurti valstybės tarnyboje.
Konkursų dalyvių kvalifikacija neblizga
Švenčių išvakarėse, gruodžio 23 d., Šiaulių miesto savivaldybėje vyko konkursas į Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Konkursas vargais negalais įvyko.
Kaip informavo Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistas Vitalis Lebedis, dokumentus buvo padavę du pretendentai, bet į konkursą atvyko tik vienas. Konkurso laimėtoja – taip pat savivaldybininkė, šiuo metu dirbanti Joniškio rajono savivaldybėje Ekonominės plėtros ir investicijų skyriuje vyr. specialiste, Inga Greblikienė. Konkurso komisija jos „pasirodymą“ konkurse įvertino 7,5 balo iš 10 galimų.
Kur kas mažiau pasisekė Miesto ūkio ir aplinkos skyriui. Jis kol kas liko be vedėjo pavaduotojo. Kaip paaiškino Bendrųjų reikalų skyriaus Personalo poskyrio vyr. specialistė Janina Noraitienė, kad konkurso dalyvis būtų pripažintas nugalėtoju, jis turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus. Šios ribos neperžengė po vieną pretendentą, dalyvavusių konkursuose į Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas bei į to paties skyriaus vyr. specialisto pareigas. Konkursai įvyko, tačiau nugalėtojai nebuvo priimti į darbą.
Personalo poskyrio darbuotoja informavo, kad į kitus skyrius atėjo dirbti specialistai vos įveikę 6 balų barjerą. Urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto konkurso nugalėtoja ir vienintelė dalyvė surinko 6,5 balo, Statybos ir renovacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu tapo vienintelis kandidatas, surinkęs 7 balus.
Į konkursus nesiveržia
Personalo poskyrio pateiktais duomenimis, per tris paskutinius mėnesius Savivaldybės administracijoje vyko 11 konkursų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Keturi iš jų neįvyko arba baigėsi nesėkmingai, trijų rezultatai – minimalūs.
Neįvykusių konkursų priežastys – neatsirado norinčių dalyvauti, konkurso laimėtojas atsisakė eiti pareigas arba neįveikė 6 balų ribos.
Pavyzdžiui, spalio 27 d. vykusiame konkurse į Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas dalyvavo tik vienas pretendentas, kuris atsisakė eiti šias pareigas. Konkursas buvo skelbtas pakartotinai. Jį laimėjo Rasa Bekerytė, konkurse dalyvavusi viena.
Konkursas į Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas neįvyko, nes jame nepanoro dalyvauti nė vienas pretendentas.
Geriausiai komisija įvertino konkurso į Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyrio vedėjo pareigas nugalėtoją – 9,5 balo. Nieko nuostabaus, nes į šias pareigas pereina Savivaldybės darbuotoja – Projektų valdymo skyriaus vyr. specialistė Ija Jancienė. Dar trijų konkursų nugalėtojų žinias konkursų komisijos įvertino daugiau nei 8 balais.
Vadovauti? Kodėl gi ne?
Kur kas daugiau atsiranda norinčių vadovauti. Šiuo metu Savivaldybė yra paskelbusi keturis konkursus, trys iš jų – naujai įsteigtų trijų departamentų direktorių.
Vieno departamentas – Švietimo, kultūros ir sporto – vadovę jau turi nuo spalio 1 d. Į šias pareigas neeilinio veiklos vertinimo būdu pakelta buvusi Švietimo skyriaus Neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė. Jai dalyvauti konkurse neprireikė.
Į kitų departamentų vadovų pozicijas dokumentus padavusiųjų netrūksta: į Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktoriaus pareigas pretenduoja net 7 asmenys, į Socialinių reikalų departamento direktoriaus – 6, o Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktoriumi pageidautų tapti 4 pretendentai.
Po reformos praregėjo – gerų specialistų trūksta
Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis, ir pats miesto Tarybos valia savo pareigose dirbantis paskutinę savaitę, stebėjosi situacija, bet tikino, kad gerų specialistų trūksta ne tik valstybės tarnyboje, bet ir versle. Jis nepaneigė, jog atleidus administracijoje dirbusius darbuotojus į jų vietą gali ateiti ir žemesnės kvalifikacijos specialistai. Kur reformos nauda?
„Mieste yra žemas nedarbo lygis, dauguma žmonių darbą turi. Kad atlyginimai maži, kitas klausimas“, – svarsto direktorius.
Anot administracijos vadovo, kai kuriose pozicijose reikalaujama techninio išsilavinimo, tokio žmogaus reikia paieškoti.
„Niekada nebuvau iš tų vadovų, kurie sakytų, kad už durų stovi kilometrinės eilės norinčiųjų dirbti. Siekiant specialistą prisivilioti, kartais reikia ir ilgiau palaukti, ir įtikinti, kad dalyvautų konkurse. Kartais geriau konkursą kartoti, negu priimti bet ką“, – dienraščiui komentavo E. Bivainis.
Kalbėdamas apie departamentų direktorių poziciją, administracijos direktorius apibendrino, kad norinčių dalyvauti konkurse daug, kitas klausimas – kiek galinčių dirbti.
E. Bivainis sutiko, kad šie konkursai gali būti populiaresni ir dėl to, kad juose mažiau apribojimų. Pavyzdžiui, konkurse gali dalyvauti turintys bet kokį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kai tuo tarpu į kitas pareigas reikalaujama ekonominio, vadybinio, teisinės pakraipos ir pan. išsilavinimo.
Nors atlyginimai valstybės tarnyboje nėra dideli (pavyzdžiui, 12 kategorijos vyr. specialisto pareiginė alga – 743 Eur „ant popieriaus“), jie „apauga“ įvairiais priedais – už stažą, kvalifikacinę klasę, darbo krūvį viršijančią veiklą ir pan. Tokiu būdu ilgiau dirbantys darbuotojai susirenka beveik 80 proc. priemoką.
Miesto Tarybos nuo sausio 2 d. atleidžiamas administracijos direktorius E. Bivainis stebisi, kad norinčiųjų dirbti valstybės tarnyboje nėra daug, tačiau guodžiasi, kad ir verslui specialistų trūksta.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
