Nuo kitų mokslo metų šalies abiturientų lauks naujovė – brandos darbas. Tai bus neprivalomas tiriamojo pobūdžio darbas, kurį reikės pristatyti vertinimo komisijai. Abiturientų brandos darbas bus prilygintas mokykliniam egzaminui, todėl moksleiviai, siekiantys gauti brandos atestatą, galės išlaikyti privalomąjį mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir parengti bei apginti brandos darbą. Teigiama, kad gautas puikus šio darbo įvertinimas suteiks pridėtinę vertę stojant į aukštąją mokyklą, o jį parengęs abiturientas jau bus įgijęs savarankiško darbo įgūdžių. Kiek mokytojai ir mokiniai yra susižavėję šia idėja, kol kas nėra tiksliai aišku, tačiau akivaizdu, kad tiek viena, tiek kita pusė jau ruošiasi naujovėms.

Rinksis patys abiturientai
„Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ministerija yra įsipareigojusi, kad 2018–2019 mokslo metų abiturientams bus galima pasirinkti brandos darbą, norint gauti brandos atestatą. Tai reiškia, kad ateityje neplanuojantiems stoti į aukštąsias mokyklas užtektų tik išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir rašyti brandos darbą“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Edita Minkuvienė.

Tuo tarpu planuojantys apie studijas aukštosiose mokyklose ir pretenduojantys į valstybės finansuojamą vietą mažiausiai turėtų išlaikyti trys valstybinius egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei du – pasirinktus.

Taigi brandos darbas taptų puikia išeitimi tiems, kurie galvoja apie darbininkišką profesiją ir mokymąsi profesinio rengimo centruose. Specialistė paaiškina, kad brandos darbas labiau parodo bendras abiturientų kompetencijas ir įgytą brandą, todėl yra prilyginamas mokykliniam egzaminui.

Tokia patirtis paimta iš seniai tai praktikuojančių Skandinavijos šalių, ypač Suomijos, kur švietimo sistema yra gana pažangi. Todėl Lietuvos švietimo sistema tiesiog peržiūri tuos geruosius darbus ir perima gerąją patirtį iš kolegų. Manoma, kad ateityje pokyčių bus galima tikėtis ir daugiau, tik kol kas apie tai nedaugžodžiaujama. Tiesiog žinoma, kad brandos darbas gali tapti kaip alternatyva, nesiekiantiems aukštojo mokslo.

Sukčiavimui nebus vietos
Nacionalinio egzaminų centro, egzaminų skyriaus metodininkė Jolanta Pauliukienė dienraštį informuoja, kad brandos darbo vadovais taps mokinį mokantys ar kiti toje mokykloje dirbantys pedagogai.

Už vadovavimą brandos darbui, konsultacijas bei komisijos darbą mokytojams numatoma viena tarifikuota savaitinė valanda pusei metų, apmokant kaip papildomą darbą pagal mokyklos susitarimus ir turimas mokymo lėšas. Taip pat numatyta galimybė, kad brandos darbui įgyvendinti mokykla galės pasitelkti mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo įstaigas, kitas įmones, įstaigas, organizacijas.

Įdomu, ar brandos darbas netaps puikia išeitimi mėgstantiems sukčiauti ir informaciją plagijuoti? J. Pauliukienė atsako, kad Nacionalinis egzaminų centras organizuos į duomenų perdavimo sistemą KELT‘as įkeltų brandos darbo aprašų tikrinamą antiplagiato programa.

Informacija apie patikrinimą antiplagiato programa bus teikiama procentine sutapčių išraiška. Jei brandos darbo aprašo simbolių sutaptis su antiplagiato sistemoje esančiais darbais didesnė nei 20 procentų, brandos darbo aprašas nebus teikiamas vertinimo komisijai. Esant poreikiui, vyks pakartotinis koreguoto brandos darbo aprašo tikrinimas antiplagiato programa.

Pašnekovės teigimu, šią naujovę vertina ir dėl galimų plagiatų nesibaimina ir pačios mokyklos.

„Daugumoje mokyklų tiek mokytojai, tiek mokiniai brandos darbo atėjimą į mokyklas vertina teigiamai. Mokytojai pažymi, kad geriausios patirtys, ateinančios su brandos darbu, yra savarankiškumas, gebėjimas planuoti laiką. Mokiniai gali labiau pasigilinti į juos dominančią sritį ir taip atskleisti savo stipriąsias puses“, – sako J. Pauliukienė.

