Jau antrą kartą bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių vaistų agentūrų specialistams buvo atlikta išsami vaistų suvartojimo 2013–2015 metais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje analizė, kurioje pateikiami duomenys apie vaistų suvartojimą Baltijos šalyse per paskutinius trejus metus. Duomenys rodo, kad bendras vaistų suvartojimas padidėjo visose trijose Baltijos šalyse. Kaip teigia vienos Šiaulių vaistinės vadovė Almira Girdenienė, taip yra dėl vaistų reklamos, kuri masina žmones pirkti vaistus net tada, kai jų dar nereikia. Todėl, anot A. Girdenienės, reikėtų uždrausti vaistų reklamas ir daugiau dėmesio skirti šviečiamosioms sveikos gyvensenos programoms.

Daugiausiai suvartota vaistų širdies ir kraujagyslių ligų gydymui
2013–2015 metais, kaip ir 2010–2012 metais,  visose trijose Baltijos šalyse daugiausiai suvartota vaistų, skirtų širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti. Šių vaistų suvartojimas daugiau nei tris kartus viršijo virškinamąjį traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų suvartojimą Latvijoje ir Estijoje bei nervų sistemą veikiančių vaistų suvartojimą Lietuvoje.

Lietuvoje 2015 metais daugiau nei Latvijoje ir Estijoje buvo suvartota širdies ir kraujagyslių sistemą bei nervų sistemą veikiančių vaistų, mažiau – virškinimo traktą ir metabolizmą, kraują ir kraujodarą veikiančių vaistų. Palyginus su 2014 m., 2015 metais Lietuvoje 15 proc. padidėjo antinavikinių, 6 proc. sistemiškai veikiančių priešinfekcinių, 4 proc. antiparazitinių vaistų suvartojimas. Mažiau  suvartota raumenų ir skeleto (beveik 5 proc.) bei širdies ir kraujagyslių sistemą (2,7 proc.) veikiančių vaistų.

15 daugiausiai suvartojamų nereceptinių vaistų sąrašas 2015 metais visose trijose Baltijos šalyse buvo panašus.

Daugiausia buvo suvartota nereceptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga acetilsalicilinė rūgštis, taip pat ksilometazolino, ibuprofeno vaistinių preparatų.

Vaistų reklama skatina pirkti vaistus
Pasak A. Girdenienės, norisi tikėti, kad žmonės perka vaistų tiek, kiek jiems tuo metu reikia, nes vaistai daug kainuoja. Tačiau į vaistines labai daug sugrįžta nebegaliojančių vaistų. A. Girdenienė sako, kad taip yra dar ir todėl, kad gyventojai linkę kaupti vaistus, ypač kai vaistams nėra skiriama priemoka. Tačiau nespėjus suvartoti vaistų, tenka juos išmesti.

„Lietuvoje vaistams yra taikomas PVM, kaip ir kitoms prekėms, ir nėra jokių lengvatų, lyginant su Lenkija ar kitomis valstybėmis. Vaistų pas mus tikrai daugiau nenuperkama, nes Šiauliuose mažėja gyventojų, o tai reiškia ir mažiau pirkėjų turime. Tačiau pagal bendrą Baltijos šalių vaistų suvartojimo statistiką pastebime, jog daugiau parduodame vaistų, skirtų širdies ir kraujotakos ligų gydymui. Taip yra tikriausiai todėl, kad šiuolaikiniame gyvenime visi labai skuba ir daug patiria streso. Tada atsiranda ir širdies negalavimų“, – sako vaistininkė.

A. Girdenienė pastebi, jog gyventojai vis labiau rūpinasi savo sveikata ir į vaistinę ateina jau pasikonsultavę su gydytoju, todėl vis rečiau užsiima savigyda.

„Pirminį gydymą visada skiria gydytojas. Pas vaistininkus dažniau gyventojai ateina pasikonsultuoti dėl papildų vartojimo. Kitose šalyse net veikia vaisto suderinamumo programos, kurios pirkėjui paaiškina, ar tas papildas tinka. Lietuvai taip pat buvo siūloma ši programa. Gal įdiegus šią naujovę gyventojai bus apsaugoti nuo nereikalingo vaistų vartojimo. Tačiau vargu ar tai padaryti pavyks, nes vaistinių verslo rykliai, kuriems pelnas yra pagrindinis tikslas, tokiai programai tikrai nepritars. Niekam nėra paslaptis, kad veikia ir kita vaistų prekyba. Prisipirkę turguose ar dar kur kitur vaistų galiausiai ateina pas mus ir prašo pakonsultuoti. Manau, kad žmonės linkę pirkti vaistus, net kai jų ir nereikia, nes juos veikia reklama. Lietuvoje laisva vaistinių ir pigiausių vaistų reklama. O ką tai reiškia? Vaistai sulyginti su bet kuria kita preke. Kai žmogui tai visą laiką brukama, tada jie ir perka vaistus. Ypač skatina vaistų pirkimą gundančios nuolaidos. Manau, jog valstybės politika turėtų keistis iš esmės. Reikėtų pradėti reklamuoti sveiką mitybą ir sveiką gyvenimo būdą, o ne vaistus.  Kuo mažiau vaistų reikės, tuo sveikesni būsime. Nes vaistas, jei jo tam žmogui nereikia, gali būti ir nuodas“, – aiškina vaistininkė.

A. Girdenienės nuomone, daugelis žmonių nežino, jog galima gydytis ir natūraliomis priemonėmis. Tačiau vaistininkė pastebi, jog tų, kurių tėvai ir seneliai gerdavo žolelių arbatas susirgę, tai ir dabar jų vaikai domisi liaudies medicina.

Vienos iš Šiaulių vaistinių vadovė A. Girdenienė sako, kad vaistų perkamumas auga ir dėl reklamų, kurios masina pirkėjus, ir jie šluoja vaistus iš lentynų net tada, kai jų jiems nereikia.
Artūro STAPONKAUS nuotr.