Kas trečias lietuvis abejoja dėl pinigų pervedimo internetu saugumo. Atliktas Europos Komisijos užsakymu tyrimas parodė, jog daugiau nei trečdalis (35 proc.)  Lietuvos piliečių vengia atlikti mokėjimus internetu. Pagal nepasitikėjimą pinigų pervedimu virtualiojoje erdvėje Lietuva kartu su Portugalija, Graikija, Vengrija ir Rumunija pirmauja tarp ES valstybių. Nepasitikėjimas mokėjimu internetu lemia ir lėtai besiformuojančius Lietuvos gyventojų įpročius pirkti elektroninėse parduotuvėse.

Kartais internetinėje erdvėje pirkėjų pinigai pasiklysta
„Abejonės dėl pinigų pervedimo internetu saugumo kiek stabdo elektroninę prekybos plėtrą šalyje. Nepaisant to, kad pirkimas internetu Lietuvoje kasmet populiarėja, vis dar atsiliekame tiek nuo ES valstybių vidurkio, tiek ir nuo kaimyninių šalių. Vangoką pirkimą internetu lemia įvairūs stereotipai ir nepagrįstos baimės, tarp jų ir nepasitikėjimas finansinėmis operacijomis. Tai, ko gero, lietuvių kolektyvinėje pasąmonėje užsilikusių ir vis dar jaučiamų nuoskaudų, atsiradusių dėl valiutos nuvertėjimo ir bankų griūčių, padariniai“, – pažymėjo Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, elektroninės prekybos ekspertė Edita Jurkienė.

Šių metų pradžioje Lietuvos pašto užsakymu buvo tiriami šalies gyventojų pirkimo internetu įpročiai. Net 15 proc. respondentų, perkančių elektroninėse parduotuvėse, nurodė, kad jiems priimtiniausias būdas atsiskaityti už internetu įsigytus pirkinius – susimokėti grynaisiais pinigais, atsiimant prekę. Beveik kas dešimtas apklausos dalyvis teigė, kad yra linkęs už pirkinį mokėti banko kortele tik tada, kai atsiima prekę.

Nepasitikėjimą kelia išankstinis apmokėjimas
Nemažai daliai pirkėjų išankstinis apmokėjimas už pirkinį atrodo nepatikimas tiek dėl pinigų pervedimo elektroniniu būdu, tiek dėl nepasitikėjimo elektronine parduotuve, ypač joje perkant pirmąkart. Ypač pirkėjus žavi galimybė atsiskaityti už pirkinius jų pristatymo metu. Daugeliui tai parodo pardavėjo patikimumą ir suinteresuotumą įvykdyti užsakymą.  

Statistikos departamento duomenimis, šįmet internetu yra pirkę 33,4 proc. šalies gyventojų. Dažniausiai lietuviai internetu perka drabužius, avalynę ir sporto prekes (19,9 proc.), taip pat namų ūkio reikmenis (14,5 proc.).

Gyventojų, perkančių internetu, ES šalių vidurkis siekia 53 proc. Daugiausia virtualiojoje erdvėje perka britai (81 proc.), danai (79 proc.), vokiečiai (73 proc.), suomiai ir švedai (71 proc.). Lietuvai artimų šalių gyventojai internetu perka irgi dažniau: Estijoje – 59 proc., Latvijoje 38 proc., Lenkijoje – 37 proc.

Dauguma lietuvių gyventojų baiminasi pirkti internetu motyvuodami savo skaudžia patirtimi, kad jau ne vieną kartą yra negavę laiku savo įsigytos prekės. „Versli Lietuva“ projektų vadovė Lina Kalinauskaitė sako, kad ypač internetinė prekyba nepatraukli vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vis dar stereotipiškai mąsto ir saugodami savo pinigus perka prekes ar paslaugas tik jas matydami, kad nepatirtų netikėtų nuostolių.

„Nepasitiki gyventojai pardavėjais ir internetinės prekybos galimybėmis, nes galvoja, kad jiems nebus galima laiku sumokėti už prekę ar paslaugą. Taip pat gyventojai būgštauja, ar gaus būtent tą prekę, kurią jie užsisakė. Ypač vyresni žmonės nemėgsta pirkti internetinėse svetainėse, tačiau nuo 18 iki 35 metų vis dažniau perka internetu. Populiariausios prekės yra drabužiai, aksesuarai arba tos prekės, kurios labiau tikėtina, jog bus kokybiškos. Nors ši tendencija nerodo, kad visi perka internetinėse svetainėse, tačiau perkančių tikrai daugėja“, – sako L. Kalinauskaitė.

Anot specialistės, gyventojai turėtų suprasti, jog internetinė prekyba nėra blogis, ypač kai prekės yra perkamos iš patikimų įmonių ir yra apsaugotos įstatymų, kurie gina ir pirkėjų teises. Svarbiausia, L. Kalinauskaitės teigimu, žinoti, ar prekė yra kokybiška, kad ją įsigijus netektų nusivilti.

„Yra prekių grąžinimo įstatymas ir tam tikros institucijos, ginančios vartotojus, kurie patyrę nepatogumą ar įsigiję netinkamą prekę turi teisę atgauti pinigus. Daug įvairių galimų sprendimų, kurie priklauso nuo kiekvienos situacijos“, – sako L. Kalinauskaitė.

