Nuo darbininko Televizorių gamykloje iki stambios įmonės generalinio direktoriaus. Šiaulių dramos teatro vadovas, Seimo narys, Šiaulių mokesčių inspekcijos viršininkas. Toks buvo politiko Vytauto Juškaus kelias į Šiaulių miesto merus. Internetinėse diskusijose, komentaruose šiauliečiai ir šiandien prisimena „tikrą“ merą Vytautą Juškų. Jam vadovaujant miestui, Šiauliuose įvyko daug permainų. Šiandien džiaugiamės tuo metu išdygusia vaivorykštės spalvomis šviečiančia arena, atsinaujinusiu bulvaru, mėgstame vaikštinėti „Centukų“ aikštėje priešais Savivaldybę... Apie miesto mero pareigą, įsipareigojimus žmonėms su Vytautu Juškumi kalbamės jo darbovietėje – Šiaulių televizijos vadovo kabinete.
Už jaunus vadovus
– Ar norėtumėte šiandien būti Šiaulių meru?
– Vienareikšmiškai daug nuveikti. Man patinka, kad miestui vadovauja jauni žmonės – vicemeras, direktorius, jo pavaduotojai. Tik reikia, kad jie įgytų patirties. Manau, kad iš jų galima padaryti visai gerus vadovus.
– Miesto opozicija norėtų vicemerą ir administracijos direktorių pakeisti. Nepritartumėt?
– Nemanau, kad reikėtų tai daryti. Kažkuriam laikui būtų mieste sumaištis. Tokios revoliucijos neduoda didelės naudos miestui.
– Vicemerą Domą Griškevičių jūs atvedėte į Savivaldybę...
– Iš šio jauno žmogaus galima padaryti viską. Kad šitą kadenciją jis – vicemeras, tai labai teisingai. O kitai kadencijai jis galėtų būti išugdytas iki mero posto ir galėtų į jį kandidatuoti. Deja, politiniai žaidimai vyksta visiškai kiti. Siekiama žmogų sumenkinti, sužlugdyti vietoj to, kad augintų. Mano supratimu, socialdemokratų nepasidalijimas postais, nenoras iškelti jaunų žmonių gero neduos. Aš gi ne šiaip sau pasitraukiau iš partijos. Tikėjausi, kad mano pasitraukimas šiek tiek krestelės partiją iš vidaus, paskatins jos permainas tiek mieste, tiek respublikoje. Deja, sukrėtė, bet ne tiek, kiek tikėjausi.
Supratau, kad su partija ne pakeliui
– Tai kodėl pasitraukėte?
– Socialdemokratų partijoje buvau nuo 2000 m., kai susijungė Lietuvos demokratinė darbo ir Socialdemokratų partijos. LDDP vis negalėjo atsikratyti komunistų vardo, reikėjo kažką keisti. Kairioji socialdemokratų partija buvo silpna. Susivienijus išlošė abi pusės: vieni gavo vardą, kiti – sustiprėjo.
Neslėpsiu, aš buvau brazauskininkas. Mano pasitraukimo iš partijos priežastis – nepatiko mūsų skyriaus pirmininko Edvardo Žakario vadovavimas. Jis taip ir nesusitaikė su partijų susijungimu. Subūręs savo žmones, priiminėjo jam reikalingus sprendimus, stengėsi atsverti brazauskininkus, skaldė skyrių.
Negaliu pasakyti, kad vieną dieną nepatiko ir išėjau. Paaiškėjo, kad lopšelyje-darželyje „Bangelė“ tuomet dirbusi buhalterė nusisavino lėšas, o tuometinė direktorė jos nekontroliavo. Tuo metu buvau Tarybos narys, dirbau Kontrolės komiteto pirmininku, vadovavau Antikorupcinei komisijai. Rekomendavome atlikti įstaigoje pilną auditą. Paaiškėjo, kad trūksta apie 160 tūkst. Lt. Tiek finansininkė, tiek direktorė buvo mūsų partijos narės, iškėliau šį klausimą partijos skyriaus taryboje. Buvo akivaizdu, kas ką dangsto, kokie interesai slypi. Taikstytis negalėjau. Audito aktą nuvežiau partijos pirmininkui A. Butkevičiui. Pažadėjo išsiaiškinti. Direktorė buvo visos partijos tarybos narė, Seimo nario padėjėja. Po kiek laiko A. Butkevičius apsilankė Šiauliuose. Viešoje erdvėje pamačiau nuotraukas, kur garbingai šalia premjero stovėjo miesto meras ir... darželio direktorė. Supratau, kad mums nebe pakeliui, jiems tik trukdau, todėl pasitraukiau.
Merui svarbiausia – gera komanda
– Kaip jums buvo patikėtas miesto vairas?
