Kylančios kainos neleis atsipūsti ir kitais metais. Mažėjantis gimstamumas, auganti emigracija, atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo – visa tai neigiamai veikia šalies ekonomiką. Tiesa, ekonomistai priduria, kad kitąmet turėtų augti ir vidutinė alga. Tik, deja, iš to mažai naudos. Jei darbo užmokestis kyla, o paslaugų vertė sudaroma ta pati, tai savininkas priverstas didinti kainas. Vadinasi, reikia pradėti atsakingiau vartoti dar šiandien.

Atlyginimų augimo nepajusime
Ekonomistas Rokas Grajauskas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad kitais metais didės ne tik produktų ir paslaugų kainos, bet ir atlyginimai. Jis prognozuoja, kad atlyginimai neatskaičius mokesčių turėtų paaugti beveik septyniais procentais. Pagrindinė to priežastis – mažėjantis nedarbas ir darbo jėgos trūkumas. Kitaip tariant, mažėjant laisvo darbo jėgos pasiūlai, auga darbuotojų paklausa, o tai skatina tiek įmones, tiek darbuotojus labiau tarpusavyje konkuruoti. O augant konkurencijai, auga ir atlyginimai.

Tuo tarpu vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius turėtų augti beveik devyniais procentais. Taip yra dėl didėjančio neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD). NPD dydis keičiasi nuo 200 iki 310 eurų, todėl atlyginimas po mokesčių turėtų augti dar sparčiau.

„Pagal mūsų prognozes pagal vidutinį atlyginimą, gaunamą Lietuvoje į rankas, turėtumėme susilyginti su latviais, o gal net juos aplenkti. Mūsų vertinimu, vidutinis atlyginimas turėtų siekti 660 eurų“, – tvirtina R. Grajauskas.

Augantys atlyginimai turėtų skatinti vartojimą, tačiau nepaisant to, apie 2,2 proc. kils ir prekių bei paslaugų kainos.

Ekonomistas paaiškina, kad kainos kyla, nes auga įmonių sąnaudos, o kai auga sąnaudos, įmonės, norėdamos išsilaikyti rinkoje ir užsidirbti, priverstos kelti kainas. Šiai tendencijai taip pat reikšmės turi ir auganti vidaus paslaugų paklausa.

Pagrindiniu varikliu išliks eksportas
Kitąmet maisto produktai turėtų brangti ir dėl didesnių kainų tarptautinėse rinkose ir dėl didesnių logistikos bei darbo jėgos sąnaudų negu šiemet. Pieno produktai veikiausiai dar brangs mūsų šalies parduotuvėse, nes jų kaina tebedidėja ir užsienio rinkose.

Pavyzdžiui, sviesto kaina Europoje gruodį buvo 40 proc., sūrio 25 proc. didesnė negu prieš metus. Kita vertus, staigiai pabrangusios tokių pieno produktų kaip sviestas, grietinėlė ar sūris kainos skatins vėl didinti pieno gamybą pasaulyje, todėl nereikėtų nustebti, jei pieno produktų kainos nustotų augti kitų metų viduryje.

R. Grajauskas prognozuoja, kad nepaisant augančio vartojimo, kitais metais pagrindiniu ekonomikos varikliu išliks eksportas. Jis ir toliau sudarys didžiausią mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Tačiau eksportas kitais metais vis tiek turėtų augti lėčiau nei šiemet.

„Eksportuojančioms įmonėms bus vis sudėtingiau, nes augant atlyginimams darbo našumas auga gerokai lėčiau. Vis dėlto matome, kad įmonės priima iššūkį ir stengiasi daugiau investuoti į inovacijas, nes realiai tai vienintelis kelias norint išlikti konkurencingiems“, – pabrėžia ekonomistas.

Iškyla grėsmė korupcijai augti
Finansų analitikė Jekaterina Rojaka taip pat teigia, kad kitais metais atlyginimai turėtų didėti. Tačiau, anot jos, dėl to pernelyg džiaugtis nereikėtų. Dėl augsiančių atlyginimų, kils ir kainos, o dėl to galbūt atsiras pretekstas šešėlinei ekonomikai spartėti. Vieša paslaptis, kai produktų kainos kyla, ieškai, kur tą patį daiktą galėtum nusipirkti pigiau, net jeigu tai yra ir nelegalu.

J. Rojaka sako, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastas yra vienas didžiausių Europoje. Jis sudaro apie 26–27 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiuo kriterijumi mes ženkliai lenkiame Švediją, Daniją ir kitas Šiaurės šalis.

„Negaliu tiksliai pasakyti, ar augančios kainos turės įtakos ir šešėlinei ekonomikai. Tačiau jau dabar žinoma, kad žmonės sukasi kaip gali. Jeigu auga kainos ir gyvenimo kokybė prastėja, žmonės apsipirkti dažniau važiuoja į Lenkiją. Kitaip tariant, viskas priklauso nuo ekonominės politikos vystymosi. Štai jeigu valdžia nuspręs pakelti akcizus alkoholiniams gėrimams, natūralu, kad žmonės aktyviau ieškos nuolaidų ir apsipirks ten, kur bus pigiau“, – svarsto finansų analitikė.

