Trečiadienio rytą Lietuvą sukrėtė tragiška žinia – netekome vieno iškiliausių Lietuvos asmenybių, humanitaro, aktyviai gynusio laisvės ir žmogaus orumo idėjas, Leonido Donskio. Jo titulų ir laimėjimų vardyti nereikia – filosofo vardas kalba pats už save. Jis buvo autoritetas ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio žmonėms.
Spėjama, kad L. Donskį oro uoste ištiko širdies smūgis. Pranešama, kad 5.30 val. jis susmuko oro uoste. Atvykę greitosios pagalbos medikai bandė gaivinti filosofą, tačiau jų pastangos jau buvo bevaisės.
Antradienio vakarą dar tarėsi dėl bendro projekto
Vakar mums pavyko susisiekti su Šiaulių profesinio rengimo centro lietuvių kalbos mokytoja Branguole Šimkūniene: vėlyvą antradienio vakarą moteris bendravo su L. Donskiu – tarėsi dėl bendro projekto.
Rugsėjo antrąją dieną B. Šimkūnienė buvo nuvykusi į Kėdainiuose vykusį atvirą L. Donskio ir A. Navicko pokalbių vakarą, po kurio moteris užsiminė profesoriui apie projektą, kurį norėjo vykdyti kartu.
Mokytojos teigimu, L. Donskis sakė, kad rugsėjo ir lapkričio mėnesiais jo užimtumas labai didelis – daug suplanuotų skrydžių, taigi pasiūlė aptarti spalio pabaigos datą.
„Vakar vakare jis man pats prieš 22 val. paskambino. Labai nustebau, bet aišku – buvo labai malonu. Pokalbio metu sutarėme susitikimą vykdyti spalio 21 dieną. Tądien jis minėjo turintis bendrą šeimos šventę – tačiau tarė, kad jau bus grįžęs.
O susitikimo esmė: norėjau suorganizuoti edukacinę kelionę, o L. Donskį prašiau skaityti paskaitą – man nesinorėjo nurodyti kokia tema kalbėti. Tiesiog užsiminiau, kad norėjosi kažko apie Česlovą Milošą. Jis – vienintelis lietuvis, pelnęs Nobelio premiją. Kaip tik apie Č. Milošą Kėdainiuose, tame atvirame pokalbyje, kuriame dalyvavau, gerbiamas profesorius sakė: „Milošas yra tai, ką tu suvoki apie pasaulį. Pasakius, kad esi iš Milošo šalies, pasaulyje būsime suprasti.“ Paskaitoje mums būtų buvę ką paklausyti, o jis mums būtų turėjęs ką pasakyti.
Taigi, tokia mano refleksija ir tokia mano šiandieninė būsena. Žinia sukrėtė visus“ , – „Šiaulių naujienoms“ pasakojo B. Šimkūnienė.
L. Donskis – geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvos intelektualiniame gyvenime
Nepaisant to, kad labai daug keliavo, L. Donskis labai mylėjo Lietuvą. Savo gyvenime jis apie trylika metų gyveno ir dirbo įvairiose Europos šalyse ir JAV. „Patriotizmas yra tam tikra patirtis ir ją reikia branginti, nereikia jos nuvalkioti, nereikia jos paversti viešu dalyku, kurį vartotų, kas netingi“, – taip sakė šis filosofas.
Anksčiau jis „Šiaulių naujienoms“ pasakojo apie savo patirtis gyvenant ir mokant užsienio šalyse ir minėjo, kad prie Lietuvos labai priartėjo Vytauto Kavolio dėka.
„Manau, kad mane labai priartino prie Lietuvos Vytautas Kavolis – mano mokytojas, išeivijos didis sociologas. Amerikoje, Dikensono koledže dirbau kartu su V. Kavoliu, kurį žinojau esant puikų kultūros sociologą ir civilizacijų teoretiką, su kuriuo svajojau padirbėti. Ir man likimas suteikė didžiulę laimę – pusantrų metų dirbti su juo kartu gavus Fulbraito stipendiją.
Nors ten man lengva nebuvo: tuo metu buvo visko – aš buvau jaunas ambicingas žmogus, kurio neprisileido, į kurį be jokio entuziazmo žiūrėjo vyresni kolegos (tai buvo tiesiog profesinės konkurencijos dalykai). Tada aš jaučiausi truputėlį atstumtas, buvau šiek tiek piktokas.
Tačiau manau, kad mane sutaikė su Lietuva plačiąja prasme ir leido suprasti, jog Lietuva yra kažkas nepalyginamai daugiau už mano smulkias kovas, V. Kavolis. Tokia buvo mano didelio moralinė ir intelektualinė mano mokytojo įtaka. Aš mačiau, kad Kavolis – nepaprastai vakarietiškas žmogus, tikras liberalas, vienas iš didžiųjų liberalizmo ideologijos tėvų, bet kartu jis buvo ir labai lietuviškas žmogus. V. Kavolis buvo ir kosmopolitas, ir patriotas, ir Amerikos akademikas, ir labai pasišventęs lietuvis. Man jo pavyzdys buvo be galo svarbus“, – anksčiau „Šiaulių naujienoms“ pasakojo filosofas.
