Verslas ir aukštosios mokyklos imasi konkrečių žingsnių siekdamos aktyviau bendradarbiauti. Tačiau skylių, kurias būtina lopyti, yra ne viena. Verslininkai situaciją apibūdina kaip chaotišką, bet kartu sako, kad reikalai po truputį gerėja. Plačiau apie tai Šiaulių universitete diskutavo miesto verslo ir mokslo atstovai.
Neranda bendros kalbos
Diskusijos „Mokslas verslui: partnerystės galimybės“ pradžioje verslininkas Petras Baronas pasidžiaugė, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirba nemažai darbuotojų, įgijusių specialybę Šiaulių universitete. Jis taip pat teigiamai vertina mokslininkų pagalbą atliekant mokslinius tyrimus. Tik, anot jo, gaila, kad kalbą su universitetu pavyksta surasti ne visada. Verslininkas prisiminė ir ne tokių smagių istorijų, kai net turint geriausių norų nelabai pavykdavo ko nors pasiekti.
„Su Šiaulių universitetu vieną projektą derinome pusę metų. Užsakovas nelabai žinojo, ko nori, o atlikėjas nežinojo, ar nori su mumis dirbti. Kai atrodė, kad pagaliau viską pavyko suderinti, įvyko keistas dalykas. Sudėlioję visus taškus, sužinojome, kad universiteto Taryba negali tvirtinti projekto, nes neturi įkainių. Todėl projektas buvo pasmerktas žlugti. Ši patirtis mums labai skaudi“, – atviravo P. Baronas.
Po tokio netikėtumo, įmonė buvo priversta ieškoti būdų, kaip elgtis, kad ateityje nieko panašaus nepasikartotų. Todėl nusprendė užmegzti ryšius ir su kitais šalies bei užsienio universitetais. Tą pačią dieną įmonė išsiuntė pasiūlymą prisidėti prie bendro projekto Lietuvos, Latvijos, Ukrainos universitetus.
Verslininką labiausiai nustebino tai, kad pirmieji atsakymai pasigirdo po aštuonių, o kai kurie po dvidešimties dienų: „Padarėme išvadą, kad norint vien tik sužinoti, ar universitetai dirbs kartu, reikia nusiteikti atsakymą gauti po mėnesio. O mūsų tai nelabai tenkina. Supraskite, verslui svarbi kiekviena valanda ir minutė“, – pabrėžė diskusijos dalyvis.
Siūlo ieškoti rinkodaros specialisto
Jis kalbėjo, kad įmonė savo kitų metų biudžete yra numačiusi vien laboratoriniams tyrimams, tiriamiesiems darbams skirti daugiau nei 100 tūkst. eurų. Todėl iš universiteto tikisi naujų pasiūlymų ir idėjų.
„Žinome, kad naujo produkto kūrimas reiškią ilgą ir sudėtingą kelią, tačiau vis tiek norisi, kad universitetas verslui galėtų pateikti daugiau pasiūlymų, kuriuos būtų galima praktiškai įgyvendinti. Kol kas mūsų bendradarbiavimas prilygsta apverstai piramidei. Verslas pats kiša pirštus į rozetę vien tam, jog gautų kažkokių teorinių mokslininkų pasiūlymų, nors turėtų būti atvirkščiai. Aišku, mes po truputį mokomės dirbti su universitetais ir, tikiuosi, ateityje bendradarbiausime efektyviau“, – kalbėjo P. Baronas.
Jis taip pat pasiūlė visoms aukštosioms mokykloms pasisamdyti darbuotoją, kuris išmanytų rinkodarą. Galbūt toks žmogus galėtų būti tarpininku tarp mokslo ir verslo bei siūlytų įgyvendinti abiem pusės naudingus projektus.
Kitaip tariant, jeigu atsirastų žmogus, kurio darbas būtų matuojamas pagal tai, kiek padaryta užsakymų, visi sulauktumėme daugiau teigiamų bendradarbiavimo rezultatų.
Taip pat būtų neblogai jeigu universitetai dažniau kalbėtų ir rengtų įvairius susitikimus, kurių metu pakalbėtų, ką galėtų naujo pasiūlyti tiek verslui, tiek Šiauliams. Tuomet galbūt kažkokiomis paslaugomis aplinkiniai ir pasinaudotų.
Bendradarbiavimo kelių – ne vienas
Verslininkas Žilvinas Dubosas sutiko, kad šiandien švietimo institucijų ir mokslo svarba yra ypač aktuali. Kalbėjo, kad pasaulis sparčiai keičiasi, todėl norint sėkmingai konkuruoti, į pokyčius reikia greitai reaguoti. O tam reikalinga savo sritį gerai išmanančių specialistų pagalba.
Jis pasakojo, kad egzistuoja kelios kryptys, tendencijos, kurioms verslininkai skiria ypatingą dėmesį. Todėl mokslininkus paragino į juos taip pat labiau orientuotis.
Viena iš pasirinkimo krypčių yra susijusi su robotizacija, skaitmenizacija, dirbtiniu intelektu. Kitaip tariant, viskas turi būti skaitmenizuota, nes kol nėra puikiai išvystyto dirbtinio intelekto, viską turi daryti žmogus. O tokių gerų specialistų, kurie dirbtų gerai ir greitai, nėra labai daug. Be to, roboto našumas nuo žmogaus skiriasi trisdešimt kartų. Vadinasi, verslui reikia, kad mokslininkai padėtų šį diegimo procesą paspartinti, siūlytų būdus kaip efektyviau skaitmenizuotis.