– 2003 m. po teisminių batalijų buvo panaikintas tuometinio mero Vaclovo Volkovo išrinkimas meru. Teikus šią kandidatūrą tvirtinti iš naujo, ji pritarimo Taryboje nesulaukė. Socialdemokratai Taryboje turėjo daugumą, antri buvo liberalcentristai. Užimti mero postą buvo pasiūlyta man. Iškėliau dvi sąlygas: komandą, derindamas su partijomis, susirinksiu pats ir koalicija su 16 balsų iš 31 man netinka. Jei jau neteksiu rimto darbo (tuomet buvau Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijos viršininkas), tai turėjau būti tikras, kad galėsiu normaliai dirbti. Pagal tuomet galiojančius įstatymus į Tarybos posėdį galėjau ateiti būdamas meru, o išeiti eiliniu Tarybos nariu. Tarybos narių palaikymą gavau.
Labai didžiuojuosi, kad man tuomet pavyko susirinkti puikią komandą. Vicemeru tapo liberalcentristas Kazimieras Šavinis. Man tiko, kas jis – projektuotojas, kelininkas. Aš pats inžinierius ekonomistas, man reikėjo, kad kas išmanytų kitą sritį. K. Šavinis, buvęs Seimo narys ir susisiekimo viceministras, turėjo supratimo ir ryšių. Iki mūsų kadencijos Iš Valstybinio kelių fondo Šiauliai gaudavo iki 3 mln. Lt. Sutarėm su vicemeru, kad jis dirbs su Kelių direkcija, o aš su ministru. Šavinis bendravo su tais žmonėmis, kurie įrašo lėšas į eilutę, kiek skirti Šiauliams, o aš rūpinausi, kad ministras neišbrauktų ir nesumažintų. Taip į miestą kasmet ateidavo po 12–13 mln. Lt. Tai mums leido išasfaltuoti nemažai žvyruotų gatvių, atnaujinti asfaltuotas.
Administracijai vadovauti patikėjome buvusiam gamybininkui (dirbo „Šiaulių energijoje“ vienu iš vadovų) Genadijui Mikšiui. Tai buvo nepaprastai pareigingas žmogus, neturėjau su juo rūpesčių. Jo pavaduotoju tapo Justinas Sartauskas kūrybingas, energingas žmogus. Tai ir visa komanda.
– O kaip tarėtės su opozicija? Kas kaišiojo pagalius į valdžios vežimo ratus?
– Opozicijos kaip ir nebuvo. Tarybos nariams pasakiau: visi ėjote su šūkiu, kad dirbsite Šiauliams, tai eikite ir dirbkite. Taryboje buvo kontroversiškos asmenybės Mindaugo Murzos žmonių. Kiti klausė, ar ir su juo dirbsim. Murzai davėme vadovauti komitetui. Tiesa, vėliau jį panaikinome, nes nelabai susitvarkė.
Žmonės darbus pastebėjo
– Kokius darbus pavyko nuveikti, ką palikote šiauliečiams, kad jus prisimena praėjus beveik dešimtmečiui?
– Žmonės pastebėjo tą laikmetį. Į miestą atėjo pirmieji Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai. Parengę projektus, pritraukėm net 127 mln. Lt, daugiausiai iš regionų. Tuomet tai buvo daug, nors šiandien minimos jau kitos sumos. Pertvarkėme visą miesto apšvietimą, įdiegėme naują ekonomišką sistemą. Iš palydovo tuomet darytoje nuotraukoje Šiauliai matėsi kaip vienas geriausiai apšviestų miestų.
Statėsi prekybos centrai. Daug iečių buvo sulaužyta dėl „Saulės miesto“. Kai tapau meru, senoji autobusų stotis su sklypu buvo parduoti. Ieškojome naujos vietos, kur statyti stotį. Mane Tarybos nariai įpareigojo kreiptis į teismą dėl restitucijos, t. y. atgauti sklypą ir grąžinti pirkėjui pinigus. Didelė dalis Tarybos narių buvo iš ankstesnės kadencijos, klausiau, kas gi juos vertė kelti rankas už sklypo pardavimą, ką paaiškins teismui. Kad tiesiog apsigalvojo? Pradėjau galvoti, ar negalėtume stotį integruoti į prekybos centrą. Pasiskambinau savininkams. Jie buvo estai ir pasakė, jog jau taip yra padarę Taline.
Iš pradžių politikų palaikymo nesulaukiau. Po pokalbių pavyko įtikinti. Manau, jog dabar visi pritaria, jog yra gerai padaryta. Reikia mokėti nuomą? Derybų metu „Busturo“ direktorius referavo, kiek per mėnesį kainuodavo senosios stoties išlaikymas, tai turiu pasakyti, kad nuoma buvo mažesnė.
Mūsų kadencijos metais buvo pradėtas rekonstruoti bulvaras, atnaujinti fontanai, aikštė prieš Savivaldybę, už rėmėjų pinigus ten įrengtas fontanas. Manau, kad kai turi gerą komandą, neprisileidi artyn sukčių, gali pasiekti puikių rezultatų.
