Valstybės saugumo departamentas (VSD) atidarė Pasitikėjimo telefono liniją ir pradeda visuomenės švietimo kampaniją. Pasak VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio, speciali anoniminė telefono linija padės Lietuvos piliečiams aktyviau tiesiogiai prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo.
Prie akcijos prisidėjo žiniasklaidos priemonės. Todėl eteryje bus galima išvysti vaidybinius siužetus, pasakojančius apie tikrais faktais paremtas Lietuvos piliečių verbavimo istorijas. Šiuos klipus VSD parengė su prie iniciatyvos visuomeniniais pagrindais prisijungusiais savanoriais: profesionaliais scenaristais, režisieriais, prodiuseriais ir kitais specialistais.
Visuomenė apie žvalgybą nusimano mažai
Pasak VSD direktoriaus, visuomenėje yra mažai šnekama apie priešiškų žvalgybos tarnybų grėsmes valstybės saugumui.
„Manau, kad trūksta informacijos visuomenėje, kas yra žvalgyba. Visuomenės švietimas šiuo klausimu yra mūsų pačių misija. Labai trumpai – institucija kaip VSD užsiima grėsmėmis iš išorės, t. y. priešiškų valstybių ketinimais gauti informacijos apie Lietuvą arba jai pakenkti įvairiais būdais – per ekonomikos, karinę, informacinę prizmes. Lietuvos žvalgybos užduotis ir misija yra kovoti prieš šiuos veiksmus užkertant kelią blogoms pasekmėms“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė D. Jauniškis.
Pasak VSD direktoriaus, priešiškoms jėgoms įvairi informacija yra vertinga – ir apie verslo, ekonomikos būklę, apie gyventojų nuotaikas, apie valstybines institucijas, tokias kaip Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ar valstybės vadovai.
„Mes manome, kad piliečiai tikrai disponuoja tam tikra svarbia informacija, kartais netgi galvodami, kad ji yra nereikšminga. Dėl to praleidžiami tikrai labai svarbūs faktai. Todėl galvojame, kad būtent per Pasitikėjimo liniją būtų galima gauti informacijos, kuri kaip paaiškėja vėliau, tampa labai svarbi detalė didelėje dėlionėje“, – tikina VSD direktorius.
Į ką piliečiams vertėtų atkreipti dėmesį? Pavyzdžiui, tai galėtų būti verbavimo atvejai, siekis gauti konkrečios informacijos, įtartini piliečių priėmimai pasienyje. Rizikos, kad Pasitikėjimo linija gaus labai daug ir perteklinės informacijos, yra, bet D. Jauniškis mano, kad visa informacija yra svarbi ir svarstytina tikrinimui.
Imasi ir propagandos
Lietuvą nuolat pasiekia okupacinio turinio žinutės iš Rytų, šalies saugumui grėsmę kelia terorizmas, pabėgėlių krizė Europoje, dažnėjančios kibernetinės atakos.
VSD direktorius primena kelis atvejus, kada priešas pasinaudojo turima informacija.
„Tai Ukrainos atvejis, kai puikiai pasinaudota gyventojų nuotaikomis ir tokiu būdu atplėštos teritorijos. Kitas pavyzdys, kai situacija galima naudotis nuodijant piliečių protus, sakant, kad jų valdžia jais nesirūpina, kad valstybė yra bloga, kad mūsų istorija yra ne tokia, – sako D. Jauniškis. – Be jokios abejonės mes matome, kad šiais laikais propaganda arba informaciniai karai yra labai paveikūs. Okupacinio turinio žinutėmis mes galime traktuoti visą iš Kremliaus valdžios ateinančią retoriką apie mažas šalis, kurios neva pamiršo savo šeimininką, kad Sovietų sąjungos griuvimas buvo didžiausia geopolitinė klaida. Taip pat visi psichologinio spaudimo atvejai, kai, pavyzdžiui, Rusija „Iskander“ raketas dislokavo Kaliningrado srityje bei nuolatinės pratybos prie mūsų sienos. Tai – irgi toks psichologinis spaudimas, siekiant parodyti, kad jūs esate nesaugūs ir kad mes galime bet kada imtis veiksmų.“
Nepriklausomos Lietuvos žvalgyba pirmiausia buvo įsteigta kariuomenėje 1918 m. spalio 27 dieną. Tuo metu karinės pajėgos buvo vienintelis Lietuvos nacionalinio saugumo garantas, o kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba iš nedidelės Žinių dalies pavirto gerai organizuota įstaiga – Žvalgybos skyriumi. 1923 m., kai Lietuvos valstybę pripažino visa tarptautinė bendruomenė, Žvalgybos skyrius buvo reorganizuotas: karinė žvalgyba ir kontržvalgyba paliktos kariškiams, politinis sekimas (saugumo tarnyba) perduotas Vidaus reikalų ministerijai. Nuo tada abi buvusio žvalgybos skyriaus tarnybos plėtojosi savarankiškai.
