Į susitikimą su mokslininke ir visuomenininke profesore Ona Voveriene rinkimų išvakarėse rinkosi miesto visuomenė. Šiauliečiams ji pristatė savo knygą „Dalia Grybauskaitė – tautos Prezidentė“.

„Aš dėkoju likimui, kad sutapo tas laikas, kai aš gyvenu vienu laikmečiu su mūsų Prezidente Dalia Grybauskaite, su mūsų žymiausių moterų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Felicijos Bortkevičienės realizuota svajone, kad Lietuvoje moteris taptų prezidente. Jos gi išdrįso pirmosios balotiruotis į Lietuvos Seimą, bet joms nepavyko. Jos gavo tik po vieną balsą. D. Grybauskaitei pavyko geriau, kadangi ji tikėjo mumis, mažutėliais – savo tauta, savo tautos sąžine ir savo tautos jausmu, kad vis dėlto esame lietuviai ir kad mums lietuvybės idėja yra žymiai aukštesnė už mums svetimųjų primestą partiškumo idėją“, – susirinkusiems sakė O. Voverienė.

Ant Prezidentės stalo – M. Tečer memuarai
„Man malonu kalbėti apie ekonomikos daktarę D. Grybauskaitę. Esu mokslotyrininkė ir esu tyrinėjusi Lietuvos mokslo vaidmenį bei pripažinimą pasaulyje. Labai gailiuosi, kad mano knyga „Žymieji XX a. Lietuvos mokslininkai“ pralenkė Prezidentės kadencijos pradžią. Knyga pasirodė 2009 metų pradžioje, o jau 2009 metų vidury D. Grybauskaitė tapo Lietuvos prezidente. Be jokios abejonės, jeigu ta knyga būtų truputį, nors metais, vėliau parašyta, D. Grybauskaitė, kaip ekonomikos specialistė, kaip eurokomisarė, vadovavusi visam Europos ekonomikos sociumui, be abejonės, į  knygą būtų patekusi kaip viena žymiausių mūsų šalies ekonomisčių, įsisavinusi ekonomikos mokslą iš pirmųjų jo europinių linijų“, – susirinkusiems sakė profesorė O. Voverienė.

Dalydamasi prisiminimais apie metą, kai Prezidentė buvo renkama antrajai kadencijai profesorė paatviravo, kodėl neapsiriko palaikydamą D. Grybauskaitę.

„Kai buvo paskelbta, kad patriotas tai yra idiotas, o lietuvių tauta yra stabas, dėl kurio visiškai neverta nei aukotis, nei dirbti tam stabui, nei melstis tam stabui, aš buvau ta pirmoji didžiausia Lietuvos idiotė, kuri ryžosi kovoti už tautos idėją ir Dalioje Grybauskaitėje pamačiau, kad tautos idėja jai nesvetima. Pamačiau jau tada, kai ji jau buvo Europos komisarė. Visuomeninė organizacija Lietuvos moterų lyga, kiek galėjo, stengėsi ir propagavo idėją, kad mums reikia prezidentės moters. Vyrai per du tūkstančius metų gerokai pavargo“, – šypsojosi profesorė.

Pasak jos, D. Grybauskaitės idėjinė mokytoja – taip pat moteris. Ne veltui ant jos darbo stalo yra Margaret Tečer prisiminimai. Sakoma, kad Prezidentė juos nuolat pavarto – tokia jau yra mokinių dalia. Kokias sąsajas tarp šių asmenybių įžvelgia O. Voverienė?

Kai į valdžią atėjo M. Tečer, ji Didžiojoje Britanijoje atrado tokią pačią suirutę, kokią mes turėjome atgavus Lietuvos nepriklausomybę. Nežiūrint to, kad reikėjo pirmiausia gelbėti Didžiosios Britanijos ekonomiką, tvarkyti ir didinti Britanijos žmonių gerovę, spręsti nedarbo problemas, M. Tečer paklausta, kodėl ji balotiravosi į parlamento narius, atsakė, kad jos tikslas yra pakeisti britų dvasią. O ekonomika, kurią stengsis sutvarkyti, yra tiktai metodas.

