Vakar Šiaulių priklausomybės ligų centre vyko iškilminga šventė: centro vadovas Elmantas Pranas Zevertas apdovanotas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu ir jam suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. Beveik pusę amžiaus mediko profesijai paskyręs gydytojas sako, jog visada dirbo negailėdamas savo jėgų ir laiko, o apdovanojimas buvo labai netikėta ir džiugi žinia. Nors darbas Šiaulių priklausomybės ligų centre sunkus, tačiau jei kas atsuktų laiką atgal, E. P. Zevertas sako, jog nieko nekeistų, nes visada norėjo padėti kitiems, siekė šviesti visuomenę. Dabar gydytojas didžiuojasi matydamas, jog jo ilgametis darbas yra matomas –  Šiaulių priklausomybės ligų centras yra vienas geriausių Lietuvoje.

Mediko profesijai atidavė 44 darbo metus
Šiaulių priklausomybės ligų centro vadovas E. P. Zevertas skaičiuoja 44 savo darbo metus, atiduotus medicinai. Nuo 1972 metų savo mediko karjerą jis pradėjo Šiaulių odos ir veneros ligų dispanseryje laboratorijos vedėju. Tada dažniausiai pagalbą tekdavo teikti sergantiems sifiliu, gonorėja bei kitomis ligomis. Nuo 1976 metų gydytojas pradėjo darbą Psichoneurologiniame dispanseryje ir jau 1977 metais įkūrė pirmąjį Šiauliuose narkologijos kabinetą.

O jau 1978 metų gegužės 15-ąją E. P Zevertas įkūrė pirmą Šiauliuose 50 lovų narkologinį skyrių, kuris veikė statybininkų bendrabutyje Vytauto gatvėje 63. Per kelis mėnesius skyrius išsiplėtė ir sėkmingai dirbo 23 metus. Pirmas Šiauliuose Priklausomybės ligų centras įkurtas 2001 metais. Tačiau reorganizavus centro darbus, gydymo įstaigoje liko tik 25 lovos.

„Nors ir mus vis perkėlinėjo į kitas patalpas, džiaugiuosi, jog per tiek darbo metų mes Šiauliuose vykdėme nenutrūkstamai priklausomybės ligomis sergančių pacientų gydymą. Dabar, jei mūsų įstaigą bandytų kur perkelti, tikriausiai iš karto darbą baigčiau. Taip pat mielai užleisčiau darbo vietą jaunam specialistui, bet kol kas norinčių vadovauti Šiaulių priklausomybės ligų centrui nėra, o mano jėgos su metais vis senka“, – sako E. P. Zevertas.

Tikriausiai daug kam bus staigmena išgirsti, kad E. P. Zevertas ne tik daug metų atidavė savo mylimam gydytojo darbui, bet ir aktyviai veiklai šokių kolektyve. O namuose jis iki šiandien radęs laisvą minutę muzikuoja su armonika ir bajanu. Tai gydytojui padeda atsipalaiduoti po sunkių dienos darbų.

Apdovanojimas – sunkaus darbo įvertinimas
Gydytojas E. P. Zevertas sako, jog nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklas ir suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas yra sunkaus darbo įvertinimas. Šiaulių priklausomybės ligų centro vadovas atvirauja, jog jam labai padėjo ir šalia jo esanti kantri žmona, kuri visą laiką palaikė, augino judviejų sūnų ir dukrą. E. P. Zevertas sako, kad kažin ar tiek darbų būtų nudirbęs, jei ne supratinga žmona.

Apdovanojimo šventėje padėkos  žodžių sulaukė ir kartu su E. P. Zevertu ilgus metus dirbę kolegos. Centro vadovas juokavo, kad per 44 darbo metus jam neteko nė vienam iš savo darbuotojų skirti papeikimo, nes visada supo vien tik geri žmonės, puikūs specialistai.

Sveikinimo kalbą sakęs E. P. Zeverto sūnus atviravo, jog gydytojo darbas iš šeimos vogė laiką, tačiau dabar jį kompensuoja prižiūrėdamas anūkus. E. P. Zevertas visada rodė gerą pavyzdį šeimai. Dabar visi džiaugiasi, kad tėčio darbai visų matomi ir vertinami.

„Niekas nėra sunku, jei savo darbą myli ir gerbi. Nežiūrint į mažą darbo užmokestį, visada sąžiningai dirbau ir tai daryti skatinau kitus. Manau, jog mūsų įstaigoje dirba specialistai, pasišventę savo darbui. Dirbame dėl žmonių. Mylime savo pacientus ir mūsų darbo tikslas – padėti žmogui atsisakyti priklausomybės, kad jį pradėtų mylėti ir gerbti jo šeima.

