Iki šio mėnesio vidurio žemės savininkai turėjo susizgribti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti kasmetinį žemės mokestį. Tačiau puolusieji atsiskaityti valstybei, matyt, gerokai nustebo, kaip ir šiaulietis Juozapas. Pensininką papiktino tai, kad jo turima žemė gerokai patuštins kišenę, nors žemė nei padidėjo, nei paplatėjo...
Konvertavo: pensija – sumažėjo, mokestis – išaugo
Į „Šiaulių naujienų“ redakciją užsuko šiaulietis Juozapas ir, padėjęs skirtingų metų žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas, ėmė pasakoti.
„Sklypą turiu nuo1969 metų. 2013-aisiais už jį mokėjau 31 litą, 2014-aisiais – 30, pernai jau paklojau 28 eurus, o šiemet – 30 eurų. Paskaičiavau, kad žemės mokestis pabrango 300 procentų – tai yra, dabar moku 112 litų, o anksčiau užteko 30 litų. O kodėl neatsižvelgiama, kad žmogus yra pensininkas?“ – klausia šiaulietis.
Jis stebisi tokiu neadekvačiu santykiu: iki euro įvedimo gaudavo 700 litų pensiją ir sumokėdavo 30 litų už žemę, o dabar mokestis 30 eurų, bet pensija – 170 eurų. Še tau, kad nori!
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Komunikacijos vadovas Darius Buta bando paaiškinti, kodėl mokestis išaugo.
„Žemės mokestis apskaičiuotas ne nuo indeksuotos vertės, o nuo rinkos vertės, jeigu indeksuota vertė buvo dešimt eurų, dabar normali rinkos vertė – šimtas eurų, tai žemės mokestis didėja jau keleri metai iš eilės. Kitais metais bus paskutinis padidėjimas. Taip daryta, kad žmonės nepajustų šoko, tiesiog šis žemės mokestis per penkerius metus išsilygino.
Pagrindines sąlygas nustato savivaldybių tarybos. Vienose nustatoma, jeigu savininkas pensinio amžiaus ir turi dešimt ar dvylika arų, tai neapmokestinama, o kitose yra apmokestinamas neatsižvelgiant į tai, kiek turi žemės. Kiekviena savivaldybė skirtingai nustato žemės mokesčio tiek tarifus, tiek įvairias išlygas“, – sako D. Buta.
VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 981 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turėjo mokėti apie 700 tūkst. gyventojų ir įmonių.
Pranešama, kad į savivaldybių biudžetus 2016 m. turėtų būti sumokėta apie 29,7 mln. eurų žemės mokesčio: apie 24,9 mln. eurų moka gyventojai, apie 4,8 mln. eurų – įmonės ir kt. juridiniai asmenys. 2015 m. apskaičiuota mokesčio suma – 26,7 mln. eurų, 2014 m.– 22,2 mln. eurų, 2013 – 17,7 mln. eurų.
Kada taikomos lengvatos?
Žemės mokestis tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims kinta ir šiemet, o tam įtakos, kaip ir ankstesniais metais, turi nuo 2013 m. taikomos naujos Žemės mokesčio įstatymo nuostatos, informuoja VMI. Jei šiemet žemės sklypo (įskaitant ir apleistą žemę) 1 aro mokestinė vertė padidėja, lyginant su buvusia 2012 m., tai iš šių metų mokestinės vertės atimama 20 proc. vertės padidėjimo, kai 2015 m. buvo atimama 40 proc. Žemės mokesčio dydis priklauso ir nuo savivaldybių tarybų patvirtintų žemės mokesčio tarifų ir lengvatų.
VMI atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė taip pat pastebi, jog pasitaiko atvejų, kai gyventojams kyla klausimų dėl žemės mokesčio lengvatų, taigi pateikia vieną pavyzdį.
„Žemės mokesčiu neapmokestinama fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai vaikai.
Tai reiškia, jog žemės mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Pvz. jei aukščiau išvardytus kriterijus atitinkantiems asmenims konkrečios savivaldybės taryba (kiekviena savivaldybė turi skirtingas nuostatas) nustato neapmokestinamąjį žemės sklypo plotą 10 a, o toje savivaldybėje gyvenančiam fiziniam asmeniui priklauso 15 a, tai jis žemės mokestį mokės nuo: 15 a – 10 a = 5 a“, – detalizuoja R. Asadauskaitė.
