Juliaus Janonio gimnazijoje iškilmingai paminėta Europos kalbų diena: čia atidaryta dr. Algimanto Taškūno lituanistinė biblioteka. Prieš metus į gimnaziją atkeliavo daugiau nei tona knygų, saugotų Tasmanijos universitete, Australijoje. Per tūkstantį knygų gimnazijai nusprendė padovanoti Tasmanijos universiteto profesorius emeritas, edukologas, lietuvybės ir lituanistikos populiarintojas dr. Algimantas Taškūnas, turintis itin garbingą vyriausybinį šios šalies apdovanojimą (OAM – Order of Australia Medal). Į bibliotekos atidarymo ceremoniją atvyko A. Taškūno kolegė ir bendradarbė, Tasmanijoje gyvenanti Regina Krutulytė-Share – ji perkirpo juostą ir gabalėlį jos perduos lietuvybės puoselėtojui į rankas.

Bibliotekoje – ir reti leidiniai
J. Janonio gimnazija jau turi du filialus, tad ši biblioteka taps trečiuoju. Didesnę šios bibliotekos dalį sudaro knygos anglų kalba, likusios – lietuvių ir kitomis kalbomis. Visos jos susijusios su Lietuva arba lietuvių kalba, visos itin kruopščiai surūšiuotos, aprašytos bibliotekininkių. Prie fondo darbavosi ir anglų kalbos mokytojai. Kaip sako gimnazijos direktorius Rimas Budraitis, šitoje dr. A. Taškūno lituanistinėje bibliotekoje yra kai kurių leidinių, kurių net kitos Lietuvos bibliotekos neturi.

Kaip nutiko, kad biblioteka atsidūrė ne Kaune, ne Vilniuje, ir net neliko Australijoje, o būtent atkeliavo į Šiaulius?
Australijos lietuvių sprendimu, geriausia knygų apsauga vis dėlto būsianti Lietuvoje. Be to, J. Janonio gimnazija su Australijoje gyvenančiais tautiečiais yra užmezgusi ilgamečius ryšius.

Taip pat buvo labai svarbu, kad vertingi leidiniai nenukeliautų į asmenines bibliotekas, o būtų prieinami visuomenei. Tad tikslas pasiektas – knygomis galės naudotis ne tik mokiniai, bet ir Šiaulių universitetas ir kiti suinteresuotieji.

„Mes bendradarbiaujame su Australijos lietuviais, kurių, deja, daugelio ir nebėra. Prieš metus mes gavome iš Australijos Tasmanijos universiteto lietuvių biblioteką. Tuo pasirūpino dr. Algimantas Taškūnas – jis atsiuntė daugiau nei toną knygų. Apie 600 knygų anglų kalba, apie 450 – lietuvių kalba. Mūsų bibliotekininkės visus metus prie to dirbo – aprašė ir sudėliojo knygas pagal reikalavimus, ir štai po metų atidarome nors ir nedidelę, tačiau labai svarbią bibliotekėlę“, – sako R. Budraitis. Bibliotekos skyrių gimnazija turi net porą, o čia jau trečiasis.

Kaip užsimezgė tokia draugystė? Kaip sako direktorius, jau beveik 25 metus J. Janonio gimnazija draugauja su Australijos lietuviais  ir dėl to labiausiai, matyt, nusipelnė mokytoja Augutė Vaičiulienė, jau dabar buvusi anglų kalbos mokytoja, kuri vis dar palaiko ryšius su Australija. Ji pradėjo bendrauti su ponia Isolda Ira Poželaite-Davis, kurios jau nebėra, tačiau jos dėka daug metų itin didelę paramą gimnazija jaučia iš Australijoje gyvenančių tautiečių.

Kaip gimė graži iniciatyva
J. Janonio gimnazijos bibliotekos vedėja Birutė Grigienė sako, kad A. Taškūnas lituanistinę biblioteką rinko 50 metų. Kaip paskaičiuota, įregistruoti, aprašyti teko net 1085 leidinių pavadinimus.  

Šalia lituanistinės bibliotekos – nedidelė lentelė su nuotrauka ir pagrindine informacija apie A. Taškūną. Jis gimė Alytuje 1929 m., 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus, gyveno ir mokėsi Vokietijoje. 1949 m. pradėjo gyventi Australijoje, o 1987-aisiais Tasmanijos universitete įkūrė lituanistikos studijų modelį – Lietuvos studijų sambūrį.

A. Taškūnui didžiulį siuntinį siųsti Lietuvon padėjo ir jo bendradarbė R. Krutulytė-Share. Ji į gimnaziją atvyko ir kai knygų siunta atkeliavo. Tiesa, prisipažįsta, kad dabar į Lietuvą sugrįžo vertėjavimo tikslais. Ji išvertė Stasio Jemeikio memuarų knygą „Traukinys rieda į amžinystę“ – anglų kalba ši knyga bus išleista Tasmanijoje.

Tačiau dar prieš atidarymo ceremoniją R. Krutulytė-Share pabrėžia, kad ši lituanistinė biblioteka įdomi ne tik dėl knygų turinio, bet ir formos. Pavyzdžiui, yra tokių, kur pirmieji keliasdešimt puslapių – rusų kalba, o jau likusi dalis – lietuviškai.

Ji prisimena įvykius, kai 1991 m. Lietuvoje Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis mėgino įvykdyti valstybės perversmą. Gimusi Vokietijoje ir nuo penkerių Australijoje gyvenanti lietuvė į tėvynę pasiryžo sugrįžti vasarį, paraginta ne tik  I. Poželaitės-Davis, bet ir A. Taškūno dar ir dėl nuplėštos popieriaus skiautės – taip prašymas atvykti ir mokyti Lietuvoje tuo metu buvo parašytas taupymo sumetimais, juk viską reikėjo taupyti...

„Tarp kitko su ponu Taškūnu susitikome parduotuvėje. Kai Lietuvoje buvo vykdoma blokada, tai Australijos lietuviai labai greitai ir labai daug pinigų surinko. Neprisimenu kiek, bet ne vieną sunkvežimį prikrovė vaistų ir kitų reikmenų. Atvežė į Vilnių. Ir A. Taškūnas man sako – nuvežė, bet viskas stovi sandėliuose, niekas nemoka perskaityti nurodymų, reikia kažkam važiuoti į Lietuvą mokyti anglų kalbos. Jis į mane pažiūrėjo ir paragino važiuoti. Mane paskyrė į M. K. Čiurlionio meno mokyklą mokyti anglų kalbos. Tai buvo 1991 m. vasario mėnesį – po Sausio tryliktosios įvykių“, – sako R. Krutulytė-Share.

Artūro STAPONKAUS nuotr.