Ankstesnioji Seimo valdančioji dauguma aiškino, kad senasis Darbo kodeksas stabdo valstybės pažangą. Dabartinė šalies valdžia mano, kad skubėti spręsti šios problemos neverta. Galbūt todėl Seimas pusmečiui, iki 2017 m. liepos 1 d., atidėjo buvusio Seimo priimtą Darbo kodeksą.
Tikimasi, kad atidėjus naujų nuostatų įsigaliojimą, per šį laiką bus pateiktos ir apsvarstytos reikalingos pataisos, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus ir atitiktų Lietuvos gyventojų lūkesčius.
Vieni džiūgauja, kiti – liūdi
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Svajūnas Andriulis žodžių į vatą nevynioja. Jis tiesiai šviesiai rėžia, kad kodekso įsigaliojimo atidėjimas – didelis pasiekimas.
„Esame patenkinti pasiektu rezultatu. Manau, dėl tokio atidėjimo nenukentės nei verslas, nei darbuotojai. Galbūt kaip tik priešingai, bus rastas kompromisas, tenkinantis abi puses“, – „Šiaulių naujienoms“ sako S. Andriulis.
Tad kam dėl šio pasiekimo dėkoti? Naujajai valdžiai, o gal profesinėms sąjungoms? Pašnekovo nuomone, visa tai piliečių, dalyvavusių Seimo rinkimuose, nuopelnas. Piliečiai į Seimą išrinko „valstiečius“, kurie iš karto akcentavo Darbo kodekso taisymo svarbą. Todėl juos išrinkdami tarsi padėjome pasiekti pageidautiną rezultatą.
„Tačiau būtina ruoštis ateičiai, žiūrėti, analizuoti, teikti pastabas. Kuo daugiau gyventojų pateiks savo pastabų, tuo bus geriau. Iškelkite į viešumą, kaip darbdaviai su jumis neteisingai elgėsi dar tebegaliojant nepakeistam Darbo kodeksui. Ginkite savo teises, tuomet kartu pasieksime puikių rezultatų“, – ragina federacijos pirmininkas.
Pažada ieškoti kompromisų
Tuo tarpu verslas vis dar mano, kad atidėti Darbo kodekso įsigaliojimą buvo visiška klaida. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus perspėja, kad pernelyg džiaugtis nereikėtų. Kodekso įsigaliojimo atidėjimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvai. Pavyzdžiui, tikėtina, jog sulauksime mažiau užsienio investicijų ir kitų finansinių pasekmių.
Negana to, anot prezidento, po Seimo sprendimo padidėjo rizika, kad Europos Komisija nebepripažins socialinio modelio struktūrine reforma ir turėsime ją įgyvendinti karpydami išlaidas kitose srityse. Tai reiškia, kad ateitis nežinoma, o lietuviai turėtų toliau domėtis, kokias kodekso nuostatas planuojama keisti ir kodėl.
„Manome, kad būtų buvę tikslingiau kodeksą įteisinti, tuomet pusę metų būtumėme stebėję, kaip jis veikia, o pastebėję trūkumus – juos keitę. Tačiau valdžia pasirinko kitokį kelią. Pažiūrėsime, kaip viskas vyks toliau ir tikimės, jog nebus drastiškų pakeitimų“, – dienraščiui komentuoja Verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus.
Jis paaiškina, kad vis dar nesutariama dėl, jo nuomone, savaime suprantamų dalykų. Pavyzdžiui, darbuotojas jau dabar yra pripažįstamas silpnesniąja puse, o kalbos dėl išeitinių išmokų – nereikalingos.
Pašnekovas neigiamai vertina ir profsąjungų paaiškinimą, esą per pusmetį, kol bus atidėtas Darbo kodekso įsigaliojimas, verslas turės daugiau laiko pasiruošti naujovėms.
„Tai keistas pareiškimas. Jeigu niekas nekalbėtų apie kodekso taisymą, tuomet sutikčiau, kad verslui pasiruošimo laikotarpis būtų pravartus. Tačiau dabartiniu atveju tiek verslas, tiek darbuotojai yra palikti nežinioje. Mes nežinome, kokie pakeitimai įsigalios, ir ta nežinia tvyros dar pusę metų“, – akcentuoja V. Sutkus.
Kaip ten bebūtų, konfederacijos prezidentas sako, kad darbdaviai yra pasiryžę sėsti prie derybų stalo, diskutuoti ir ieškoti kompromisų. O ar visa tai pavyks įgyvendinti, parodys tik laikas.
