Tarptautinio penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimo PISA rezultatai, panašu, švietimo darbuotojų atstovų nedžiugina. Pranešama, jog Švietimo ir mokslo ministerijai sunku komentuoti prastėjančius mokymosi rezultatus: pasidžiaugta, kad rezultatai išliko stabilūs, kai kurie gebėjimai nukrito vienu punktu, o jeigu kiek daugiau, tai esą dėl atsiradusio kompiuterinio testavimo, interaktyvių užduočių ir pan. Teigiamo mokymosi rezultatų proveržio pasiekta Estijoje, nors mokytojai yra panašiai parengti bei turi panašų mentalitetą. Tačiau dėl šių rezultatų nevertėtų taip karščiuotis.

Tad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas imasi komentuoti švietimo sistemos menamo kracho priežastis bei pasekmes. Jo nuomone, mokyklų stambinimas neišgelbės situacijos, o mokytojų (kaip ir visos visuomenės) nusivylimas, dažnai – baimė prarasti darbą – nesukuria sąlygų ugdyti laisvą, mąstantį žmogų.

Švietimo degradavimo prognozės – skubios ir netikslios
Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius Juvitas Giniotis, daug metų dirbęs švietimo srityje ir stebėjęs moksleivių pokyčius, kategoriškai atsako, jog jie absoliučiai tobulėja visur: išsilavinimo, elgesio ir sąmoningumo prasme tai visiškai tobulesnė karta. J. Giniotis pasakoja, kad į abiturientų susitikimus susirenkančios buvusios laidos klausiamai žvelgia: matyt, dabar su mokiniais dirbti, bendrauti, susitarti yra labai sunku – esą jie tik degraduoja.

 „Anaiptol. Šitie gimnazistai, kurie dabar mokosi mūsų gimnazijoje, yra keliomis galvomis aukštesni, negu jūs ar mes buvome savo laiku. Jie talentingi, geranoriški ir aktyvūs, negaliu pasakyti nė pusės žodžio priekaišto šiai kartai“, – tikina direktorius.

Pasiteiravus, ar švietimo sistema taip degraduoja, kaip pastaruoju metu skelbiama, direktorius  pripažįsta, kad tokio proceso pavyzdžių nemato. „Sistema kaip galėdama stengiasi eiti koja kojon su šia diena. Viskas keičiasi palaipsniui. Ir jeigu sakoma, jog tai degradacija ar krachas, atsakyčiau Marko Tveno (Samuelio Langhorno Klemenso) žodžiais: mintys ar gandai apie mano mirtį yra stipriai perdėti. Krachą turėtų diagnozuoti konkrečiais pavyzdžiais, o ne abstrakčiai. Antras dalykas, aš mūru stočiau už Šiaulių situaciją – tai miestas, išlaikęs protingą ribą ir balansą, kuris neturi kažkokių inkriminuojamų temų. Tad dėl kracho – arba gydytojas yra labai skubantis jį diagnozuoti, arba neturi tikslios diagnozės“, – sako J. Giniotis.

Talentingi jaunuoliai mokytojais nenori būti
Prakalbus apie pinigus, bandoma, pasak A. Navicko, įpiršti mintį, kad esą lėšų kiekis, skiriamas švietimui, problemų nesprendžia ir kokybės negerina. Tačiau pakanka Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorės Loretos Tamulaitienės pateikto pavyzdžio: daug metų mokytojų atlyginimų kilimas yra užstrigęs. Dėl šios priežasties beveik nebesulaukiama jaunų talentingų žmonių.

„Jūs tikriausiai girdėjote, kad šiemet į gamtamokslinius dalykus – fiziką, chemiją, – Lietuvos edukologijos universitete neįstojo nė vienas žmogus arba vos po kelis. Tai prastos naujienos, juk mes visi senstame, mokytojų amžiaus vidurkis ima siekti 50 metų, o ateina vis smalsesnės, aktyvesnės, technologijas įvaldžiusios vaikų kartos. Blogus rezultatus lemia labai daug subjektyvių dalykų. Šie PISA ir dar kiti rezultatai yra lyginami tarptautiniu lygmeniu, o gimnazijoje mes orientuojamės į egzaminų programą, kuri nevisai atitinka dalyko, vidurinio ugdymo programas. Išeina taip, kad egzamino programa mums diktuoja ugdymo turinį“, – sako S. Šalkauskio gimnazijos direktorė.

Tačiau ji nepraranda vilties ir pažymi, kad švietimo sistemos autoritetas yra dirbtinai smukdomas, akcentuojami blogi dalykai ir problemos, o ne pasiekimai.

„Šiandieniniam jaunimui, žmonėms gyvenime reikia šiek tiek kitų kompetencijų, negu mes mokome mokykloje. Tos kompetencijos tai – mokėti mokytis, planuoti savo laiką ir tikslus, mokėti jų siekti, gebėti bendrauti ir pristatyti save. Bet tai yra sprendžiama aukščiausiu lygmeniu: nei mokytojas, nei direktorius to negali pakeisti“, – sako L. Tamulaitienė