Investiciniai projektai, užsienio partneriams ir paties gyventojams patraukli miesto infrastruktūra – tai naujos darbo vietos, auganti gamyba, didėjantis eksportas ir auganti šalies ekonomika, o kartu ir gyventojų pajamos. Visi tai supranta, bet kažko keisti neskuba. Apsidairius po Šiaulius matyti, kad „šluotos“ prašosi ne viena vieta. Netvarka akis bado ne tik gyventojams, bet ir potencialiems investuotojams. Šiaulių verslininkai sako, kad netobula miesto infrastruktūra yra viena iš priežasčių, kodėl mieste nesukuriama daugiau darbo vietų. Jie taip pat skundžiasi dėl didelės mokesčių naštos, konkurencijos augimo ir biurokratinio verslo procedūrų reguliavimo.
Aukščiausio balo skirti neskuba
Vieno banko Šiaulių filialo valdytoja Joana Gaidamavičienė vykusioje konferencijoje „Priemonės smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai bei efektyvinimui didinti“ kalbėjo apie pagrindines verslo kliūtis Lietuvoje ir Šiauliuose. Atlikus tyrimą „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“, apklausus verslininkus, regioninės verslo asociacijos narius, savivaldybių darbuotojus paaiškėjo, kad Šiauliuose laisvės verslui suteikiama nei per daug, nei per mažai.
Šiaulių miestas, pagal verslo laisvės indeksą, yra ketvirtas tarp Lietuvos didmiesčių, o tarp visų 60 šalies savivaldybių užima 14 vietą. Kitos Šiaulių apskrities savivaldybės – Kelmės, Radviliškio, Šiaulių, Pakruojo, Joniškio ir Akmenės rajonų – pagal laisvę verslui išsirikiavo daug prastesnėse vietose.
Šiauliai gali pasigirti ir 6 vieta pagal smulkaus ir vidutinio verslo koncentraciją. Tūkstančiui gyventojų Šiauliams tenka 29 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės. Kitose Šiaulių regiono savivaldybėse tūkstančiui gyventojų tenkantis įmonių skaičius yra žemesnis už bendrą Lietuvos vidurkį (28 įmonės).
Tuo tarpu, pagal 2015 m. užfiksuotus mažų ir vidutinių įmonių augimo tempus, tenkančius tūkstančiui gyventojų, Šiauliai gerokai atsilieka. Pagal šį rodiklį rikiuojamės 39-ojoje vietoje.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Šiaulių regione verslo aplinką įmonių vadovai linkę vertinti ne aukščiausiais pažymiais. Tik kas aštuntas verslininkas Šiaulių apskrityje verslo aplinką apibūdina kaip „gerą“, tiek pat įmonių vadovų ją vertina negatyviai, o net trys ketvirtadaliai – vidutiniškai.
Tik mažiau nei 10 proc. Šiaulių regiono verslininkų teigia, jog verslo leidimų, kitų dokumentų išdavimo sąlygos per pastaruosius 2 metus pagerėjo, o pablogėjimą įžvelgia daugiau nei 20 proc. įmonių vadovų.
Valdininkų ir verslininkų pažiūros nesutampa
Daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių Lietuvos verslininkų teigė, jog geriausios sąlygos verslui yra Vilniaus apskrityje. Šiaulių apskrityje su šia nuomone taip pat sutiko 66 proc. apklaustų įmonių vadovų, 27 proc. verslininkų geriausias sąlygas verslui įžvelgė būtent Šiaulių, o 7 proc. – Klaipėdos regione.
„Verslininkų apklausos duomenimis, didžiausi barjerai Šiaulių apskrities įmonėms yra mokesčių našta, konkurencijos augimas ir biurokratinis verslo procedūrų reguliavimas. Jas prie svarbiausių problemų priskyrė maždaug po trečdalį apklaustų smulkaus ir vidutinio verslo atstovų Šiaulių regione. Palyginti su kitais Lietuvos regionais, Šiaulių apskrityje mažiau įmonių skundžiasi dėl mokesčių naštos, tačiau daugiau verslininkų nei likusioje šalies dalyje yra sunerimę dėl augančios konkurencijos“, – sakė J. Gaidamavičienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad verslininkų ir valdininkų pažiūros skiriasi. Tyrimo metu įmonių vadovų ir Savivaldybės darbuotojų buvo pasiteirauta nuomonės apie pasikeitusias verslo leidimų ir kitų dokumentų išdavimo sąlygas regiono viešojo sektoriaus institucijose. Valdžios institucijų nuomone, situacija yra gerėjanti. Tuo tarpu verslininkai taip negalvoja.
Negana to, nuomonės išsiskiria ir kalbant apie klaidas, trukdančias plėtotis smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Valdininkai mano, kad kliūčių atsiranda dėl nenoro diegti inovacijų, mažų atlyginimų, žemos verslininkų kompetencijos, nenoro bendradarbiauti su verslą reguliuojančiomis institucijomis, nusižengimo teisės aktams ir pan.
„Nepaisant skirtingo požiūrio, verslo Šiaulių regione yra, tačiau mums reikia daugiau įmonių. Galbūt verslininkams tereikia aktyviau pasinaudoti siūlomomis finansinėmis priemonėmis“, – svarstė specialistė.
