Kūdikiai gimsta turėdami vienodas galimybes, tačiau tikėtinas berniukų ir mergaičių išsilavinimas bei karjeros perspektyvos nėra vienodi. Užaugusios mergaitės už tą patį darbą gauna mažesnį atlygį nei vyrai. Negana to, vis dar egzistuoja lyčių vaidmenys, pagal kuriuos yra nuvertinama viena ar kita pusė. Smurto apraiškų artimoje aplinkoje taip pat ne mažėja, bet daugėja. Neišspręstų problemų gausa rodo, kad socialinei politikai skiriama per mažai dėmesio.
Bėdos dėl netinkamo auklėjimo
Šiaulių moterų veiklos inovacijų centro iniciatyva suorganizuotame renginyje „Darbų ir pareigybių vertinimo metodika“ kalbėta apie moterų ir vyrų padėties skirtumus užimtumo ir darbo srityje. Centro vadovė Salomėja Jasudienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad renginio tikslas – moterims suteikti daugiau reikalingos informacijos.
Vadovės teigimu, pastaruoju metu moterys dažniau ieško pagalbos ir rečiau leidžiasi skriaudžiamos, tačiau smurto apraiškų nemažėja, o nelygybė tarp lyčių vis dar egzistuoja. Jos nuomone, galbūt tai patriarchalinio auklėjimo pasekmė.
Europos lyčių lygybės instituto ekspertė profesorė dr. Virginija Šidlauskienė yra panašios nuomonės. Anot jos, visa bėda yra ta, kad vis dar laikomės neoliberalios politikos, aiškinančios esą visi mes gimėme turėdami prigimtinių savybių, kurių negalima pakeisti. Nors iš tiesų tai yra netiesa. Bet kokią charakterio savybę galima ugdyti, žalingų įpročių atsisakyti – tam tereikia skirti daugiau treniruočių, valios ir pastangų.
„Nuo pat mažų dienų vaikui uždedama didžiulė atsakomybė. Jis priverstas konkuruoti ir pasirodyti esąs geresnis už kitus. Psichologiškai tai yra nemenka našta visam gyvenimui. Kadangi mūsų maža valstybė neturi stipraus užnugario – smurtas ir liejasi. Prie to prisideda netinkamas auklėjimas šeimose, intensyvėjantis gyvenimas, auganti konkurencija, individualizmas“, – akcentuoja V. Šidlauskienė.
Nenori mokėti daugiau
Instituto ekspertė pastebi, kad vaikai nemokomi gyventi, planuoti savo gyvenimo tarpsnių. Pavyzdžiui, jiems neaiškinama kaip suderinti karjerą su šeima. Kitaip tariant, gyvenime yra daug galimų algoritmų, o pasirinkus neteisingą, labai lengva „paslysti“. Nepasitikėjimas savimi, nenoras keistis, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimas – visa tai smukdo žemyn ir atveria kelią pykčiui, ginčams ir t. t. Viso to pasekmė – agresyvėjanti vyrų ir moterų reakcija.
„Mes, moterys, taip pat esame agresyvios, tik naudojame skirtingus metodus. Tačiau galbūt jau pats laikas būtų sau kelti aukštesnius tikslus. Galbūt mums, moterims, reikėtų nustoti tarpusavyje konkuruoti, įrodinėti raumenų ar proto jėgą, matematinius gebėjimus ir t. t. Galbūt būtų naudingiau sudaryti koaliciją, burtis į bendriją ir siekti bendrų tikslų“, – susimąstyti skatina lyčių lygybės ekspertė.
Patarti lengva, tačiau pasikeisti ne taip paprasta. Daugiau motyvacijos nekelia ir faktas, kad gerėjant šalies ekonominei situacijai atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų auga.
V. Šidlauskienė paaiškina – moterys uždirba mažiau, nes dažniau užima žemesnes pareigas nei vyrai. Užtenka tik apsidairyti ir tampa akivaizdu, kad dažniausiai direktoriais, bankininkais, mokslininkais ir t. t. tampa vyrai ir už šių pareigų atlikimą gauna nemažus pinigus.
Tuo tarpu dauguma moterų dirba tokiuose sektoriuose, kur darbo užmokestis paprastai būna mažesnis nei sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai. Be to, moterys dirba įvairius nemokamus darbus ir prižiūri vaikus, todėl neretai jos dirba trumpesnę darbo dieną. Moterys paprastai renkasi tokius sektorius, tokias profesijas, kurias galima suderinti su šeimos pareigomis. Dėl šių priežasčių moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną, menkai atlyginamą darbą ir retai eina vadovaujamas pareigas.
„Moterims sunkiau konkuruoti ne tik politikoje, bet ir versle bei bet kurioje kitoje srityje. Nors mes esame atsakingesnės už vyrus vis tiek susiduriame su stereotipiniu požiūriu, dėl kurio mums tenka dažniau įrodinėti savo vertę“, – pabrėžia S. Jasudienė.
