Dažniausiai senatvė yra gražus metas, kai viskas nurimsta, atsiranda daugiau laiko giliems apmąstymams, galima džiaugtis gyvenimu. Tačiau taip būna toli gražu ne visada – kartais vyresnio amžiaus žmonėmis dėl įvairių ligų reikalinga priežiūra kone visą parą. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Šaukėnų gerontopsichiatrijos skyriaus vyresniosios slaugos administratorės Ilonos Eismontienės, nuolat slaugant ypač senatvine demencija sergančiuosius išsenka ir artimieji, todėl pervargę neretai jie ir patys suserga sunkiomis ligomis. Taip neišvengiamai ateina laikas, kai garbaus amžiaus žmonėms prireikia specialistų pagalbos.

Nuo senatvės nepabėgsime
Senyvo amžiaus žmonės serga įvairiomis ligomis, tarp kurių yra ir senatvinė demencija, Alzheimerio ir kitos ligos, kurios pasireiškia įvairiais sveikatos sutrikdymais. Kadangi šios ligos, anot I. Eismontienės, nėra išgydomos, galima bent medikamentais slopinti jų požymius, kad sergantis žmogus kuo ilgiau galėtų gerai jaustis ir oriai gyventi.

„Sergančiojo demencija priežiūrai reikia daug laiko. Dažnai pasiaukojusiam šeimos nariui tenka atsisakyti asmeninio gyvenimo, laisvalaikio. Tokiai aukai ryžtis gali tik patys artimiausi žmonės ir tai ne kiekvienas. O ir vieno sergančiojo globojimui prireikia net kelių prižiūrinčių asmenų. Neretai ligonį slaugantys patiria finansinių problemų, nes negali dirbti, patiria didžiulį emocinį ir psichologinį stresą. Globėjai dėl socialinio atotrūkio jaučiasi pasipiktinę, juos apima liūdesys ir bejėgiškumas, gali išsivystyti ir depresija. Dėl didelio pervargimo dažnai ir patys suserga įvairiomis ligomis. Tačiau tam yra specialistai, kurie gali patarti slaugantiems savo artimuosius, todėl visuomet esame pasirengę jiems padėti“, – aiškina I. Eismontienė.

Itin svarbu yra gebėti ir žinoti, kaip reikia slaugyti namuose, kaip bendrauti su sergančiuoju. Apmokius artimuosius, kaip reikia elgtis, abiejų patiriamas stresas sumažėja, o bendravimas pagerėja.

„Mes patariame artimiesiems, kurie į mus kreipiasi jau visiškai praradę viltį, paaiškiname, kad sergančiam senjorui itin svarbu užtikrinti saugią aplinką, ilgiau išlaikyti jo santykį su tikrove. Tai gali padėti padaryti matomoje vietoje pakabintas didelis laikrodis ar kalendorius. Kai sutrinka miegas, gali padėti blanki šviesa sergančiojo miegamajame. Su demencija sergančiu rekomenduojama daugiau dieną užsiimti, eiti pasivaikščioti. Būtina stebėti, kad be reikalo jis nemiegotų dieną, išskyrus tuos atvejus, kai jam to reikia. Dažnai sergantys demencija neramiai miega naktį. Kai toks žmogus prabunda, užtenka priminti jam, kad dabar naktis, o ne diena. Ramiam miegui ruošiantis padeda atsipalaiduoti ir vonia. Rekomenduojame negerti daug skysčių einant miegoti. Tai tik dalis patarimų, kurie gali padėti lengviau susigyventi su senatvėje atsiradusiomis sveikatos problemomis“, – teigia I. Eismontienė.

Specialistė pastebi, jog sergantys senatvine demencija ar kita liga žmonės daug laiko vaikšto neturėdami tikslo. Kartais jiems gali padėti ir paprasčiausia veikla kaip siūlų kamuoliukų vijimas. „Senjorų uždaryti namuose nereikia. Priešingai – jie geriau jaučiasi, kai yra jų gyvenamoji aplinka saugi, pritaikyta jų poreikiams, turi galimybę nevaržomai išeiti ir į lauką. Svarbu, kad namuose nebūtų jokių kliūčių judėjimui. Kartais eidamas senas žmogus gali susilaužyti koją paprasčiausiai užkliuvęs už kilimėlio. Statistika rodo, kad senjorai dažnai susilaužo šlaunikaulį, kurio gijimas prailgsta ir neretai komplikuojasi. Kad tokių nelaimių būtų išvengta, būtina namus pritaikyti specialiai jiems“, – sako I. Eismontienė.

