Nerealūs politikų pažadai, sinergijos tarp verslo ir mokslo trūkumas, mūsų pačių nenoras keistis – visa tai nieko gero Šiaulių regionui nežada. Galbūt todėl ir spekuliuojame mintimis, esą Šiauliai virs senjorų miestu be ateities. Kiek tokiuose žodžiuose tiesos ir ką galime padaryti, kad tai pakeistume? Apie tai išsamiau kalbėta Šiaulių universitete vykusiame susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu.

Pasigendama kritiško mąstymo
„Kaip bebūtų sunku, reikia suprasti, kad tik mes patys esame už save atsakingi. Lietuvoje mes labai pasigendame žmonių, kurie galvotų savo galva, kritiškai mąstytų ir tai, kas vyksta, vertintų ne pagal politikų žodžius, o jų darbus. Todėl labai svarbu pradėti kritiškai mąstyti“, – tokia įžangine mintimi savo kalbą pradėjo R. Dargis.

Jis  kalbėjo, kad technologijos keičia mūsų gyvenimą, iš žmogaus atima rutininius darbus. Kuo toliau, tuo mažiau reikės žmonių prie staklių, konvejerių. Visą šį darbą atliks išmaniosios technologijos. Štai mašinos jau dabar važiuoja be žmonių, vadinasi, greitai vairuotojų nebereikės. Jau yra laivų, kurie plaukioja valdomi tik dviejų žmonių, nes visą darbą atlieka kompiuteriai. Pilotai valdo lėktuvus tik dėl to, kad žmonėms būtų jaukiau. Ateis laikas, kai netrukus ir pilotų nebereikės. Technologai prognozuoja, kad per artimiausius dešimt metų gali būti, jog Europoje bus panaikinta penkiasdešimt procentų darbo vietų. Ypač neliks tų darbo vietų, kurios susijusios su technologiniais, operaciniais dalykais. Pasikeis ir bankai, ateityje visos operacijos, atsiskaitymai bus vykdomi tik išmaniaisiais telefonais. Todėl reikėtų pradėti galvoti apie tai, kurioje vietoje liks žmogus ir ką jis darys toliau.

Štai mokytojai vaikams perduoda didelę dalį žinių. Pasakoja, kad jeigu mokinys kažką perskaitys, išmoks pamoką, vadinasi, išaugs geru darbuotoju. Juokingiausia, kad ir politikai priešina žmones. Pavyzdžiui, verslininkus su darbuotojais teigdami, kad verslui reikia tik pigių darbininkų. Net valdžios galvos tvirtina, kad tai yra vergovė.
„Apie kokią vergovę mes kalbame XXI a.? Visoms įmonėms iš esmės reikia žmonių, kurie geba kažką sukurti. Mes patys šiandien keičiame gamyklas, montuojame technologijas, nes jos dirba 24 valandas 7 dienas per savaitę. Šiandieninės gamyklos, kurios veikia Vokietijoje, realiai dirba be žmonių. Įmonės sugeba užsisakyti komplektuojančias dalis iš kitos gamyklos, surenka įrenginius ir atiduoda gamybai gatavą produktą. Prieš dvidešimt metų niekas negalėjo pagalvoti, kad taip bus“, – šiandienines tendencijas atskleidė R. Dargis.

Ragino būti iniciatyvesniems  
LPK prezidento nuomone, todėl labai svarbu žmogų pradėti formuoti ateičiai dar nuo mokyklos. Jį formuoti ne tam, kad žmogus, gavęs žinių, sugebėtų kažkokias operacijas atlikti. Svarbiausia, jog jis sugebėtų kūrybingai žiūrėti, ką gali sukurti su turimomis žiniomis, nes tai yra esminis pokytis. Žinios pačios negarantuoja gyvenimo, jos tik padeda tam, kuris nori kažką sukurti.

„Mums atrodo, kad kompiuteris atima iš žmogaus darbo dalį, daro jį bedarbiu, tačiau iš tiesų jį daro žmogumi arba tuo, kuo jį sukūrė Dievas. Dievas pagal savo paveikslą sukūrė kūrybingą žmogų. Vadinasi, mums reikia ugdyti kūrybingumą. Tada, kai žmogus pats gebės galvoti, ką gali sukurti, ką gali pasiūlyti daugiau, nei šiandien jau yra sukurta, žmogus galės kokybiškai gyventi“, – esminę mintį atskleidė svečias.

Anot jo, pasiūlyti kažką daugiau įmanoma visada net tokiuose dalykuose, kurie atrodo labai įprasti. Sakoma, kad dviračio nebeišrasi, tačiau pažiūrėjus, kokių dviračių tik nėra: karboniniai, su amortizatoriais, su diskiniais stabdžiais ir t. t. O visa tai sukūrė žmogus.

Taigi pirmiausia būtina suvokti, kad mes turime ugdyti kūrybingus žmones. Turime suprasti, kad tik pokytyje galime gyventi, jog gyvenime nėra ir nebus stabilių situacijų, kurios gali būti prognozuojamos ilgam laikui į priekį. Mes visi labai norime, kad kažkas mumis pasirūpintų, pasakytų, ką mums reikia daryti. Tačiau kuo anksčiau suprasime, kad niekas už mus nieko nepadarys, tuo šaliai bus geriau. Kuo anksčiau pradėsime dalyvauti kūrime, tuo greičiau atsiras gyvenimo gerovė.

