Energijos vartojimo intensyvumas Lietuvoje yra didesnis nei ES šalių vidurkis. Todėl labai svarbu nuosekliai ir užtikrintai didinti energijos vartojimo efektyvumą, ypač didžiausią gerinimo potencialą turinčiuose pastatų, pramonės, transporto sektoriuose.

Vienas iš strateginių tikslų, kad 2030 m. energijos vartojimo intensyvumo rodiklis neviršytų ES vidurkio. Kaip tai pavyksta įgyvendinti, kol kas sunku tiksliai apskaičiuoti, tačiau akivaizdu, kad ne tik lietuviams, bet ir šiauliečiams dar reikia išmokti atsakingiau žiūrėti į aplinką, gyventi ne šia diena, taikyti mažiau energijos resursų reikalaujančius sprendimus.

Išnaudoja ne visus sprendimus
Energijos sprendimų specialistas Marius Kairys „Šiaulių naujienoms“ sako, kad Šiaulių įmonės domisi energinio efektyvumo sprendimais. Miesto valdžia taip pat mąsto – kaip pradėti energiją taupyti.

„Gali būti, kad artimiausiu metu Šiaulių gatvių apšvietimas bus modernizuotas, bus pritaikytos tam tikros valdymo technologijos ir sužibs LED šviestuvai. Tuomet Šiauliai sutaupytų labai daug pinigų, nes kol kas didžioji dalis jų išleidžiama eksploatacijai: lempučių, senų laidų keitimui ir pan. Kitaip tariant, modernizavus gatvių apšvietimą Savivaldybė galėtų šių išlaidų atsikratyti“, – tvirtina M. Kairys.

Specialisto teigimu, modernizuoti apšvietimą būtina ne tik gatvėse, bet ir mokyklose, ligoninėse, darželiuose ir bet kur kitur, kur sunaudojama daug energijos resursų. Taip pat pastatuose galima pritaikyti kitus mažiau elektros naudojančius ir efektyvesnius šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sprendimus.

Pastarieji sprendimai Lietuvoje ir Šiauliuose yra išnaudojami mažiausiai. Pašnekovas sako, kad būtent į gamybos proceso optimizavimą Šiaulių įmonės ir galėtų labiau susikoncentruoti, t. y. efektyvinti gamybos linijas, statyti efektyvesnius siurblius ir pan.

Gražinama tik išorė, bet ne vidus
Daugiabučių namų renovacija – tai dar vienas būdas, kuriuo siekiama sumažinti energijos suvartojimą. Vienos įmonės Šiaulių regiono tinklo plėtros skyriaus vadovas Gytis Glodenis informuoja, kad daugiabučių namų renovacija, per paskutinius dvejus metus palyginti sparčiai vystosi visame Šiaulių regione.

Tačiau, jo nuomone, energijos vartojimo intensyvumui mažinti reikalingi gerokai kompleksiškesni sprendimai negu pavienių namų renovacija. Išmaniųjų pastato energijos valdymo sistemų diegimas ir atsinaujinančių išteklių panaudojimas gerokai didesniuose renovacijos projektuose ne tik turėtų daug geresnius ekonominio naudingumo rodiklius, bet ir padėtų pasiekti ne vieną, o kelis ES iškeltus tikslus: mažinti energijos vartojimo intensyvumą ir didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.

„Šiandien iš tiesų nemaža daugiabučių dalis yra renovuojama, tačiau yra noras, kad tai būtų daroma labiau kompleksiškai. Dabar kol kas gražinama tik išorė, o vidus, pavyzdžiui, elektros instaliacija, dažnai lieka nepaliesta“, – pastebi G. Glodenis.

Jis paaiškina, kad elektros tinklų keitimas požeminiais kabeliais vartotojams leistų greičiau užtikrinti įtampos atstatymą. Be to, elektros energijos atstatymui mažiau įtakos turėtų gamtinės sąlygos. Kitaip tariant, tuomet lūžus medžiui ar nuvirtus šakoms įtampa būtų atstatoma kur kas greičiau.

„Gyventojų poreikiai auga labai sparčiai ir nelabai įsivaizduoju, kad dar bėra koks gyventojas, kuriam elektros dingimas nebūtų aktualus. Jeigu anksčiau būdavo atvejų, kai dėl elektros dingimo į mus kreipdavosi po kelių parų, tai dabar sulaukiame skambučių po dešimties minučių“, – dienraščiui sako specialistas.

Energetikai bijo netekti darbo
Automatikos ir informacinių sistemų skyriaus vadovas Gediminas Širvinskas svarsto, kad galbūt ne visos verslo įmonės, viešojo sektoriaus atstovai, fiziniai asmenys pagalvoja apie energijos taupymą dėl visuomenėje vis dar gajų mitų. Egzistuoja nepagrįstos baimės, kurios ir stabdo energinio efektyvinimo projektus.

Pavyzdžiui, žmonės baiminasi, kad investuoti į energijos taupymą yra labai brangu. Tačiau situacija yra tokia, kad energijos kaina toliau tik brangs, nes išteklių skaičius mažėja. Tad mes norime to ar ne, vartojimą turėsime optimizuoti.
Ryški ir kita baimė, esą įdiegus energinius sprendimus nebereikės dalies personalo. Vis dar klaidingai manoma, jog kažką automatizavus dalis darbuotojų nebebus reikalingi.

