Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Šiaulių miesto savivaldybės pozicija stabili – trečia tarp šešių didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių, kaip ir praėjusiais metais. Lyderis šiemet išliko Vilniaus miestas, antra – Klaipėda. Šių savivaldybių pozicija lyginant su 2015 m. taip pat nepakito. Po Šiaulių rikiuojasi Kaunas, Alytus, Panevėžys.
„Galima pasidžiaugti, kad Šiaulių miesto savivaldybėje taikomi maži mokesčiai – pagrindinis nekilnojamojo turto tarifas 2015 m. buvo mažiausias iš didžiųjų savivaldybių, pajamų mokesčiai už verslo liudijimus – vieni mažiausių. Tačiau siekiant skatinti ekonomikos aktyvumą, reikėtų dėti daugiau pastangų, ypač stengiantis pritraukti užsienio investuotojus. 2014 m. tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui buvo mažiausias iš didžiųjų savivaldybių, siekė 966 eurus gyventojui, kai didžiųjų savivaldybių vidurkis buvo beveik 5 kartus didesnis“, – pastebi Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.
Šiauliai užima pirmąją poziciją vertinant administravimą, turto valdymą, mokesčių sistemą. Tačiau kur kas žemesnės pozicijos miestui teko vertinant komunalines paslaugas, transportą, švietimą, sveikatą ir socialinę rūpybą, investicijas ir plėtrą.
„Šį reitingavimą vertinu kaip vieno instituto, esančio vienos politinės krypties, vertinimą. Šiek tiek keista, kad mūsų miesto nėra tarp geriausiai organizuojančio komunalinių paslaugų teikimą vien dėl to, kad pas mus nėra privataus šilumos tiekėjo, nors turime efektyviausią šalyje šilumos ūkį, mažiausią šildymo, atliekų surinkimo kainą“, – „Šiaulių naujienoms“ komentavo miesto merą pavaduojantis vicemeras Domas Griškevičius.
Mero pavaduotojas į priekaištus dėl mažo tiesioginių užsienio investicijų kiekio gyventojui atsakė, jog investicijos taip paprastai neateina, dėl jų konkuruoja ne tik atskiri miestai, bet ir šalys, tam reikia laiko.
54 mažųjų savivaldybių reitingo viršūnėje – Kauno rajonas. Didžiausią šuolį šiemet reitinge pasiekė Šiaulių rajono savivaldybė, pakilusi net per 30 vietų. Ji su Neringa dalijasi 14-15 vietas tarp 54 mažųjų savivaldybių.
Anot LLRI vertinimo, pernai Šiaulių rajono savivaldybėje įvyko nemažai teigiamų pokyčių: sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (nuo 6,6 proc. iki 5,2 proc.), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis (nuo 4,4 proc. iki 3,1 proc.), bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų dalis (nuo 9,3 proc. iki 8,4 proc.), ilgalaikių bedarbių nuo visų bedarbių dalis (nuo 28,6 proc. iki 26,9 proc.). Gyventojams 9 proc. mažėjo šilumos kaina.
Kaip skelbia LLRI, Lietuvos savivaldybių indeksas yra vertybinis indeksas, matuojantis žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse. Indekse geriau vertinamos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius ir veikia skaidriai.