– Kaip Šiauliuose atsirado viena pirmųjų šalyje sporto arenų?
– Arena – buvo pirmoji Lietuvoje pastatyta už Europos Sąjungos pinigus. Areną turėjo tik Vilnius. Kai politikai pardavinėjo stotį, naiviai tikėjosi, kad gautų 4,5 mln. Lt užteks ne tik naujai stočiai pastatyti, bet ir arenai. Kadangi Lietuvoje turėjo vykti Europos krepšinio čempionatas, didžiuosiuose miestuose reikėjo sporto arenų. Supratau, kad turime įšokti į pirmą traukinį, nes vėliau konkurencija bus didžiulė. Spaudė laikas, reikėjo skubiai projekto. Jį rengti naują laiko nebuvo. Ieškojome variantų.
Architektas Eugenijus Miliūnas buvo parengęs projektą Kaunui, 12 tūkst. žiūrovų. Paprašėme projektą pritaikyti 5 tūkstančiams žiūrovų. Projekte arena buvo stiklinė. Tai buvo nauja, kėlė nerimą. Supratau, kad projektui pavykus bus visų nuopelnas, jei bus blogai, atsakomybė bus mano. Susikviečiau Tarybos narius į neoficialų pasitarimą ir paprašiau balsuoti. Už buvo 26. Startavome. Mūsų tempai nustebino architektą E. Miliūną. Jis stebėjosi politikų sutarimu, ko niekaip nepavyko pasiekti Kaunui. Arenai statyti gavome 49,3 mln. Lt, tik informacinį kubą įrengėme iš miesto lėšų. Per 30 mėnesių arena turėjo būti pastatyti ir tai buvo padaryta. Net tuometinis administracijos direktorius G. Mikšys prisipažino, kad netikėjo, jog mums pavyks.
– Jūs vis minite, kad rezultatų pasiekėte kartu su komanda. Kodėl tai jums taip svarbu?
– Mano supratimu, vadovas turi burti komandą ir ją vertinti. Blogai, jei nevertini ir jautiesi gudresnis už savo pavaldinius. Negali visų sričių išmanyti. Savivaldybėje pirmiausia skyrių vedėjai yra puikūs savo sričių specialistai ir atrama.
Šiuo metu vykdoma Savivaldybės administracijos reorganizacija – visiška nesąmonė ir už ją dar gerai sumokėta. Kaip su tuo sutiko Taryba, pasitikėdama vienu nepatyrusiu žmogumi (direktoriaus pavaduotoju M. Šiurkumi), neturinčiu patirties miesto valdyme? Kokia nauda? Visiškai jos nematau. Aš jiems reorganizaciją galėjau padaryti veltui.
Perskirstyti pareigybes, žmonių gal dar sumažinti. Nors tai irgi reikia daryti atsargiai. Nežiūrint, kad gyventojų mieste sumažėjo, Savivaldybės funkcijų – ne.
Be to, kad dabartinė valdžia tvarko gatves, žmonės daugiau jų darbų nemato. Patys save giria, kad dirba gerai. Kai žmonės pasakys, kad miestas gerai tvarkomas, galės sakyti, taip, mes gerai dirbam.
Šiandien susidaro įspūdis, kad miesto vadovai neapvažiuoja miesto ir neapžiūri. Aš tai darydavau porą kartų per mėnesį. Krūvos šakų, lapų beveik gatvėje. Važiuojant į darbą susiduriu – išsukti reikia, o per krūvą lapų ir šakų nesimato gatvės. Jau lapkričio 25-oji, o iki šiol neišvežta! Aišku, tai nėra tragiška, bet reikia dirbti.
„Nebuvau patogus meras...“
– Dabartinis miesto meras yra minėjęs, jog yra sulaukęs jūsų pagalbos. Neatsisakote padėti?
– Meras paprašė pagalbos dėl Šiaulių LEZ‘o. Projektas strigo, iškilo grėsmė, kad gali tekti grąžinti ES pinigus. Dėl miesto asmeninių ambicijų negali būti. Tai jau ne Visocko ar Juškaus reikalas, tai miesto. Kartu nuvykome pas ūkio ministrą Evaldą Gustą. Buvo priimti sprendimai ir projektas pajudėjo.
– Tai kaip vertinate save, koks buvote meras?
– Nebuvau palankus meras daug kam. Neprisileidau Seimo narių. Man jų pagalbos nereikėjo, nenorėjau, kad tvarkytų savo reikalus. Manau, kad tai buvo mano stiprybė. Dėl to manęs nemėgo. Tačiau svarbiausia, kad daug kas mums pavyko ir liko Šiauliams.

Buvęs meras V. Juškus: „Dirbau ne vienas, pavyko suburti gerą komandą.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.



