Gydytojas, įtaręs, kad žmogaus sveikatos sutrikimas gali būti susijęs su darbu, asmenį privalo siųsti darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Tačiau Šiaulių miestas tokio specialisto neturi, todėl tikrintis žmonės yra priversti vykti į kitus miestus. Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistė Danguolė Gorobecienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad 2015 metais Lietuvoje buvo užregistruoti net 437 nauji profesinių ligų atvejai, iš kurių 58 atvejai – Šiaulių apskrityje. Pasak D. Gorobecienės, tai tik ledkalnio viršūnė, kadangi dažnai profesinė liga diagnozuojama jau praradusiems darbingumą žmonėms.
Profesinių ligų diagnozuojama vis daugiau
2013 m. gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 27,8 tūkst. Lietuvos darbuotojų turėjo su darbu susijusių sveikatos problemų. 53,8 proc. šių asmenų dėl su darbu susijusios ligos buvo nedarbingi. Dažniausiai Lietuvos darbuotojai skundėsi su darbu susijusiais raumenų ir skeleto sistemos sutrikimais bei psichikos sveikatos problemomis.
„Higienos instituto 2012 metais atlikto tyrimo duomenimis, daugiau negu pusė šeimos gydytojų savo žinias ir įgūdžius, tikrindami darbuotojų sveikatą bei įtardami profesines ligas, vertina kaip vidutinius arba nepakankamus. Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro duomenimis, 2015 metais darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų metu įtarta tik 3 procentai visų užregistruotų profesinių ligų atvejų, – 46 proc. asmenų, kuriems 2015 m. buvo užregistruota profesinė liga, dėl profesinės ligos jau buvo netekę 45 ir daugiau procentų darbingumo. Iš viso 2015 metais Lietuvoje užregistruoti buvo 437 profesinių ligų atvejai, iš kurių 58 atvejai Šiaulių apskrityje. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, kadangi dažnai profesinė liga diagnozuojama jau praradusiems darbingumą asmenims“, – sako D. Gorobecienė.
Ne visi miestai turi medicinos gydytoją
Pasak D. Gorobecienės, šeimos gydytojas pirmasis susiduria su darbuotoju tikrindamas jo sveikatą periodinio profilaktinio darbuotojų sveikatos patikrinimo metu ar dirbančiam žmogui susirgus. Pirmuoju atveju darbuotojas privalo turėti sveikatos pasą, kuriame darbdavys ar jo įgaliotas asmuo įrašo, kokie kenksmingi veiksniai yra jo darbo vietoje, o antruoju (dirbančiajam susirgus) – šeimos gydytojas turėtų pats pasidomėti, kokia jo darbinė veikla ir kokie pavojai jo tyko darbe, ar yra koks nors ryšys diagnozuojamos ligos su darbe esančiais kenksmingais veiksniais.
„Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodyta, kad šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai turi būti išklausę 36 valandų darbo medicinos kursą (žinios atnaujinamos ne rečiau kaip kas penkeri metai). Tačiau dažnai šios nuostatos nesilaikoma, o gydytojams nepakanka darbo medicinos žinių ir įgūdžių kokybiškam funkcijų atlikimui. Lietuvoje šiuo metu dirba tik 9 darbo medicinos gydytojai, tačiau, deja, Šiaulių mieste darbo medicinos gydytojo nėra. Darbo medicinos gydytojai rengiami Lietuvos sveikatos universitete ir Vilniaus universitete, tačiau jie nėra įdarbinami pagal specialybę asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – aiškina D. Gorobecienė.
Gydytojams trūksta kompetencijos ir motyvacijos
Gydytojams išsiaiškinti, ar paciento liga susijusi su darbu, pasak D. Gorobecienės, dažnai trūksta laiko. Be to, gydytojams trūksta ir motyvacijos, nes šioms paslaugoms nėra skiriamas papildomas finansavimas. Kita problema – gydytojų kompetencijos trūkumas, konsultuojant dėl profesinės sveikatos.
„Gydytojai nėra skatinami išaiškinti ligų, susijusių su darbu. Nėra sistemos, kad būtų galima esant ligai, susijusiai su darbu, siųsti pacientą tikslinei reabilitacijai pilnam darbingumo atstatymui. Pastebime, kad ir gyventojai yra linkę taikstytis su blogomis darbo sąlygomis, kurios žaloja jų sveikatą, o bijodami prarasti darbą profesinės ligos diagnozės atsisako ir taikstosi su blogomis darbo sąlygomis. Todėl profesinės ligos dažnai diagnozuojamos jau tapusiems neįgaliais ar sulaukus pensinio amžiaus“, – aiškina D. Gorobecienė.
Higienos instituto parengtomis rekomendacijomis „Kaip atpažinti su darbu susijusias ir profesines ligas“ siekiama suteikti žinių, kaip atpažinti ligas susijusias su darbu, pastebėti ankstyvuosius profesinės ligos simptomus atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus, kad būtų galima išgydyti žmogų nelaukiant, kol jis taps neįgalus, grąžinti jo darbingumą, pailginti darbingą amžių.
„Jei, darbuotojo nuomone, jo sveikatos sutrikimas yra susijęs su darbu, jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Darbo medicinos gydytojas yra specialistas, taigi šeimos gydytojas ar kitas gydytojas gali nukreipti asmenį specialisto konsultacijai.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, dažniausiai registruojamos jungiamojo audinio, kaulų raumenų sistemos profesinės ligos (dėl fizinių ir ergonominių veiksnių) – 21 atvejai tenka 100 tūkst. dirbančių gyventojų, klausos pakenkimo (klausos nervo neuritas dėl triukšmo) – 5,5 atvejo tenka 100 tūkst. dirbančių gyventojų, nervų sistemos ligos – 4,4 atvejo tenka 100 tūkst. dirbančių gyventojų“, – sako D. Gorobecienė.
Pasak specialistų, dirbantiems potencialios profesinės rizikos sąlygomis, kai darbo aplinkoje yra profesinės rizikos veiksniai (triukšmas, vibracija, spinduliuotė, cheminės medžiagos, biologiniai veiksniai) yra privalomi išankstiniai ir periodiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas, pasak D. Gorobecienės, yra apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnio poveikio, siekiant išvengti darbuotojų sveikatos pakenkimo.
„Kuo anksčiau diagnozavus pirmuosius ligos, susijusios su darbu, ar profesinės ligos simptomus, galima išgydyti ligonį, grąžinti jam darbingumą ir išvengti neįgalumo“, – teigia specialistė.
