Šiaulių universiteto Senatui studijų prorektorius dr. Remigijus Bubnys pristatė šių metų priėmimo į universitetą rezultatus, taip pat studijų programų išregistravimo klausimą. Studentų surinkta daugiau, nei planuota, bet tenka išbraukti šešias neakredituotas, nerentabilias studijų programas. Posėdyje neseniai mokslo ir meno prorektore patvirtinta prof. dr. Ingrida Šaulienė su senatoriais pradėjo diskusiją apie mokslo pažangą Šiaulių universitete. „Daug metų universitetas buvo siejamas tik su studijomis. Dėstytojai dirba su studentais, bet norime perkelti dalį jų darbo laiko į intensyvesnį mokslą, juolab kad visi valstybės dokumentai skatina inovacijas. Tad universitetui reikia parodyti, kad jis prisideda prie sumaniosios valstybės pažangos“, – sako I. Šaulienė.
Inovatyvūs universiteto mokslininkų darbai žinomi mažumai
Pasak I. Šaulienės, daugybė Šiaulių universitete dirbančių mokslininkų puikiai dirba su dirbtiniu intelektu, robotais, nuostabiomis edukologinėmis programomis. Edukologijos mokslo kryptis tarptautinių ekspertų įvertinta kaip geriausia Lietuvoje, bet kas žino apie tai.
„Valstybė netgi vadovaujasi mūsų mokslininkų sukurtomis metodikomis rengdama įstatymus. Lyčių lygybės srityje dirbantys mokslininkai ką tik Briuselyje pristatė projektą, kuris pateiktas kaip pavyzdys visai Europai. Daug darbų daroma, bet iškeldami studijas vis pamiršdavome gėlę išskleisti mokslo srityje. Praėjusiame Senate mane patvirtino mokslo ir meno prorektore, o šiame Senato posėdyje jau noriu pasakyti, kad turime kalbėti apie mokslą“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė I. Šaulienė, pasak kurios, dažnai mokslas lieka po pamokų kaip antroji veikla. Bet dabar toks mąstymas keičiamas. Pirmasis to žingsnis buvo įkurti Mokslo institutą universitete. Iki tol mokslininkai buvo prijungti prie katedrų, o šios atsakingos dar buvo už studijas.
„Kadangi Šiauliuose buvo pedagoginis institutas, neatsirado jokios mokslo struktūros. Dabar jau turime mokslo etatų ir renkame žmones, kurie visu etatu dirbs tik mokslinį darbą. Paskelbta 15 pareigybių, lieka klausimas, kiek kandidatų paduos dokumentus. Tačiau atsiras žmonių grupė, kuri dirbs universitete tik mokslinį darbą. Aš manau, kad mokslininkus, kurie kurs regiono pažangą, žymiai dažniau matys bendruomenė, žiniasklaida“, – aiškina mokslo ir meno prorektorė.
Pasak jos, universitetas labai daug dirba socialinių mokslų srityje, tačiau tai ne pramonė. Vis dėlto gamykloms taip pat svarbu gera žmonių savijauta darbe, mokslininkai gali padėti apsispręsti, ir kokią rinkodaros liniją naudoti. Tad labai svarbu įgalinti, įdarbinti mokslo žinias, kurios yra sukuriamos Šiaulių universitete, ir kartu parengti artimesnes regionui tyrimų kryptis.
Dabar. I. Šaulienės teigimu, reikia apsispręsti, todėl Senate bus kalbama apie pagrindines šešias mokslo kryptis. Tai švietimo, ugdymo technologijos ir procesai; sociokultūrinių inovacijų plėtojimas inkliuzinei visuomenei; humanitariniai mokslai visuomenės inovacinės kultūros plėtroje; procesų modeliavimas ir technologijos; socioekonominiai reiškiniai gerovės valstybės kūrimo procese bei tradicinio ir šiuolaikinio meno raiška.
Mažiau studijų programų, daugiau studentų
Kaip dar prieš Senato posėdį sakė studijų prorektorius R. Bubnys, per pastarąsias dvi savaites nuo rugsėjo pirmosios Šiaulių universiteto priėmimo rezultatai pakito pozityvia linkme. „Šiandien yra apie 700 studentų: bakalauro studijose – per 400, magistro – per 200. Rezultatas džiugina, nes universiteto strateginės veiklos plane šiemet buvo numatytas rodiklis 680. Galutiniai duomenys bus spalio 1-ąją“, – sakė studijų prorektorius. Situacija yra stabili, be to, džiugi, kad universitetui pavyko suformuoti keletą grupių ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Vis dėlto universitetas priverstas išregistruoti šešias studijų programas. „Pagrindinė to priežastis – pačių programų komitetų bei katedrų priimtas sprendimas nebevykdyti studijų. Dvi programos yra neakredituotos, vadinasi, jų negalime vykdyti. Taip pat yra, jeigu galima taip pasakyti, neveikiančios studijų programos, į kurias nėra priimta studentų. Todėl nuspręsta jas išregistruoti. Išregistruota elektros energetika, informatikos inžinerija, rekreacinė miškininkystė. Kaip žinome, šią studijų programą pakeitė gamtinė rekreacija – jungtinė studijų programa vykdoma su Daugpiliu, todėl laikomės principo nedubliuoti. Ir kultūros studijos – humanitarinės srities studijų programa“, – sako R. Bubnys.
Populiariausiomis universitete išlieka edukologijos studijų programos. Tai specialioji pedagogika, gausiai suformuotos pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos grupės, neatsilieka socialinių mokslų studijų programos – viešasis valdymas, viešasis administravimas.
Tuo pačiu ir atsinaujinama. Jau pernai startuota su integruotų gamtos mokslų pedagogika. Tik R. Bubnio manymu, procesas nebuvo labai sėkmingas vien dėl to, kad programa patvirtinta prieš pat priėmimą ir šiai žiniai paviešinti pritrūko laiko.
Taip pat jau laukiama, kada atsiras galimybė dalyvauti Švietimo ir mokslo ministerijos projekte studijų programų stambinimui. „Projektuose numatyta vizija menų programos, taip pat galima kalbėti apie pedagogų rengimą ir tuo labiau humanitarinius mokslus. Yra vienas variantas, kurį mėginsime įgyvendinti – ar pavyks, ar ne, nežinome. Tiesiog bandoma diskutuoti apie tai, kad šios studijos vyktų unikaliai, t. y. kad studentai dvejus metus studijuotų bendruosius inžinerinius dalykus, po to jau galėtų rinktis konkrečią kryptį. Vadinasi, stotų į vieną studijų programą, po to skaidytųsi pagal specializacijas. Kvietimas dalyvauti projekte planuojamas šiemet“, – sako R. Bubnys.