Pedagogai konsultacijoms ruošiasi
Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Zinaida Sadauskienė patvirtina, kad mokyklos į naujovę žiūri gana palankiai: „Apie brandos darbą mes jau žinojome seniai ir dėl to labai džiaugiamės. Vienuoliktokai apie tai jau yra informuoti, tačiau pats rimčiausias darbas prasidės tik nuo kitų metų rugsėjo pirmosios, kai turėsime registruotis sistemoje.“

Pašnekovės teigimu, tam ruošiasi ir mokytojai, nes akivaizdu, kad jiems reikės įdėti nemažai darbo: išrinkti temą, abiturientus konsultuoti, darbus recenzuoti ir t. t. Ar dėl to džiaugiasi ir patys mokiniai, kol kas pasakyti sunku. Vis dėlto žinia, kad mokinys už brandos darbą gali gauti papildomų balų stojant į aukštąją, tikėtina sugundys darbo imtis.
Kita vertus, jos nuomone, nereikėtų manyti, kad brandos darbu mokiniai susidomės masiškai, nes tai iš jų pareikalaus tam tikrų žinių, kompetencijos pademonstravimo. Kaip ten bebūtų, mokytojai vis tiek tam ruošiasi, dalyvauja kursuose ir žino, kaip visa tai turėtų atrodyti teoriškai, o kaip viskas atrodys realiai – laiko klausimas.

„Mes, pedagogai, šios užduoties nemalonia nelaikome. Tačiau jeigu tai būtų masinis reiškinys, tuomet krūvis mokytojui tikrai padidėtų. Mes kol kas nežinome, kiek tokių mokinių bus, o jeigu ir bus, manau, mokytojai vis tiek išliks geranoriški ir pasirengę padėti. Aišku, šis naujas darbas yra iššūkis mums. Mokysimės kartu su vaikais, todėl tikrai nemanau, kad mokytojai dėl to turės problemų, nes mes juk vis tiek ruošiame vaikus egzaminams“, – pabrėžia Z. Sadauskienė.

Ji taip pat sako, kad pedagogai pernelyg nesijaudina ir dėl to, ar už papildomai skirtą laiką konsultacijoms gaus papildomą atlygį: „Manau, kad už mūsų aukštesnės institucijos tikrai pagalvos apie tai, nes ten darbo labai daug tiek mokiniams, tiek mokytojams. Netikiu, kad mūsų Švietimo ministerija, Ugdymo plėtotės centras paliktų mokytojus visai neįvertintus. Aišku, dėl sumų mes kaip visada diskutuojame, tačiau vis tiek nemanau, kad tai būtų visai nemokamas darbas, nes ten jo tikrai labai daug.“

Tikisi teigiamų pokyčių
Planuojamus pokyčius teigiamai vertina ir Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos direktorė Jūratė Kaščiuškienė. Šioje gimnazijoje viena iš pagrindinių krypčių visada buvo tiriamoji veikla.

„Brandos darbas siejasi su mūsų gimnazijos tikslais. Mes dažnai atliekame tyrimus biologijos, chemijos srityse, aktyviai dirbame robotikoje. Galime pasidžiaugti, kad šioje srityje esame vieni iš stipriausių Šiauliuose. Brandos darbas sudarytų galimybę dar daugiau mokinių įtraukti į šią tiriamąją veiklą ir tai nebūtinai būtų tik veikla tose minėtose srityse“, – tvirtina gimnazijos direktorė.

Ji sako, kad gimnazija pasisako už savotišką analogiją, kai anksčiau prieš dešimt metų buvo organizuojamas informacinių technologijų egzaminas – tiek teorinis, tiek praktinis, kur mokiniai parodydavo savo žinias, ką geba ir gali. Tuomet jie kurdavo interneto svetaines, kitus produktus, programuodavo ir t. t. Todėl galbūt brandos darbas taip pat parodytų ir vaiko brandą.

Aišku, direktorė neslepia, jog gimnazijoje apie planuojamą naujovę pasigirsta įvairių nuomonių, tačiau vis tiek didžioji dalis mokytojų brandos darbą yra pasiryžę įgyvendinti kartu su savo mokiniais.

Panašaus požiūrio tikimasi ir iš mokinių, o jeigu ne, tai mokytojų pareiga bus juos „užnorinti“.

„Iki šiol brandos baigiamasis darbas nebuvo privalomas, tačiau mes vis tiek organizuodavome savanorišką veiklą, kad mūsų mokiniai vis daugiau įsitrauktų į tyrimo veiklą, kuri sąlyginai analogiška baigiamajam darbui. Aišku, norinčiųjų nebuvo didelis procentas, bet manau, kai tai bus įteisinta, šis mokinių skaičius augs“, – svarsto J. Kaščiuškienė.

Taigi gimnazijų darbuotojai mano, kad brandos darbas mokiniams atneš daugiau naudos nei vien „kalimas“ ruošiantis konkrečiam brandos egzaminui. Be to, vieša paslaptis, kad kartais nutinka taip, jog abiturientas egzaminų metu kartais pasimeta ar staiga dėl suprastėjusios fizinės būklės užduotis įveikia kiek prasčiau nei visada ir gauna prastesnį įvertinimą. Tuo tarpu brandos darbas būtų saugesnis pasirinkimas, kuris patvirtintų, kad mokinys ne veltui tiek metų sėdėjo mokykloje.