Ž. Dubosas pastebi, kad verslui nebeužtenka vien tik gaminti gerą produktą. Šiuo metu egzistuoja kita problema. Trūksta inžinierių, kurie gebėtų vartotojams pasiūlyti tai, ko vartotojams labiausiai trūksta ir reikia.
„Inžinieriai gali pasiūlyti labai gerų, tačiau brangių ir niekam nereikalingų produktų. Turime suprasti, kad klientui kosminio laivo nereikia. Todėl turėtumėme koncentruotis ne į gaminamą produktą, bet į rezultatą. Reikia ištyrinėti rinką, suprasti, ko klientui reikia, o čia mums ir vėl gali padėti universitetas“, – sakė verslo atstovas.
Trečias dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį, – naujos kartos. Pavyzdžiui, „Z“ karta yra visiškai kitokia nei ankstesnės. Verslininkas patarė susitaikyti su ta mintimi ir jaunus asmenis priimti tokius, kokie jie yra.
„Z“ karta yra visiškai kitokia nei mes. Į darbo rinką jie žengia vedami kitokių vertybių, daiktų nebevertina taip, kaip mes. Jie nemato problemų, kodėl neturėtų automobiliu dalytis su kitais ir apskritai į viską žiūri kitaip. Turime su tuo susitaikyti ir viską priimti taip, kaip iš tiesų yra. Pasaulis keičiasi, o kartu su juo ir mes. Todėl labai svarbu, kad bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo vyktų abiem kryptimis“, – pabrėžė Ž. Dubosas.
Nori tapti partneriais, o ne gelbėtojais
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas Vaidas Bacys plačiau kalbėjo apie universiteto teikiamų mokslo paslaugų poreikį viešajame sektoriuje. Jis tvirtino, kad šioje srityje dar reikia nemažai padirbėti.
„Jeigu prisimintumėme pačią bendradarbiavimo pradžią, pastebėtume, kad tuomet skambėjo ne tikslas, bet poreikis kažką gelbėti. Manau, toks požiūris yra nelabai teisingas. Štai Estijoje sutartyse tarp mokslo ir savivaldos taikomas visai kitoks modelis. Galbūt ten sutarčių struktūra iš esmės nesiskiria, tačiau akivaizdus partneriškas sutarties tonas. Ten niekas nieko neprašo gelbėti, bet mokslas tiksliai išdėsto, ko siekia ir kokiais būdais ketina tai padaryti“, – lygino V. Bacys.
Kalbėdamas apie Estijoje taikomas sutarties sąlygas, Savivaldybės atstovas pabrėžė, kad ten universitetai turi aiškias pozicijas, pavyzdžiui, dėl stambių ekonomikos projektų miestui. Mokslininkai pateikia savo idėjas įvairiais ekonominiais klausimais. O ką mes girdime apie pasiūlymus Šiauliams? Savivaldybė pasigenda konkrečių pasiūlymų tiek dėl Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, tiek dėl industrinio parko, mokesčių politikos ir t. t.
„Aišku, turime ir gerų pavyzdžių, kai abiejų pusių interesai sutampa. Pavyzdžiui, džiugu, kad pavyksta sutarti dėl istorinės atminties projektų. Tačiau mums dar reikia kalbėti apie inžinerinius, socialinius dalykus. Universitetas tikrai turi stiprių dalykų, kuriuos būtų galima pasiimti. Tiesiog reikia drąsiau eksperimentuoti miesto lygmeniu. Juk būtent eksperimentuojant galima atrasti naujų idėjų, kurių realizacija galbūt būtų miestui labai naudinga“, – patarė V. Bacys.
Palinkėjo atrasti savo nišą
Iš tiesų pasidomėjus, kas šiandien kuriama ir tiriama universitetuose, galima rasti begalę įdomių ir inovatyvių dalykų, tačiau šiai informacijai viešinti skiriama per mažai dėmesio. Diskusijos dalyviai svarstė, kad galbūt verslai jau šiandien galėtų geriau išnaudoti universiteto atliekamus tyrimus, jeigu apie tai gautų daugiau informacijos.
Beveik visi dalyviai pabrėžė, kad verslui ir mokslui dažnai pritrūksta susikalbėjimo. Mokslo atstovams neretai ne tik nesuprantami verslo lūkesčiai, bet ir verslininkai nesupranta mokslininkų ir reikalauja per greito rezultato. Todėl padaryta išvada, kad mokslui reikia stengtis labiau suprasti verslą, o verslui – mokslą.
Diskusijos pabaigoje verslininkai mokslininkus ragino labiau pasitikėti savo jėgomis. Universitetui palinkėjo rengti tokius specialistus, kurie siektų ne vadovėlinių žinių, bet pamiltų mokslą ir norėtų dirbti ne tik savo, bet ir visos visuomenės labui. Taip pat linkėjo laikytis strateginio nuoseklaus mąstymo ir aktyviai veikti.
Ž. Dubosas sakė, kad reikia efektyviau reaguoti į vykstančius pokyčius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
V. Bacys universitetui palinkėjo laikytis strateginio ir nuoseklaus mąstymo.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
P. Baronas ragino nedelsti ir ieškoti visuomenei aktualiausių problemos sprendimo būdų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
