Aistros dėl Zoknių viaduko įrengimo šiek tiek aprimo. Po to, kai neeilinio miesto Tarybos posėdžio išvakarėse UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ direktorius Artūras Klangauskas raštu pranešė, kad investicinį projektą bendrovė parengs savo lėšomis, Tarybos pritarimo nebereikia, Savivaldybės pinigų taip pat.
Neeilinį posėdį meras Artūras Visockas sušaukė po to, kai spalio pradžioje miesto Taryba nepritarė sprendimui rengti viaduko investicinį projektą. Tarybos nariai sutinka, kad reikia pervažos per geležinkelį Zokniuose, bet dėl viaduko abejoja. Kai kurie politikai mano, kad žymiai reikalingesnis viadukas kitose miesto vietose, kur eismas gerokai intensyvesnis.
Situaciją tam kartui išgelbėjo Vilniuje įsikūręs Šiaulių LEZ‘o valdytojas, pasisiūlęs iki metų pabaigos savo iniciatyva parengti investicinį projektą. Kalbiname bendrovės direktorių Artūrą Klangauską.
– Balandžio pradžioje atidarius Šiaulių LEZ‘ą kartu buvo pasirašyta pirmoji investicijų sutartis. Kaip sekasi, gal jau turite daugiau investuotojų?
– Kol kas turime vieną – UAB „ROL Ergo LT“, tačiau įmonė yra atidėjusi savo ketinimus kurtis LEZ‘e dėl pasikeitusių akcininkų gamybos planų. Šiuo metu įmonė dairosi į Amerikos rinką.
Besidominčių mūsų teritorija turime. Vienai švedų kompanijai tarpininkaujame ieškant patalpų nuomos Šiauliuose, nors ir ne LEZ‘o teritorijoje. Dažnai ateinančios užsienio įmonės iš pradžių 3–5 metams išsinuomoja patalpas, o jau vėliau, įsitikinusios investicijų nauda, kuriasi ilgesniam laikui, statosi, plečiasi.
Atiduodame daug energijos, bet kol kas mūsų LEZ‘as kaip kareivis su šluba koja. Ten dar trūksta infrastruktūros – elektros, kelių, privažiavimų. Žymiai lengviau būtų pristatyti teritoriją investuotojui, jei ten jau būtų įsikūrusi nors viena įmonė.
– Kodėl nusprendėte, kad Zokniuose reikalingas viadukas?
– Man gaila, kad žmonės į tą viaduką žiūri siaurai. Finansuojant Europos Sąjungai galima turėti geresnį daiktą ilgalaikei perspektyvai. Įrengus aplinkkelį, kur tos mašinos mieste nusės? Lankstesnė infrastruktūra skatintų investuotojus. Viadukas leistų labiau į miestą integruoti Rėkyvos mikrorajoną, kuris dabar plečiasi į sodus. Bet tai lieka savivaldos sprendimams.
– Ar investicinis projektas jau rengiamas?
– Taip. Nagrinėjame vieną alternatyvą, kurią Savivaldybė gali priimti arba ne.
– Kiek įmonei kainuos parengti šį projektą?
– Nenorėčiau atskleisti. Turime savų išteklių, kai kurias paslaugas perkame. Nenorėčiau, kad būtų lyginama su suma, kiek toks projektas galėjo kainuoti Savivaldybei.
– Kiek jūsų įmonėje dirba žmonių?
– Vienas.
– Įsipareigojote investicinį projektą parengti savo lėšomis ir padovanoti miestui, tačiau neturėdami investuotojų, neturite ir pajamų?
– Taip, kol kas turime tik išlaidų.
– Tai kas apmokės dovanojamą miestui projektą? Gal vėliau mecenatų interesai miestui kainuos daugiau nei projektas?
– Akcininkai apmokės. Verslo įmonės, kurių neįvardysiu.
Galutinį sprendimą priims miesto politikai
Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė: ,,UAB Šiaulių laisvoji ekonominė zona investicinį projektą rengia pagal Centrinės projektų valdymo agentūros reikalavimus, kuriuose aprašyta, ką ir kaip reikia išnagrinėti. Mūsų paskaičiavimu paties investicinio projekto parengimas gali kainuoti 5-7 tūkst. Eur.
Manau, kad rengimo etape projektas bus pristatytas miesto Tarybai, o užbaigtas – pateiktas Susisiekimo ministerijai dėl galimo projekto įgyvendinimo finansavimo. Jei ministerija numatys lėšas, miesto Tarybai reikės priimti sprendimą, ar įgyvendinti šį projektą, ar prisidėti miesto biudžeto lėšomis. Ministerija paprastai skiria 85 proc. projekto įgyvendinimui reikiamų lėšų, tačiau jei viaduko projektas būtų labai brangus, ministerija gali skirti ir mažesnę dalį.“