Ji paaiškina, kad dažniausiai „šešėlis“ auga, kai žmonės apsipirkdami turguje negauna čekio. Arba kai įmonės nesumoka ataskaitinės vertės mokesčio. Paradoksaliausia, kad valstybė visada apskaičiuoja, kiek surinks mokesčių į biudžetą, tačiau tiek nesurenka. Šiuo atžvilgiu mes taip pat esame antilyderiai palyginti su kitomis Europos šalimis.

Nerimauja dėl sparčios emigracijos
Abu ekonomistai sutartinai tvirtina, kad rinką veikia ne tik kylančios kainos. Ne ką mažiau įtakos turi dideli emigracijos mastai ir du kartus sumažėjęs gimstamumas. Per metus svetur dirbti išvyko 22 tūkstančiai šalies piliečių, t. y. tiek, kiek gyvena Ukmergėje. Deja, abu pašnekovai kol kas nemato priežasčių, kad ši tendencija galėtų pasikeisti ir kitais metais.

„Kai tirpsta gyventojų gretos, bendros išmokamos sumos po truputį mažėja, tačiau trumpuoju laikotarpiu kai kuriems asmenims pajamos auga. Todėl reikia skatinti vartojimą. Iš esmės vidaus rinkos dydis yra vienas pagrindinių atspirties taškų. Pavyzdžiui, Lenkija krizes išgyvena daug lengviau nei Lietuva. Lenkijos rinka spartesnė, atsparesnė, nes jų pačių rinkoje prekių sukuriama ir parduodama daugiau. Tuo tarpu mes, lietuviai, nesugebame prekių pasigaminti tiek, kiek mums reikia“, – pabrėžia J. Rojaka.

„Emigracija naudinga trumpuoju laikotarpiu, nes tuomet atlyginimai auga greičiau. Kai darbingo amžiaus žmonės išvyksta, įmonėms tampa sunkiau pritraukti darbuotojų. Dėl to atlyginimai auga greičiau. Viena vertus, tai yra gerai, kita vertus – blogai. Blogai, nes jeigu nebus dirbančiųjų, ypač jaunesnio amžiaus kūrybinį potencialą turinčių žmonių, galiausiai nebeliks ir tų, kurie kurtų darbo vietas“, – paaiškina R. Grajauskas.

Dėl emigracijos ir migracijos labiausiai nukenčia regionai. Jiems save išlaikyti tampa daug sunkiau. Todėl, finansų analitikės teigimu, kiekvienos investicijos, skiriamos regionams ar didmiesčiams, turi būti atliekamos racionaliai.

Ragina tobulinti švietimo sistemą
Finansų analitikė sako, kad ne ką mažiau svarbu stiprinti šalies konkurencingumą. Anot jos, mes esame labai priklausomi nuo išorės ekonomikos. Mūsų smulkieji ir vidutiniai verslai daugiausiai apyvartos sukuria iš eksporto. Vadinasi, tai yra ženklas, kad siekis išlaikyti konkurencingumą turėtų tapti pagrindiniu mūsų tikslu. Anot jos,  jeigu išliksime konkurencingi, pagerinsime savo gyvenimą ir užtikrinsime spartų ekonomikos augimą, kurio šiandien mums taip trūksta.

Tuo tarpu R. Grajauskas ragina atsigręžti į švietimą. Jis primena pamatines Lietuvos aukštojo mokslo problemas. Esame vieni iš Europos „lyderių“ pagal studentų skaičių, pirmaujame pagal universitetų skaičių, tuo tarpu nė vienas iš Lietuvos universitetų nepatenka į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą.

Kitaip tariant, ekonomisto nuomone, Lietuvos aukštasis mokslas yra orientuotas į kiekybę, bet ne į kokybę.

Pasiektumėme geresnių rezultatų, jeigu valstybė atidžiau kontroliuotų finansuojamų vietų arba krepšelių skaičių. Jeigu valstybė finansuotų tik tas specialybės, kurių valstybei iš tiesų reikia.

„Švietimo sistema yra esminė reforma, kurią reikia įgyvendinti. Valstybė gali išgyventi ir su mažesniu kiekiu gyventojų, dirbančiųjų. Tačiau norėdami, kad mūsų gyvenimo standartai kiltų, turime didinti darbo jėgos našumą, sukurti didesnę vieno dirbančiojo pridėtinę vertę. Todėl čia švietimo sistemai tenka esminis uždavinys. Tik per švietimo švietimą, aukštesnę išsilavinimo kokybę galime kopti aukštyn pridėtinės vertės grandinėje ir kurti aukštesnės kokybės produktus. Tuomet, net ir esant neigiamoms demografinėms tendencijoms, augtų ekonominio gyvenimo kokybė“, – reziumuoja R. Grajauskas.