Šiaulių miesto savivaldybėje ir KOP bazėje lankėsi Prancūzijos ambasadoriaus J. E. p. Philippe Jeantaud. Ambasadorius atvyko su palyda – gynybos atašė plk. ltn. Alain Moulia ir lingvistikos atašė Nicolai Torres. Prieš susitikimą su miesto valdžia Prancūzijos ambasados delegacija apsilankė Didždvario gimnazijoje – skaitykloje svečio laukė ne tik didždvariečiai, bet ir janoniečiai gimnazistai. J. E. p. P. Jeantaud žavėjosi su jaunimu galėdamas bendrauti prancūzų kalba.

„Su kalbos atašė bendraujame jau maždaug dvejus metus, tad svečiams pasirodė tiesiog įdomus Didždvario gimnazijos neeiliškumas, kad čia vykdomos kelios vidurinio ugdymo programos, yra daugybė veiklų, be to, mes esame atviri pasauliui“, – priežastį, kodėl ambasadorius nutarė užsukti pas didždvariečius, įvardijo gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius.

Vertina A. J. Greimo asmenybę
„Pirmiausia noriu pasidžiaugti tuo, kad prancūzų kalba gyvuoja Šiauliuose ir padėkoti tiems mokytojams, kurių dėka ji gyvuoja. Turėjau būtinai aplankyti mokyklą, kuri yra itin susijusi su tokia ryškia asmenybe kaip semiotikas, žinomas mokslininkas Algirdas Julius Greimas. Negaliu nepaminėti tokio žmogaus, kuris yra prancūziškos-lietuviškos tautybės simbolis, kuriame susiduria lingvistika ir kultūra“, – gimnazistams kalbėjo Prancūzijos ambasadorius.

Seimas 2017 metus neatsitiktinai paskelbė A. J. Greimo metais. Ambasadorius puikiai žino faktą, kad kitais metais pasaulyje bus minimos žinomo lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, mitologo, vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo 100-osios  gimimo metinės. Todėl jo manymu, išskirtiniam ir didžiam mokslininkui reikėtų parengti tokį projektą, kad ši sukaktis nepraeitų nepastebėta.

Kalbėdamas apie A. J. Greimą, ambasadorius nepraleido progos pasidalyti savo požiūriu į kalbos reikšmę. Gimnazistams jis pabrėžė, jog mokantis kalbos išmokstama ne tik žodžių, bet ir atsiveriama platesniam dalykų suvokimui.

„Žodis, sakinys niekada nėra vienspalvis ir visuomet turi tam tikrą intonaciją, potekstę – kalbos tam turi įvairių priemonių. Turbūt negalėčiau mokyti jūsų apie kalbos svarbą žinodamas, kaip lietuviai kovojo dėl savosios, koks vyko rezistencinis judėjimas, kad ji būtų išsaugota. Kalba yra susijusi su tam tikrų dalykų suvokimu, su tam tikromis vertybėmis, o lietuvių kalba atskleidžia savas vertybes ir sąsajas su Europa“, – sakė ambasadorius.

O štai vienas gimnazistas pasiteiravo ambasadoriaus, ar jis moka lietuviškai. Svečias prisipažino,  pakankamai gerai suprantąs lotyniškai, yra mokęsis vokiečių, italų, kalba angliškai, bet kol kas moka tik kelis lietuviškus žodžius.

„Iš tikrųjų ketinu mokytis lietuvių kalbos, nors atvykęs neturėjau tokio ketinimo. Tai pakankamai sudėtinga kalba ir laiko yra nedaug – netikėjau, kad pavyks. Tačiau pabuvęs kurį laiką Lietuvoje, supratau, kad  lietuviai turi ypatingą ryšį su savo gimtąja kalba, lygiai tokį pat turi ir prancūzai: abi tautos labai sieja savo tapatybę su kalba. Žaviuosi, jog jūsų kalba išliko atspari, turi sąsajų su indoeuropietiškomis kalbomis. Kalbos mokymasis padėtų suprasti lietuvių tapatybę“, – tikino ambasadorius.

Būtina gerai apmąstyti švietimo sistemos priemones
Dar vienas klausimas nuskambėjo apie švietimo sistemos svarbą. „Tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje nacionalinio švietimo klausimas yra valstybinio prioriteto dalykas. Tam iš tikrųjų reikia labai didelio visų susitelkimo. Refleksijos darbas atliktas. Reikia tiesiog hėgeliškos sintezės tarp švietimo sistemos ir valstybinio mokymo vizijos. Labai svarbu gerai apmąstyti mokyklos misiją ir priemones, kad misija būtų įvykdyta“, – sako ambasadorius.

Ambasadoriaus teirautasi apie liūdinančią tendenciją – manoma, kad Lietuvos jaunimas kartais anglų kalbą geriau moka nei lietuvių. Ar Prancūzijoje situacija panaši?

J. E. p. P. Jeantaud su tokia mintimi nesutiko ir paaiškino, kad prancūzams mokytis kitų kalbų yra sunku.

„Prancūzai labiau įsitvėrę savo kalbos, yra žinoma, kad iš principo jie negabūs kalboms, tad nelabai gerai jas įsisavina. Kalbiniai mūsų tautos gebėjimai negali būti lyginami su lietuvių, kurie iš tikrųjų užsienio kalbas įsisavina žymiai lengviau. Kitas dalykas – mes, kaip tauta, žymiai labiau esame įsišaknijusi į savo kultūrą ir kalbą. Nevisiškai sutikčiau, kad moksleiviai anglų mokosi geriau. Pasaulyje paplitusi anglų kalba yra visuotinė komunikacijos ir bendravimo priemonė, kuri iš esmės nebeturi jokių šaknų, ji vartojama Australijoje, Čekijoje, Pakistane ir kitur. Taigi ją akcentuočiau kaip pasaulinę bendravimo priemonę, ne kaip kalbą.  Tai ne ta kalba, kurios išmokę, mes perimame ir tam tikrą pasaulėvaizdį“, – sakė ambasadorius.

Tiesa, gimnazistai smalsavo, kodėl ir kaip J. E. p. P. Jeantaud tapo ambasadoriumi.

„Taip atsitiko dėl daugybės priežasčių, kurios susiliejo į vieną. Pakankamai anksti pajutau, kad gyvenimas yra trumpas ir greitai praeina. Suvokiau, kad diplomato darbas suteikia galimybę šiek tiek gyvenimą „apžaisti“. Susitikimais su įvairių šalių atstovais, galimybėmis pažinti įvairias kultūras viename gyvenime aš patiriu daugybę gyvenimų“, – teigia ambasadorius.

2016 10 13 14

V. Balsevičius spaudžia ranką ambasadoriui J. E. p. Philippe Jeantaud.
Ramunės DAMBRAUSKAITĖS nuotr.

 

 
Straipsnių peržiūros
94527708
Į viršų