Pasigenda aktyvesnio dialogo
Pašnekovių nuomone, jeigu moterims nereikėtų aukoti papildomos energijos vien tam, kad įrodytų esančios ne kvailesnės už vyrus, didesnė lyčių lygybė atneštų naudos tiek ekonomikai, tiek visuomenei.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas padėtų sumažinti skurdo lygį ir padidintų moterų viso gyvenimo pajamas. Dėl to ne tik sumažėtų darbingo amžiaus moterų skurdo pavojus, bet ir būtų išvengta skurdžios senatvės.
Moterys turi gebėjimų ir talentų, kurie darbe nepakankamai išnaudojami. Jei bendrovės šį moterų potencialą išnaudotų, tai galėtų padėti atsverti gebėjimų stoką, jei jos deramai vertintų moterų atliekamą darbą, jų gebėjimus ir potencialą, tai galėtų padidinti verslo efektyvumą, be to, taip būtų skatinama pritraukti ir darbo vietoje išlaikyti geriausius bei talentingiausius darbuotojus, formuoti teigiamą įvaizdį visuomenėje.
Bendrovės galėtų efektyviau įgyvendinti lyčių lygybės darbo vietoje planus ir strategijas, užtikrinti geriausias darbo vietas tiek vyrams, tiek moterims. Tuomet teigiama darbo aplinka padėtų
pritraukti klientų, padidintų našumą ir verslo konkurencingumą. Vieša paslaptis, kad darbuotojai, kurie labiau pasitiki savimi ir jaučiasi vertinami už atliekamą darbą, dažnai būna atviresni naujovėms ir dirba produktyviau.
Užtikrindami abiejų lyčių darbuotojams vienodą užmokestį už darbą, kuris organizacijai teikia tokios pačios naudos, darbdaviai gali išvengti skundų dėl diskriminacijos ir nesąžiningo elgesio darbe. Taip darbdaviai sutaupytų laiko ir pinigų, kuriuos reikėtų išleisti skundams ir bylinėjimuisi.
„Pajamų lygybė yra mūsų siekiamybė ir idealas. Tik bėda ta, kad turtingieji nežada savo pajamomis taip paprastai imti ir pasidalyti. Tie, kurie jau yra uždirbę milijoną, nori dar – antro ir trečio. Taigi iš vienos pusės turtingųjų apetitas vis auga, iš kitos – kiti žmonės yra ir toliau skurdinami. Abi pusės nėra linkusios nusileisti, todėl labai svarbu, kad mūsų visuomeninėje kultūroje atsirastų daugiau dialogo, kalbėjimo“, – akcentuoja V. Šidlauskienė.
Reikia įveikti ne vieną kliūtį
Noro tartis, kažką įrodinėti ji labiausiai pasigenda iš jaunimo pusės. Pavyzdžiui, kai visuomenėje buvo kalbama apie dirbtinio apvaisinimo legalizavimą, abortų draudimą – jauni žmonės vengė aktyviai reikšti savo nuomonę, aplink nesimatė jokių demonstracijų. Tam, kad situacija pasikeistų, reikia suprasti, jog bet kuri intervencija visada atneša ir pozityvą, ir negatyvą, todėl reikia apsispręsti, ką darome. Būtent to supratimo, kalbėjimosi, gebėjimo išsirinkti tarp dviejų blogybių ar gėrybių mums labiausiai ir trūksta.
Taip pat turėtumėme aktyviau atsižvelgti į Europos Tarybos, ES, JTO direktyvas. Tačiau neužtenka remtis tik kitų šalių patirtimi. Reikėtų aktyviau dirbti ir savo geografinėje erdvėje. Galbūt vertėtų susimąstyti ir apie naujo įstatymo atsiradimą. Apie naująjį Darbo kodeksą jau dabar tenka išgirsti tiek teigiamų, tiek neigiamų atsiliepimų. Lyčių ekspertės nuomone, svarbiausia, kad jis būtų labiau subalansuotas. Vienas iš svarbiausių kriterijų – darbuotojams suteikti pirmumo teisę, nes darbuotojas yra silpnesnioji pusė.
Anot jos, stebuklų nereikėtų tikėtis ir iš Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų. Pas mus niekada nebus aktyvių profsąjungų, nes mes, lietuviai, iš prigimties esame pernelyg nuolaidūs, labiau linkę kitam paklusti, nusileisti ir pan. Be to, nemėgstame dalyvauti demonstracijose, streikuose, mitinguose ir t. t. Tad kol patys nepakeisime savo mąstymo, tol niekas ir nepasikeis.
„Turime reikiamus įstatymus, korekcijos taip pat yra numatomos ir galimos, tobulėjimui ribų nėra, tačiau kai kur grandys nesusijungia. Manau, kad daug kas priklauso nuo to, kaip mąsto pats valstybės tarnautojas, specialistas. Pas mus jeigu valdininkas yra nusistatęs prieš lyčių lygybę, tai jis tuo naudojasi ir įstatymų nepaiso. Nesuprantu, kodėl vieni negali propaguoti anarchijos ir už tai susilaukia bausmės, o kiti – ne. Galbūt tai ir yra pagrindinė kliūtis, neleidžianti įsitvirtinti lyčių lygybei“, – sako V. Šidlauskienė.

V. Šidlauskienė sako, kad agresyvėja tiek vyrai, tiek moterys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

S. Jasudienė pataria aktyviau domėtis savo teisėmis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



