Nuo šiol Lietuvoje bus galima statyti tik A klasės pastatus. Dalį energijos tokie pastatai turėtų gauti iš atsinaujinančių šaltinių – naudoti saulės, vėjo, žemės energiją. Manoma, kad investavus į naujos gamybos pastatus, pavyks sutaupyti pinigų, nes ateityje nebereikės daug mokėti, pavyzdžiui, už šildymo paslaugas. Kita vertus, vis dar atsiranda skeptikų, tvirtinančių, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. numatyti taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams yra neteisingi ir pertekliniai Lietuvos Respublikos gyventojų atžvilgiu, ypač kaimo vietovėse.

Ragina įvertinti gyventojų interesus
„Lietuvos gyventojų, ypač gyvenančių kaimo vietovėje, pragyvenimo lygis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos, todėl pasistatyti naują namą ir net pagal dabar esamus B klasės energinio naudingumo reikalavimus daugeliui yra per brangu“, – „Šiaulių naujienoms“ sako šiam klausimui neabejingas visuomenės atstovas Ričardas Adomavičius.

Tam, kad gyventumėme ekonomiškuose ir šiltuose namuose, reikia investuoti nemažai lėšų rekuperacijai, šiltinimo medžiagoms, projektavimo darbams ir t. t. Europos valstybės skatina statyti šiltus ir ekonomiškus namus kompensuodamos gyventojams papildomai patirtas išlaidas. Tuo tarpu Lietuvoje šiai prievolei nėra numatytas kompensavimo mechanizmas.

Jo nuomone, neteisinga, kad paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo tarp B ir A klasių. Tai tik prievartinė prievolė, kuri naudinga elektros energijos tiekėjams, šiltinimo medžiagų pardavėjams ir kitiems susijusiems subjektams. Turtingi žmonės ir be šios prievolės statosi A ir aukštesnės klasės energinio naudingumo reikalavimus atitinkančius namus.

„Pardavėjai, projektuotojai deklaruoja, kad naujo namo statyba pabrangs tik keliais procentais. Manau, tai netiesa, nes vien architektų paslaugos turėtų pabrangti dvigubai. O už visas namo statybai reikalingas medžiagas teks pakloti mažiausiai perpus brangiau“, – sako R. Adomavičius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal įsigaliojusius naujus reikalavimus, žmonės bus priversti atsisakyti įprastų židinių. Dauguma kaimo vietovių, vienkiemių ir sodybų gyventojų statosi namus su kietojo kuro šildymu ne tik todėl, kad kietasis kuras yra pigiausia (kiti turi savo miško), bet ir kad nori turėti ekologišką/natūralų namą su natūraliais ortraukiais, krosnimis ir židiniais – ko A klasės energinio naudingumo reikalavimai neleidžia.

„Suprantamas valdininkų noras pulti vykdyti ES direktyvas, tausoti aplinką ir ekologiją, kad Lietuvoje namai būtų šilti, pasyvūs, ekonomiški. Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie miestų daugiaaukščių namų statytojus, namų kvartalus statančias bendroves, bet apie savo individualų namą ar sodybą norintį pasistatyti žmogų kaimo vietovėje. Manome, kad šiuo atveju Aplinkos ministerijai būtina atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti“, – pabrėžia R. Adomavičius.

Sako, kad mums trūksta sąmoningumo
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas dienraščiui atskleidžia kitokį požiūrį. Jis ragina pasivažinėti po Vakarų Europos labiau išsivysčiusias šalis. Ten žmonės žino, kad reikia statyti tokius namus, kurie padėtų taupyti energiją. Be to, jie kitaip žiūri ir į atliekų rūšiavimo problemą. Vadinasi, ten žmonės yra sąmoningesni.

„Manau, kad pas mus valstybėje dar nėra tokios sąvokos kaip statinio gyvavimo ciklas. Jeigu žmonės žinotų, kad statinio naudą reikia skaičiuoti pirmiausia įvertinant jo gyvavimo ciklą (nuo projektavimo iki nugriovimo) ir, jeigu būtų viešinamos naudos apsiskaičiavimo metodikos, galbūt žmonės suprastų, jog investavus į energijos taupymą lėšų būtų sutaupoma daugiau“, – akcentuoja D. Gedvilas.

Prezidento nuomone, reikėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui. Jiems paaiškinti, kodėl reikalingi A klasės pastatai, kam jų reikia, ir tik tada pereiti prie tokių pastatų planavimo, statybos. Tuo tarpu, anot jo, pasakymas „per brangu“ tėra sąlyginis, nes niekas negali prognozuoti, kiek ateityje kainuos energetika.

Štai vyresnioji karta atsimena, kiek anksčiau už šildymą mokėjo litais. Tą sumą konvertavę į eurus, pamatytų, kad ir šiandien už tai turėtų mokėti tik centus. Tačiau iš tiesų šildymo, dujų, elektros kainos šiandien išaugo šimtais procentų. Taigi, kol namas ar butas bus energiškai imlus, tol reikės brangiai mokėti už energiją, kuri ateityje tik brangs, ir čia nebepagelbės joks atlyginimų kėlimas.

„Pažiūrėkite, kiek valstybė sumoka kompensacijų už šildymą. Jas gauna tūkstančiai žmonių. Manau, kad šią kompensavimo problemą galima išspręsti tik investuojant į energijos taupymą. Be to, energiškai imlų būstą ateityje parduoti bus sunku, nes jo paprasčiausiai niekas nebepirks“, – perspėja D. Gedvilas.