Galima skirti lengvas užduotis, kad tas žmogus jaustųsi bent kiek reikalingesnis ir turėtų užsiėmimą. Taip jis nesijaus izoliuotas.

Kantrybės indas ištuštėja
I. Eismontienė pastebi, kad ilgą laiką prižiūrintis savo artimąjį žmogus taip pat netenka kantrybės, nes pasiligojęs žmogus neretai šaukia, rodo nepasitenkinimą. Namiškius tokia atmosfera labai slegia. Ypač tais atvejais, kai sergantysis pradeda mėtyti daiktus ar net save žaloti.

Kai kada padeda ir vaistai, tačiau laikui bėgant prireikia ir specialistų pagalbos. „Labai dažnai girdime frazių su potekste, kad „Dievas greičiau pasiimtų“... Tačiau yra išeitis – oresnę pagalbą senatvėje galima suteikti gydymo centruose. Į mūsų įstaigą beveik iš kiekvieno atėjusiojo girdime žodžius, kad jau pasiekė ribą, reikia pagalbos, antraip išprotės. Kartais net pasisako, jog nekenčia savo artimojo, net ir tada, kai sergantysis yra vienas iš tėvų. Kai pacientas atiduodamas į mūsų rankas, jis gauna visas reikiamas paslaugas, o ir jų artimieji atgauna poilsį ir gyvenimo džiaugsmą. Tada anksčiau slaugytas asmuo vėl tampa mielas, jį vėl lanko gydymo įstaigoje“, – pasakoja I. Eismontienė.

O pagalbos, anot specialistės, toli ieškoti nereikia, nes kartais pakanka tiesiog pasikalbėti su kaimynu. Galima pasiprašyti, kad ir į namus ateitų socialinis darbuotojas, kuris padėtų pacientą numaudyti ar atlikti kitus buitinius darbus, tačiau šios paslaugos jau yra mokamos.

Liga ateina, nors tu ir nelauki
I. Eismontienė sako, jog senatvinė demencija ateina, kaip ir kitos ligos. Pirmiausia pasimato pirmieji ligos požymiai, į kuriuos paprastai daugelis net nekreipia dėmesio. Paprastai senatvinė demencija, Alzheimeris ir kitos ligos išryškėja tik vyresniame amžiuje, tačiau pasitaiko atvejų, kai jomis suserga ir vidutinio amžiaus žmonės.

„Turime vieną pacientę, kuriai vos 50 metų, tačiau jau serga senatvine demencija – ji jau dabar neatpažįsta savo namiškių. Prisimenu, kaip šią pacientę sūnus atvežė į mūsų įstaigą: moteris buvo apleista, nes ją namuose vyras skriaudė, kad ji visai nesikeltų iš lovos. Pas mus ši moteris atsigavo, pradėjo bendrauti, dabar jau išeina pasivaikščioti. Gyvendama savo namuose moteris buvo visą laiką slopinama vaistais. Džiaugiasi ir sūnus, matydamas, kad mamai pagerėjo sveikata“, – geruoju pavyzdžiu dalijasi specialistė.

Kuo ilgesnis žmogaus amžius, tuo didesnė puokštė ligų jį vargina. Anot I. Eismontienės, jei žmonės laiku pastebėtų pirmuosius ligos požymius, būtų galima ilgiau užtikrinti žmogaus gerą savijautą.

„Pirmieji demencijos požymiai pasireiškia sutrikusia atmintimi. Dažnai sergantysis pradeda pasakoti tas pačias istorijas, nes neatsimena dabartinių įvykių, todėl gyvena praeitimi. Taip pat sergantiems demencija sunkiau suvokti, ką jam sako aplinkiniai, net nežino, ką atsakyti, kai jo paklausia, ką jis šiandien valgys. Sergantysis ne taip greitai priima sprendimus, nekuria planų, mažiau domisi savo anksčiau pamėgta veikla. Dažnai būna viskam apatiškas, vengia naujovių, pameta daiktus, nesidomi aplinka. Pastebėjus šiuos požymius, artimiesiems reikia sunerimti ir kreiptis į medikus pagalbos“, – teigia I. Eismontienė.

Kadangi Lietuvoje vis daugėja vyresnio amžiaus žmonių, anot Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Šaukėnų gerontopsichiatrijos skyriaus vyresniosios slaugos administratorės I. Eismontienės, natūralu, kad ir senatvine demencija sergančiųjų yra daugiau.
Artūro STAPONKAUS nuotr.