Iš tiesų realybė yra kitokia. Stebint šiuolaikinės rinkos ir naujųjų laikų ekonomiką, matyti, kad tie žmonės, kurie yra suinteresuoti efektyvinti įmonės veiklą, kaip tik dažniau kyla karjeros laiptais.

„Praktika rodo, kad  per šešerius metus nė vienas žmogus nebuvo dėl to atleistas. Žinoma, yra vietų, kur tiesioginis asmens darbas yra pakeičiamas kažkokiu automatizuotu procesu. Tačiau kas gali būti naudingesnis už tą žmogų, kuris įmonei atiduoda visą save ir puikiai pažįsta jos veiklą. Manau, tokiam asmeniui visada atsiras darbo vieta, nes jis kuria pridėtinę vertę“, – stereotipus laužo G. Širvinskas.

Kita vertus, jo nuomone, energijos efektyvinimas – pirmiausia yra vadovų užduotis. Būtent jie pirmieji turėtų pradėti apie tai mąstyti, o po to būtų pasiekiama žemesnė grandis. Kaip ten bebūtų, mąstymą mums vis tiek reikės pakeisti.
 

Štai pasidairius po pasaulį akivaizdu, kad vokiečiai mąsto kitaip nei mes. Kuo toliau į Vakarus, tuo požiūris vis kitoks. Galiausiai rinka pasieks ir mus, juk reikia konkuruoti su kitais Vakarų Europos gamintojais, ypač pramonės objektais. Be to, juk energijos sąnaudos, jų efektyvinimas tiesiogiai leidžia atpirkti produkto savikainą.

Negana to, nereikėtų užmiršti ES direktyvos, kuria esame pasižadėję įgyvendinti tam tikras nustatytas normas.
„Mes link to jau einame, nors esame maža dalelytė tame sraute. Vis dėlto turėsime keisti požiūrį ir siekti, kad išliktumėme Europoje ir pasaulyje konkurencingi“, – pabrėžė G. Širvinskas.

Saulės, vėjo jėgainės tampa išeitimi
Akivaizdu, būdų kaip taupyti energiją yra ne vienas, tačiau kaip dar būtų galima panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius?

Su šių sprendimų modelių gamyba susijusi Kristina Kepsnytė-Bugaitienė paaiškina, kad dažniausiai renkamasi tarp vėjo ir saulės jėgainių. Panašu, jog pastarosios tampa vis populiaresnės. Vis daugiau tiek fizinių asmenų, tiek pramonės įmonių atkreipia dėmesį į šią pramonės šaką. Galbūt ši šaka tampa populiaresnė, nes apie tai jau turima daugiau informacijos, taip pat ji nebe tokia brangi kaip anksčiau. Be to, iš saulės energetikos galima gauti neblogą grąžą ir naudą.

„Manau, kad vienas iš pramonės tikslų yra sutaupyti. O sutaupyti su saulės energetika tikrai galima. Tačiau reikia suvokti, jog tai ilgalaikis procesas, trunkantis ne dvejus, bet aštuonerius metus. Po to, visi kaštai pasidengia ir tai papildomai nieko nebekainuoja“, – akcentuoja K. Kepsnytė-Bugaitienė.

Aišku, ji nenuneigia ir vėjo jėgainių naudos. Tai yra geras, tačiau ne toks paprastas dalykas, kaip iš pažiūros atrodo. Vėjo jėgainė pagamina žymiai daugiau elektros negu saulės. Tačiau norint ją pastatyti, tenka įvykdyti labai daug reikalavimų. Jos negalima statyti kur norisi, reikia, kad būtų pakankamas atstumas nuo gyvenamųjų teritorijų ir pan.
Be to, Lietuvoje vėjas, kaip ir saulė, turi sezoniškumą. Pavyzdžiui, vėjas vasaros metu pučia iš vienos pusės, žiemą – iš kitos. Skandinavai atrado puikų būdą kaip visa tai suderinti. Jie saulės jėgaines kombinuoja su vėjo. Todėl vasarą daugiau energijos pagamina iš saulės, žiemą – iš vėjo. Specialistės nuomone, taip elgtis tikrai apsimoka, tačiau į tai reikia žiūrėti truputį plačiau ir keleriais metais į priekį.

O ką šiuo klausimu galime padaryti ir mes, eiliniai piliečiai? Specialistė pasakoja, kad gyventojai, statantys naujus namus, jau pagalvoja apie energijos taupymą saulės ar vėjo pagalba. Jie vis aktyviau įsidiegia sistemas, kurios padeda taupyti ne tik energiją, bet ir pinigus. Tai reiškia, kad gyventojai, įsidiegę tinkamas sistemas, apie septyniasdešimt proc. visos reikiamos elektros energijos pasidengia iš saulės, o po dešimties metų investicija visiškai atsiperka ir energija gaunama praktiškai už dyką.

Taigi norint, kad Lietuvos energijos vartojimo intensyvumo rodiklis neviršytų ES vidurkio, reikia keisti požiūrį į energinio efektyvumo sprendimus. Apie tai daugiau diskutuoti, į daug energijos kasdien reikalaujančią veiklą pažvelgti kitaip, juk galiausiai nesinori likti be dujų ar elektros.

G. Glodenis pastebi, kad renovuojant daugiabučius daugiau dėmesio skiriame ne vidui, bet išorei.
Artūro STAPONKAUS nuotr.