Nori išlaikyti jaunimą
Šiaulių verslininkai dienraščiui patvirtino, kad tyrime išvardytos problemos iš tiesų egzistuoja. Verslininkė Gražina Garuolienė sakė, kad mokesčių našta yra pagrindinė kliūtis, galinti net nepradėjus dirbti „suvalgyti“ verslą. Kita vertus, jeigu turi pakankamai drąsos, gerą idėją ir palaikančius partnerius – gali įveikti kalnus.
„Manau, jeigu labai nori – verslą gali padaryti. Tuo tarpu iš Savivaldybės mes jau seniai nieko nebesitikime. Esame praradę viltį sulaukti jos pagalbos, todėl nieko neprašome ir netrukdome šiais klausimais. Galiausiai, juk ne ji mums visus mokesčius nustato. Manau, svarbiausia Savivaldybei žiūrėti, kad jaunimas nepabėgtų ir grįžtų. Jeigu bus sudarytos geros sąlygos, jaunimas grįš, imsis verslo arba įsidarbins pas mus“, – kalbėjo G. Garuolienė.
Pašnekovės nuomone, visi sulauktumėme didesnės ekonominės naudos, jeigu valdininkai nepamirštų, jog Šiaulių miestas ir Šiaulių rajonas reiškia vieną ir tą patį. Reikia jungti kelius, nes dabar daug rajonų gyventojų dirba mieste ir atvirkščiai. Mes esame per maži, kad skaidytumėmės ir, jeigu susijungtų keliai, darželiai ir mokyklos – visiems nuo to būtų tik geriau. Tačiau kol kas apie tai vengiama kalbėti, nes tai reikštų, jog mažėtų valdininkų skaičius.
Ji įtariai vertina ir valdžios polinkį labiau remti ir daugiau lengvatų teikti besikuriančiam verslui, kai galėtų daugiau dėmesio skirti jau įsidirbusiems: „Nesąmonė, kad paramos reikia tik verslo pradžiai, o ilgiau dirbantiems – nebe. Išlaikyti keturis šimtus darbo vietų yra sunku, įsibėgėjusiam verslui taip pat reikia paramos, nes jis aprūpina žmones darbu.“
Skundžiasi prastu miesto įvaizdžiu
Tuo tarpu verslininkas Petras Baronas įžvelgia ir kitų skaudulių. Anot jo, miesto pramonės įmonių atstovai nuogąstauja, kad dėl netinkamos infrastruktūros ne tik išauga jų gamybiniai kaštai, bet infrastruktūriniai sutrikimai gali daryti įtaką ir užsakymų atlikimui, o tai automatiškai jų įmones daro mažiau konkurencingas, todėl miesto infrastruktūra privalo Šiaulių miesto pramonės įmonėms užtikrinti, kad jų gamybos procesas bus saugus ir nepertraukiamas.
Šiuo metu didžiausią nerimą verslininkams kelia buvusių didžiųjų miesto gamyklų teritorijų infrastruktūros būklės klausimas. Įmonių vadovai išreiškia susirūpinimą dėl buvusios televizorių gamyklos „Tauras“ teritorijos. Šiuo metu energijos, vandens tiekimą ten užtikrina UAB „Šiaulių tauro energetika“, kuri monopolisto teisėmis diktuoja paslaugų kainas, infrastruktūra sena susidėvėjusi. Problemų kyla ir dėl pravažiavimo gatvių bei kelių.
„Joks verslas nevažiuoja į kaimo laukų vidurį, kur visi infrastruktūros pokyčiai gultų ant jo pečių. Kelias, kanalizacija, vanduo – visa tai yra sudėtinė šiuolaikinio miesto dalis, kuri visada turėtų būti atnaujinama“, – pabrėžia P. Baronas.
Tilžės gatvėje neįmanoma pėsčiomis nueiti nuo vieno galo iki kito, nes kai kur net nėra šaligatvio. Ką jau bekalbėti apie netvarkomą ežerą, esantį miesto centre, ir apleistą centrinį parką. Verslininkas pastebi, kad parke niekas nieko nekeičia jau labai seniai. Be to, miestas tvarkomas tik kapitališkai ir sąlyginai. Galbūt padėtis pasikeistų, jeigu valdininkai šių problemų sprendimui skirtų daugiau dėmesio ir energijos.
„Kol miestas nesusitvarkys, tol kažkokių didesnių investicijų nereikėtų tikėtis. Aplinka lemia miesto įvaizdį. Jeigu važiuoji gatve ir jautiesi, jog būtum kaime, vadinasi, kažkas yra blogai. Manau, kad mums reikia imti pavyzdį iš kaimynų. Pavyzdžiui, Latvijos pajūrio miestai yra nuostabiai susitvarkę, tad kodėl to padaryti negalime ir mes“, – sako P. Baronas.
Anot jo, jeigu miestas susitvarkytų – sulauktų daugiau investicijų, o gyventojų materialinė padėtis gerėtų. Todėl pats laikas pasirūpinti supančia aplinka ir pagalvoti, kaip mieste išlaikyti verslininkus, kurie jau dabar žmones aprūpina darbo vietomis.

Konferencijoje dalyvavo didelis būrys Šiaulių verslininkų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

J. Gaidamavičienė kalbėjo apie verslui kylančias problemas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