Visgi internetinė prekyba labiau priimtinesnė yra didžiųjų miestų gyventojams, kadangi rajonų gyventojai mažiau aktyvesni, rečiau naudojasi naujosiomis technologijomis. Be to, anot L. Kalinauskaitės, nepatogumų kelia ir tai, kad prekių pristatymas į didžiuosius miestus yra žymiai patogesnis nei į rajonus.

L. Kalinauskaitė prognozuoja, jog artimiausioje ateityje elektroninės prekybos skaičiai dar labiau augs, nes gyvenimo tempas ir technologijos tai paskatins.

Atsakomybę prisiima ir prekybininkai
Kad nebūtų jokių nesklandumų sudarant sutartis internetu, anot sako L. Kalinauskaitės, reikėtų ir prekybininkams būti atsakingesniems, nes dabar tam tikros elektroninės parduotuvės į savo dokumentus neįterpia savo kontaktinių duomenų, todėl iškilus neaiškumams pirkėjas staiga negali rasti nei pardavėjo adreso, nei telefono numerio. Internetinėje svetainėje turėtų būti pateikta informacija ir apie pirkimo sąlygas ir taisykles.

„Manau, kad prekybos progresas priklauso nuo pardavėjo. Svarbu, kad pardavėjai būtų sąžiningi, tada jais ir pirkėjai pradės daugiau pasitikėti. Ši statistika ateityje turėtų būti auganti“, – sako L. Kalinauskaitė.

Dažnai sklinda įvairiausi gandai ir skaudžios patirtys klientų, kurios atbaido visus likusius potencialius pirkėjus. Anot L. Kalinauskaitės, prekybininkai turėtų susirūpinti ir patys dažniau skelbti savo gerosios praktikos rezultatus, kurie skatintų elektroninę prekybą.

Istorija, kai draugė liko be dovanos...
Ne vienas iš mūsų yra ką nors pirkęs internetu. Kai kuriems prekes ar paslaugas pavyko įsigyti sėkmingai, tačiau girdime ir liūdnas istorijas, kai pirkėjams teko nusivilti: gauti nekokybišką prekę ar paslaugą, susitaikyti, kad prekė vėluos ar visai prarasti pinigus perkant iš neaiškaus pirkėjo be jokių garantijų. „Šiaulių naujienoms“ šiaulietė Gertrūda pasakoja savo istoriją, kai teko iš gėdos raudonuoti nupirkus gimimo dienos proga kvepalus, kurių laiku taip ir nesulaukė. Tai tik įrodymas, kad ne visada galima pasitikėti internetine prekyba.

„Internetu apsiperku tikrai labai retai. Tačiau kartais, kai ieškau kokios dovanos savo draugams, pavyzdžiui, kvepalų, kurie parduotuvėje yra man per brangūs, o internetinėje prekyboje parduodami žymiai pigiau, susigundau nuolaida ir perku. Tačiau jau turėjau ir blogos patirties, kai pirkau kvepalus draugei gimtadienio proga. Iškalbinga reklama ir pažadas sužavėjo, kad man prekė bus pristatyta per penkias darbo dienas. Kruopščiai skaičiavau laiką tikėdama, kad laiku gausiu prekę. Tačiau teko nusivilti, kai į draugės gimimo dieną ėjau ne su dovana, o popieriaus lapu, su kuriuo jubiliatė turėjo dar pati vargti, kad pasiimtų dovaną. Buvau įsiutusi, nes norėjau įteikti dovaną gražiai supakuotą, o ne kuponą įmautėje. Tada man buvo sugadinta nuotaika. Blogai jaučiausi į gimtadienį atėjusi su popierėliu, nors išrinkta dovana draugė labai apsidžiaugė. Daugiau taip neberizikuoju“, – skaudžia patirtimi dalijasi Gertrūda.

Šiaulietė bandė skubinti pirkėją ir prašė įvykdyti užsakymą, tačiau teko nuliūsti, kai sužinojo, kad kvepalų pristatymas vėluos.

„Kaip kompensaciją gavau 5 eurų kuponą kitam pirkiniui įsigyti. Tačiau taip ir nepanaudojau, nes labai pykau. Galima manyti, jog tokia yra pardavėjo strategija, kai jis duoda nuolaidų kuponą, pirkėjas atlyžta ir vėl perka – taip neprarandamas pirkėjas. Šiuo metu renkuosi kitą prekių įsigijimo internetu atsiskaitymo būdą – kai galima nuėjus į vietą pasiimti prekę ir tada už ją susimokėti. Tada bent garantuota, jog pinigai iš kišenės niekur nedings, kol prekė nebus mano rankose“, – sako  Gertrūda.

„Versli Lietuva“ projektų vadovė L. Kalinauskaitė sako, kad ypač internetinė prekyba nepatraukli vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vis dar stereotipiškai mąstantys ir saugodami savo pinigus perka prekes ar paslaugas tik jas realiai matydami, saugodamiesi netikėtų nuostolių.
Linos KALINAUSKAITĖS archyvo nuotr.