Šventiniu periodu svarbiausi šeimoje tampa vaikai, nes juos lanko Kalėdų Senelis, jie gauna daugiausia dovanų, dėl jų namuose puošiama eglutė. Tačiau ar tikrai, suaugusieji pakankamai atkreipia dėmesį į vaikų norus ir pageidavimus? Šiaulių universiteto profesorė, tyrinėjanti vaikų kultūros raišką, Audronė Juodaitytė sako, jog visgi dažnai tėvai net negeba suprasti savo vaikų, ir tai paaiškinama, nes vaikai yra kitos kartos žmonės, o suaugusieji jiems bando įdiegti savo nuomonę, senas pačių sukurtas tradicijas. Todėl A. Juodaitytė pataria jau nuo pat mažumės vaikus ugdyti, kad jie augtų socialiai jautrūs, stengtųsi suprasti tikras visuomenės problemas, o ne užsisklęstų technologijų pasaulyje. Šios problemos aktualios ne tik per šventes.

Vaikai – naujos kartos atstovai
Pasak profesorės A. Juodaitytės, dauguma tėvų, auginančių vaikus, nesupranta, jog vaikai priklauso kitos kartos grupei ir niekas jiems, anot profesorės, neatrodys nauja, nes vaikai žemėje yra patys nauji savo atėjimu į šį pasaulį.

„Nauji žmonės gimdami ateina į seną kultūrą, kurią jau yra sukūrę suaugusieji. Todėl suaugusieji, skirtingai nei vaikai, visai kitaip suvokia pasaulį. Mes vaikams pateikiame normas ir taisykles iš praeities, kuriomis jie turi vadovautis ateityje. Tačiau jeigu vaikai nedalyvauja kartu su suaugusiais, o tos taisyklės, tikėtina, laikui bėgant pasikeis, tai reiškia vaikai nebeturės ir savo dabarties. Siekiant gerovės mums visiems, reikia atsižvelgti į vaikus, kurie yra mūsų ateitis“, – aiškina profesorė A. Juodaitytė.

Anot specialistės, kad nesuvokiame skirtumų tarp vaikų ir suaugusiųjų, rodo ir nesusišnekėjimas ruošiantis didžiosioms metų šventėms, kai yra renkamos ir pakuojamos Kalėdų Senelio dovanos patiems mažiausiems.

„Šventiniu periodu stebiu vaikus ir suaugusiuosius, kaip jie elgiasi, bendrauja, kaip tėvai stengiasi patenkinti mažųjų įgeidžius. Dvi skirtingos pagal amžių grupės, kuriose tarpkultūriškumas reiškiasi įvairiomis formomis. Mūsų visuomenėje pradedama suvokti lyčių skirtumus, socialinius skirtumus, tačiau mažai kas suvokia žmogaus periodų kultūros skirtumus. Pavyzdžiui, vaikai šventiniu laikotarpiu tampa ta svarbia ir labiau matoma grupe, bet reikėtų, kad vaikai visą laiką būtų matomi. Dabar kažkodėl tik per šventes išryškėja vaikų dalyvavimas suaugusiųjų kultūroje. Man patiko  renginys Šiauliuose, kai vaikai kepė keksiukus labdaros akcijai, juos pardavinėjo, kad galėtų paaukoti seergantiems. Tai atvejis, kai vaikai įprasmino savo dalyvavimą suaugusiųjų visuomenėje, sprendžiant labai svarbius socialinius klausimus. Tokiu būdu vaikai įsijungė į labdaros akciją, kuri galbūt juos lydės ir toliau gyvenant rinkos ekonomikos visuomenėje, nes žmonių, kuriems reikės aplinkinių pagalbos, visada bus“, – įsitikinusi profesorė A. Juodaitytė.

Nuo kūdikystės masina išmaniosios technologijos
Pasak A. Juodaitytės, šiais laikais nieko nebestebina, kad net dvejų metų neturintys vaikai iš savo tėvų reikalauja ne dėmesio, o telefonų, kompiuterių, prašo įjungti televizorių. Tačiau, anot profesorės, dėl to kalti patys tėvai. Profesorė A. Juodaitytė sako, jog dabar stebėtis nereikėtų, nes naujos kartos vaikai nuo pat gimimo ateina į aplinką, kurioje pilna šių įrenginių. Be to, vos tik vaikas pradeda sėdėti, jam patys tėvai į rankas įbruka telefoną, rodo animacinius filmus, leidžia spaudyti kitą išmaniąją techniką ir dažnas tuo labai didžiuojasi.

Žinoma, kiekvienas vaiko raidos tobulėjimas tėvus džiugina. Tačiau specialistų nuomone, vaikams labiausiai reikalingas gyvas bendravimas. Pasak A. Juodaitytės, pavyzdžiui, dažnai animacinius filmus žiūrintys vaikai nemato gyvo vaizdo, negirdi gyvo garso, dėl to gali sutrinkti jo raida.