Pareikalaus naujų įgūdžių
Pokyčių naudą įžvelgia ir šiltinimo medžiagų pardavėjai. Šildymo produktų grupės vadovas Lietuvoje Stasys Malinauskas dienraščiui pasakoja, kad toks reikalavimas leis žmonėms gyventi komfortiškai su daug mažesnėmis išlaidomis sunaudojamai energijai.

 „Energijai brangstant tai nebus papildomas krūvis mūsų piniginėms, juolab kad pastatyti A klasės namą nėra taip brangu, kaip daugelis įsivaizduoja. Pavyzdžiui, šiuo metu galima įsigyti būstą A klasės name ir jis nėra žymiai brangesnis nei neaiškaus energinio efektyvumo būstas. Svarbu, kad tai būtų patikrinta praktiškai, kai būstas pastatomas, ir tai padarytų sertifikuoti ir nepriklausomi ekspertai“, – išskiria S. Malinauskas.

Anot jo, pagrindiniai A klasės pastatai naudingi tiek gamtai, tiek eiliniams piliečiams. Statant  energiškai efektyvius namus  atsiranda daugiau galimybių panaudoti atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (biomasė, saulė, šilumos siurbliai), kuri tausoja mūsų aplinką. Senos statybos namuose įsirengti modernias šildymo sistemas dažnai yra tiesiog per brangu ir neefektyvu.

Jis taip pat nesutinka su teiginiu, esą pasikeitę reikalavimai atneš naudos tik šiltinimo medžiagų pardavėjams.

„B klasės ir A klasės pastatų šiltinimo medžiagos kiekiai nesiskiria taip kardinaliai kaip, pavyzdžiui, F su B klasės pastatu. Jei šiltinimo medžiagų gamintojai naudoja ekologiškas medžiagas ir gamina Lietuvoje, tai mes tik skatinsime mūsų pramonę. Be to, statyti namus pagal naujus reikalavimus lyginant su esama B klase ne tiek brangu, kiek pareikalaus naujų įgūdžių ir žinių, o tai mano nuomone, nėra blogai“, – pabrėžia S. Malinauskas.

Naujos statybos namų turėtų daugėti
Nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina, kad susidomėjimas aukštos energinės klasės būstais iš tiesų išaugo. Viešai išplatintame pranešime rašoma, jog tokį būstą dažniau renkasi tie, kurie perka nekilnojamąjį turtą ne investicijai, tai yra, siekdami gauti grąžą iš nuomos, bet naudojimui savo reikmėms.

„Paklausa auga, kadangi didėja tokio būsto pasirinkimo įvairovė tiek skirtinguose mikrorajonuose, tiek ir skirtingos klasės būstuose. Pavyzdžiui, A ir A+ energinės klasės būstų yra nuo ekonominių iki prestižinių. Augimą lemia ir nesiskirianti arba minimaliai besiskirianti tokios energinės klasės būstų kaina, palyginti su žemesnės energinės klasės būstais. Reikia pažymėti, kad nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos visi naujai projektuojami namai turės būti ne žemesnės nei A energinės klasės, tad per kelerius metus (kai dauguma iki 2016 m. lapkričio 1 dienos suprojektuotų žemesnės energinės klasės būstų bus pastatyta ir išparduota) tokie būstai užims vis didesnę dalį pardavimuose“, – sako analitikas Robertas Žulpa.

Specialistų nuomone, įsigaliojus A energinės klasės reikalavimams, tokių projektų pasiūla neišvengiamai didės. Didesnę paklausą lems ir energiškai efektyvių namų naudai besikeičiančios tendencijos. Kadangi gausėja statybinių medžiagų, inžinerinių sistemų ir sprendimų, atitinkančių energiškai efektyvių namų reikalavimus, – žmonės dažniau jais naudojasi.

Kylant pasiūlai, krenta ir minėtų medžiagų bei sprendinių kaina, todėl visa tai tampa prieinama vis platesniam gyventojų ratui. Šalia praktinių poreikių sutaupyti (šildymas ir pan.), auga ir vadinamas „žaliasis“ sąmoningumas – darnesnis požiūris į gamtinius išteklius, visą ekosistemą.

Pokyčiai yra neišvengiami
Aplinkos ministerijos duomenimis, pokyčiai reglamente – dalis nacionalinio plano, kaip statybų sektoriuje sumažinti pastatų energijos sąnaudas, padidinti jų energinį efektyvumą bei pasitelkti atsinaujinančius energijos išteklius.

Tokius reikalavimus Europos Sąjungos valstybės vykdo pagal privalomą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iki 2020 m. privaloma pasiekti bendrą tikslą – kad atsinaujinančių išteklių energija sudarytų 20 proc. bendro ES šalyse suvartojamos energijos kiekio.

Pastatuose iki šiol buvo suvartojama 40 proc. visos ES suvartojamos energijos, todėl šiam sektoriui nuolat plečiantis būtini pokyčiai jo energijos suvartojime.

Ministerija primena, kad reikalavimų naujai statomiems namams privalu laikytis, jeigu prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui bus pateiktas po lapkričio 1 d.

Taigi, svarbiausia yra ne projektavimo pradžios ar statybos leidimo išdavimo, bet dokumentų pateikimo data. Būtent nuo jos ir priklauso, kokie energinio naudingumo reikalavimai bus taikomi. Jeigu SLD nėra privalomas, atskaitos taškas – statybos darbų pradžia.