„Kada 2009 m. sugrįžo į Lietuvą D. Grybauskaitė, mes irgi tikėjomės, kad ji gali pakartoti M. Tečer šūkį – atėjau pakeisti lietuvių dvasios. Nieko panašaus. Ji pasakė: lietuvių tauta yra darbšti, kūrybinga, talentinga, pripažinta pasaulyje ir lietuvių tauta yra tvarkoj. Aš ja tikiu ir pasitikiu. Bet tai, kas ją valdo, toli gražu ne tvarkoj. Ir aš atėjau pakeisti valdančiųjų dvasios“, – kalbėjo O. Voverienė.

Suskaldyti partinės sistemos pykomės
O pakeisti valdančiųjų dvasią, profesorės O. Voverienės manymu, – nelengvas dalykas, kada užvaldyta valdžia, finansai, visos institucijos.

„Todėl visiškai nenuostabu, kad ji sulaukė didžiulio ne tautos, ne mano, ne jūsų pasipriešinimo, o sulaukė didžiausio pasipiešinimo mūsų oligarchų, diktuojančių politikams, ir taip pat – politinių partijų. Pirmas jos žingsnis buvo pakeisti mūsų valdančiųjų dvasią“, – teigė O. Voverienė.

Jos teigimu, D. Grybauskaitė pamatė, kad lietuviai tarpusavyje yra susipykę, susierzinę. Tad antrasis tikslas buvo suvienyti tautą. Ne visi suprato – ką čia reikia vienyti ir kur čia bėda. Prezidentė pajautė, O. Voverienės teigimu, kur gi yra mūsų tautos suvienijimo problemos šaknis. Ogi mūsų partijų sistemoje.

„Juk mes penkiasdešimt metų ir dar daugiau, įskaitant ir atgautos nepriklausomybės metus, gyvenome ir buvome pripratę matyti, mąstyti vienos partijos klišėmis. Suprantama, 50 metų vadovu ir mūsų dvasios lyderiu buvo viena partija, kuri skelbėsi, kad viena partija – viena tiesa. Atsirado partijų pliuralizmas. Įpratome, kad kitos partijos – tai mūsų priešai. Juk komunistų partijos pagrindinis ideologinis principas buvo „surask priešą ir jį sunaikink“. Taigi susikūrusios partijos, kaip labai gražiai savo darbuose atskleidė šviesaus atminimo Romualdas Ozolas, nežiūrėjo, kad reikia kritikuoti idėją ir tos partijos pagrindinius principus, o kritikavo kitą partiją, kaip savo partijos priešą. Ir visas tas partinis priešiškumas persidavė – jeigu aš balsuoju už vieną partiją, reiškia kitos partijos yra mano priešai, jeigu mano priešai – tai reikia naikinti. O Prezidentė matė Marytę, Joną, Anelę, gražius taikiai sugyvenusius kaimynus, kurie dešimtis metų gyveno, dalijosi duona, o dabar tie kaimynai priklausydami skirtingoms partijoms pasidarė priešais. Todėl ji ir pasakė, kad jos pagrindinis rinkėjas ir pagrindinis rėmėjas yra ne partijos, o pati tauta“, – aiškino O. Voverienė.

Patikėjusi savo tauta D. Grybauskaitė ne tik užsitikrino sau pergalę, bet ir, kaip susirinkusiems sakė O. Voverienė, pirmiausia nutiesė tiltus tarp kaimynų ir kitų Lietuvos žmonių.

„Kai buvo renkami pirmieji prezidentai A. Brazauskas, V. Adamkus, jie balotiravosi, remiami konkrečių partijų. Remiami konkrečių partijų jie tuos tiltus tarp paprastų žmonių degino. Nors jie skelbėsi, kad suvienys tautą (nesutiksi, kad nedėjo pastangų), tai baigėsi fiasko. O šaknis – susipriešinusiose partijose. Todėl D. Grybauskaitei tokiu būdu pirmai iš mūsų prezidentų pavyko nutiesti tiltus. Tiesa, dar jie labai trapūs, dar labai subtilūs, prie jų reikia daug metų dirbti, bet pirmas žingsnis padarytas – mes jau nesipykstame. Ir eidami balsuoti jau susitikę savo kaimynę Marytę ant jos nepyksime, nes rinkimai pakylėti į kitą lygmenį: žmonės žiūri, ką padarei dar nebūdamas arba būdamas valdžioje. Jie jau susigaudo politikoje ir tai yra labai svarbu“, – kalbėjo O. Voverienė.

 
Straipsnių peržiūros
94496994
Į viršų