„Vaikai nuo pat mažens savo judesiais pažįsta pasaulį: kiša pirštus į burną, tyrinėja savo rankas, kaip jos juda, liečia kitus paviršius. Tad, kai mažas vaikas į savo rankas paima kompiuterį, jo pažinimo pasaulis labai susiaurėja. Kiekvienas žmogus turi biologinę prigimtį ir tik vėliau jis įgauna socialinę, kuria rūpinasi jo tėvai. Mano manymu, daugelis vaiko raidos problemų atsiranda ir dėl tėvų kaltės, kurie per mažai skiria vaikams laiko. Klausimas, kodėl pasaulyje atsirado labai daug autistų vaikų (sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas)? Kodėl daugėja vaikų, kurių kalbos raida vėluoja? Nes tėvai per mažai bendrauja su vaikais. Kai vaikai dažnai žiūri animacinius filmus, jie girdi tik padrikus garsus ir tuo pačiu negirdi tikro gyvo garso. O juk vaikas garsą pažįsta per garsą. Šiuo metu ugdymo įstaigų logopedai turi daug darbo. Pastebima, kad iki penkerių metų vaikų kalba dar nėra susiformavusi. Yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie rodo, jog kai vaiko kalbos vystymasis sulėtėja, kartu sulėtėja ir jo mąstymas. Todėl tėvai, norintys auginti sveikus ir protingus vaikus, turėtų į tai atkreipti dėmesį ir susimąstyti. Be to, būtina nubrėžti ribas, kaip ir kada jie gali naudotis išmaniąja technika“, – aiškina A. Juodaitytė.

Senos auklėjimo teorijos nebeveikia?
Suaugę, anot profesorės A. Juodaitytės, turi labai dideles galias vaiko atžvilgiu, tačiau pastaraisiais metais dažnai tėvai negali savo galių taikyti, nes dabar suaugęs žmogus jaunosios kartos atstovams, kaip aiškina profesorė, nėra savaime autoritetas.

„Yra atrastos ir aprašytos įvairiausios vaikų auklėjimo teorijos, tačiau jos nebeveikia. Mes, tyrinėjantys vaikų kultūrą, stebime, jog dabar reikia atsigręžti į senus laikus, ieškant būtų, kaip teisingai ugdyti jaunąją kartą. Žinoma, vaikus gerų darbų mokyti galima ir šventiniu laikotarpiu, renkantis dovanas. Visi matome, kokia yra šiandien mūsų visuomenės švenčių kultūra. Daug kas kalba apie susikaupimą, tradicijas, šeimos švenčių esmę, bendravimą bei buvimą kartu. Tačiau kažkodėl visas dėmesys nukreipiamas į materialias dovanas. Stebiu vaikus per dovanų pirkimo vajų, kaip jie elgiasi, kaip su jais elgiasi pardavėjai, ką jiems sako tėvai užsukus į žaislų parduotuvę. Tėvai paprasčiausiai nesusikalba su savo vaikais. Pirma problema, kad tėvai neinformuoja vaikų, kiek jie turi pinigų ir kokią sumą jie gali leisti vaikų norams, o vaikas nesupranta situacijos padėties ir nemoka atsirinkti. Prie šių nesusipratimų prisideda ir pardavėja, kuri užuot bendravusi su vaiku kreipia dėmesį į tėvus, kurie tas dovanas perka, nes vaikai – grupė, neturinti finansų. Toks ratas ir sukasi paslaugų srityje, kai per tėvus bandoma paveikti vaikus. Be to, ir vaikai gudrūs, nes jie moka manipuliuoti tėvų gerumu, prašant norimo žaislo sugeba net pravirkti“, – savo pastebėjimus išsakė A. Juodaitytė.

Taip pat specialistė pastebi, jog šiuolaikiniai vaikai dažnai per šventes prašo tėvams neįperkamų dovanų. Tai specialistai įvardija kaip saiko stoką. Dėl to, anot A. Juodaitytės, kalti taip pat tėvai.

„Man patiko penkerių metų mergaitės laiškas Kalėdų Seneliui, kurį jai parašyti padėjo senelė. Mergaitė Kalėdų Senelio paprašė atnešti dvi lėles barbes, nes vienos jai neužteks. Tada lėlėms paprašė dar dviejų vyrų, vėliau išreiškė norą turėti lėlių namą, mažų lėlyčių vaikų ir tas laiškas tęsėsi iki begalybės. Tada mergaitei senelė pasakė, jog jei viską Kalėdų Senelis atneš tik jai vienai, nieko nebeliks kitiems vaikams. Tada mergaitė suprato, jog jos norai per dideli. Senelė paaiškino, jog per šventes reikia pasirūpinti ir kitais. Vadinasi, per šventes galima vaikus mokyti ne tik laukti dovanų, bet ir patiems dovanoti, išmokti priimti dovanas. Kalėdos – tai laikotarpis, kai išryškėja savita vaikų bendravimo kultūra, kuri suaugusiems dažnai nesuprantama. Vaikai per šventes vaidina, šoka. Tokios šventės rodo bendrą susitelkimą, kada suaugusieji ir vaikai kuria kažką naujo. Tik taip vaikai pamato, kad suaugusiųjų pasaulis jiems nėra svetimas. Neseniai rodė per televizorių, kaip klausinėjo vaikų, kodėl jie laukia šventų Kalėdų. Daugelis įvardijo, jog švenčių laukia dėl dovanų, pramogų, kelionių ir tik vienas vaikas nelaukė švenčių dėl to, kad ne visi vaikai gaus dovanų. Galime tik pasidžiaugti, kad mažieji mokosi iš suaugusių ir stengiasi suprasti, kad yra vargingiau gyvenančių. Auga socialiai jautri visuomenė, kurią reikia dar labiau skatinti“, – teigia A. Juodaitytė.