Būtina imtis pokyčių versle ir politikoje
„Kalbėdamas apie šiandieninę Lietuvos ekonomikos, verslo situaciją, visada pabrėžiu, kad gyvename labai sudėtingu laikotarpiu. Mums reikia daugiau žmonių, kurie galėtų pasiūlyti daugiau idėjų, paslaugų. Mums ne darbininkų reikia, o žmonių, kurie galėtų ką nors pasiūlyti.

Be to, negalima daryti bet ko ir bet kaip. Jeigu norime kažką sukurti, tai, ką darome, turime daryti geriausiai, nes tik tada tapsime profesionalais. Tik tuomet sukursime pridėtinę vertę ir gebėsime išlaikyti save ir savo šeimas“, – sakė R. Dargis.

Jis kalbėjo, kad šiandien Lietuvos verslas sukasi neblogai. Pramonės eksportas palaiko Lietuvos augimą, tačiau jis nėra toks didelis, kokio norėtųsi. Verslas priėjo ribą, kur didesnis augimas įmanomas tik įvedus struktūrinius pokyčius. Kitaip tariant, arba reikia dar daugiau investuoti į technologijas, pradėti galvoti, kaip grąžinti į užsienį išvažiavusius lietuvius, arba reikia įsileisti trečiųjų šalių gyventojus.

„Mes kalbame apie kvalifikuotus žmones, kuriems reikėtų sukurti sistemas, kaip atvažiuoti čia. Manau, kad nori to ar ne, Seimas turės prie tų dalykų rimtai atsisėsti ir sukurti paskatų sistemą. Štai, pavyzdžiui, estai tai jau padarė. Todėl estai gali pasidžiaugti, kad pas juos bendras gyventojų kiekis didėja, o ne mažėja, t. y. daugiau žmonių atvažiuoja, negu išvažiuoja“, – akcentavo LPK prezidentas.

Tačiau tam reikia pasiruošti, nes vien tik pakeisti įstatymus neužteks. Tam reikia nuteikti ir mūsų bendruomenes. Turbūt net nereikia įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu į Šiaulius atvažiuotų tūkstančiai kitos religijos žmonių. Matyt, tai miestiečiams būtų didžiulis iššūkis. Tačiau būtina suprasti, kad globaliame pasaulyje, norime to ar ne, vis tiek turėsime būti atviri, nes išsaugoti savo „mono-aš“ vargu ar pavyks.

Reikalingas vietinis susitelkimas
Nereikėtų pamiršti, kad regionams ne ką mažiau svarbios užsienio investicijos. Stabilizacija regionuose, emigracijos mažinimas bus galimas tik tada, kai turėsime pakankamą kiekį tiesioginių ir gamybinių užsienio investicijų. Štai į Panevėžį atėjo šešios Norvegijos kompanijos, kurios gamina elektros įrangą ir puikiai plečiasi. Tad ko laukia Šiauliai?

„Jeigu kalbėtume apie tai, ar dar bus gyvenimas Šiauliuose, aš visada atsakau, kad viskas priklauso nuo šiauliečių, nuo to, ar jie nori būti čia. Kalbu nebūtinai tik apie politikus, bet apie Šiaulių elitą. Valstybių niekada nekūrė proletariatas, valstiečiai, juokdariai, klounai. Valstybes visada kuria susipratusieji. Ne politikai, bet mes patys kuriame savo gyvenimą“, – pabrėžė R. Dargis.

Jis klausė, ar šiandien miesto inteligentija Šiauliuose yra pakankamai susibūrusi ir nusiteikusi auginti miestą. Ar verslo elitas kalba apie tai, kaip pagerinti gyvenimą žmonėms. Ar universiteto akademinė bendruomenė dažnai diskutuoja apie tai, ko trūksta Šiauliams. Akivaizdu, kad atsakymas – nelabai.

Todėl būtinas susitelkimas vietiniu lygmeniu. Labai svarbu telkti tuos žmones, kurie yra susirūpinę miesto ateitimi ir norėtų dirbti kartu su politikais, mokslininkais, verslininkais ir t. t.

Svečias atskleidė ir kitą paradoksą, kad ne visi pramonininkai nori, jog ateitų investicijos į Šiaulius. „Jeigu ateis užsienio investicijos, iš mūsų darbininkus paims, jiems pakels atlyginimus ir ką mes tada darysime?“ – štai taip mąsto jie.

LPK prezidento nuomone, siauru požiūriu galbūt toks mąstymas ir teisingas, bet plačiu – ne. Jis kalbėjo, kad atėjusios investicijos lemtų naujų technologijų atsiradimą, gerus atlyginimus ne vokelyje, atsirastų naujų rinkų ir saugumas: „Dalis pramonininkų tai supranta, dalis nesupranta. Todėl reikia susitelkimo akademinės bendruomenės žmonių, politikų, pramonininkų, kad kurtumėme Šiaulių viziją. Jeigu eisime tokiu keliu, kaip dabar, beliks tik paspekuliuoti, kada paskutiniai gyventojai išvyks iš Šiaulių.“

Reziumuodamas jis akcentavo, kad mūsų neišgelbės joks Darbo kodeksas. Mus išgelbėti gali tik žinios, profesionalumas, kūrybingumas, iniciatyvumas. Todėl ragino susirinkusius nenustoti kurti ir galbūt net išbandyti savo jėgas nuosavame versle, nes tik pridėtinę vertę generuojantys žmonės gali kurti savo ir valstybės ateitį.

R. Dargis kalbėjo, kad ateityje darbą ras tik kritiškai mąstantys ir kūrybingi žmonės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.