Matome liūdnas istorijas, kai pragėrę savo smegenis asmenys elgiasi neadekvačiai. Todėl palaikau šiandieninę valstybės politiką reguliuoti alkoholio vartojimą, drausti alkoholio reklamas. Be to, reikia jau nuo pat mažens šviesti žmones, kad šių problemų ateityje galėtumėme išvengti“, – sako centro vadovas.

Priklausomybės ligų centro ateitis kol kas dar miglota
Šiuo metu Šiaulių priklausomybės ligų centre vyksta audito patikrinimai. Gydytojas E. P. Zevertas sako, jog centras stengiasi pavyzdingai dirbti. Net ir jei bus kokių nors trūkumų, gydytojas sako, jog yra pasirengę pasitempti.

Centro vadovas pastebi, jog keičiantis valdžiai tampa labiau miglota  Šiaulių priklausomybės ligų centro ateitis, nes nėra pagalvota apie finansavimą.

„Manau, jog šiuos metus baigsime su mažesniu gydytų pacientų skaičiumi dėl finansavimo trūkumo. Šiais metais iš Ligonių kasų už stacionarinį pacientų gydymą neatgausime 65 tūkstančių eurų, nes baigiasi 2008–2015 metų priklausomybių ligų programa. Pasirodo, kad valstybė nenumatė, kaip toliau Šiauliuose bus gydomi stacionariniai ligoniai, nes be finansavimo centras sunyks arba turėsime keistis iš esmės.

Šiaulių priklausomybės ligų centre pastaruosius trejus metus trūksta ir gydytojų specialistų, kurie galėtų užtikrinti normalią centro veiklą. Trūksta centrui keturių gydytojų psichiatrų ir dėl to negalime sudarysi sutarties su Ligonių kasomis dėl stacionarinio gydymo, nes turi būti užtikrintas budėjimas visą parą. Tačiau tokiomis sąlygomis dirbame jau keliolika metų. Jei kuris nors gydytojas susirgtų ar išeitų iš darbo, mūsų centro laikrodis sustotų, nes nebėra kam jo pakeisti. Turiu vieną kolegę, buvusią mokinę gydytoją Jeleną Kuznecovą, kuri kartais mane pavaduoja, tačiau kitų centre dirbančių gydytojų niekas nepavaduoja, o darbo krūvis kasmet didėja“, – nuogąstauja centro vadovas.

Pasak E. P. Zeverto, jei situacija nesikeis, gali būti, kad grįšime į tarybinius laikus ir centrą vėl prijungs prie Psichiatrijos ligoninės. Tačiau iš šių patalpų E. P. Zevertas jau niekur kitur išeiti dirbti nebeketina.  

„Savo miestui ir medicinai atidaviau 44 darbo metus. Būtų gaila, jei mūsų įdirbis būtų sunaikintas, nors tai, kas padaryta, jau yra istorija ir visa ateitis priklausys nuo jaunimo“, – sako gydytojas.

Pacientų daugėja, ligos sunkėja
Kad Šiaulių miestui Priklausomybės ligų centras, kaip gydymo įstaiga, yra reikalinga, E. P. Zevertas įrodinėja čia gydomų pacientų skaičiais. Anot jo, jei tarybiniais metais centre buvo stacionarizuojama per metus turint 60 lovų apie 200–300 pacientų, tai pastaraisiais metais per metus centre gydosi tris kartus daugiau pacientų.

„Panaikinus centrą sutriktų medicininių paslaugų prieinamumas gydant priklausomybės ligas. Tada ligoniai būtų priversti vykti gydytis į didžiuosius miestus. Kasmet pacientų vis daugiau. Stebime, kad pacientai vis sunkesni ir kaprizingesni. Daugelis į mūsų centrą ateina nesuprasdami, ko jie atėjo ir kaltina dėl savo asmeninių problemų medikus. Didžioji dalis pacientų, sergantys priklausomybių ligomis, nepripažįsta savo problemų, nes galvoja, kad geria saikingai. Iki šiol didžioji dalis mūsų pacientai buvo vyrai, tačiau pastebime, kad alkoholizmo problema vis opesnė tampa tarp moterų“, – sako E. P.  Zevertas.

2016 11 25 16

2016 11 25 18

E. P. Zevertas atvirauja sakydamas, jog jei ne šalia esanti kantri žmona, kuri visą laiką palaikė, augino judviejų sūnų ir dukrą, tai kažin ar jis tiek darbų būtų nudirbęs.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94487690
Į viršų