Po Lietuvą keliauja labai šauni iniciatyva „Žinau, ką renku“, kviečianti žmonės susipažinti su kandidatais, užduoti jiems savo klausimus ir tiesiogiai išgirsti atsakymus. Mūsų miestiečių ir kandidatų į Seimą akistata įvyko. Jos metu šiauliečiai nesibaimino ne tik užduoti aktualius jiems klausimus, bet išlieti ir pagiežą už tai, kad dabar „Lietuva atsidūrė tokiame beviltiškame liūne“. Artėjant Seimo rinkimams susipažinti su kandidatais Šiaulių Aušros apygardoje gausiai rinkosi garbaus amžiaus žmonės, o štai jaunimo išties pasigesta – į debatus daugiausia atvyko renginio savanoriai.

Turėjo pasisakyti aktualiausiais Lietuvai klausimais
Iš dešimties pasižadėjusių debatuose dalyvauti kandidatų pasirodė septyni – vienas pranešė esą susirgo, kitas išnyko visai be priežasties.

Diskusiją moderavusi žurnalistė Eglė Samoškaitė iš anksto abiejų pusių paprašė pagarbos ir tarpusavio supratimo. Tačiau šiauliečių kantrybė – ne geležinė.

Pirmiausia kandidatai turėjo prisistatyti per minutę, po to atsakinėjo į klausimus, kurių atsakymams  buvo skiriama viena arba pusė minutės. Ir jau čia nepasitenkinimą pareiškė šiaulietis: debatai – rimtas reikalas, reikia diskutuoti iki ryto! Be to, kandidatai privalėjo pristatyti po tris pirmuosius darbus, kurių imtųsi patekę į Seimą. Šie pažadai debatuose buvo nufilmuoti: prireikus bus priminta, kokius darbus pažadėjo liaudžiai galimi seimūnai.

Pirmąjį bene aktualiausią rinkėjams klausimą pateikė žurnalistė diskusijos moderatorė E. Samoškaitė. „Maži atlyginimai, įvairių apklausų duomenimis, labiausiai domina gyventojus. Jie nurodo, kad tai pati didžiausia Lietuvos problema. Dėl šios priežasties Lietuva pakliuvusi į mažo atlyginimo spąstus. Lietuvoje yra apie milijoną du šimtus tūkstančių darbuotojų („Sodros“ duomenimis) ir apie du šimtus tūkstančių iš jų uždirba minimalią algą arba mažiau. Vidutinis Lietuvos atlyginimas atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. Tad Lietuvos konkurencingumas iš principo yra pagrįstas tik žemais atlyginimais. Kaip išeiti iš skurdo spąstų Lietuvai?“ – teiravosi E. Samoškaitė.

Kita problema, jog darbo jėga yra apmokestinama Lietuvoje beveik daugiau negu 50 proc.: 31 proc. moka darbdavys, 24 proc. – moka darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tad politikai turėjo pasisakyti, ar toks procentas – ne per daug ir kaip galima situaciją keisti.

Neseniai priimtas Darbo kodeksas ir nulinės darbo sutartys – gana retos Europoje. Naujoji Zelandija jų neseniai atsisakė. Priminta, jog tokios rūšies darbo sutartis reiškia, kad darbdavys garantuoja tik aštuonias valandas darbo per mėnesį. Tad kandidatų klausta, ar jie sutiktų dirbti pagal tokią sutartį ir kodėl.

Šiauliečiai pratrūko ir pykčiu, ir juoku
Akivaizdu, kad šiauliečius jaudina Lietuvoje nuaidėjusių korupcijos skandalų tema, tad pirmasis klausimas pateiktas iš šiauliečių salės buvo apie tai, kaip kandidatai žada kovoti su korupcija.

Debatai, regis, kulminacijos sulaukė tuomet, kai nuskambėjo jaunuolio savanorio klausimas anglų kalba – žurnalistė turėjo kantriai salės prašyti tylos. Čia šiauliečiai ir sukilo. „Čia Lietuva!“, „Gal rusiškai arba japoniškai klauskite!“ Juokais ar ne, bet pageidauta „roukouteis“ ir žemaitiškai. O ir jaunuolio klausimas buvo gana „modernus“ medicinine prasme. Jis angliškai teiravosi, ar kandidatai palaiko marihuanos legalizavimą, turint galvoje, kad medicininės kanapės padeda vėžiu ir diabetu sergantiems pacientams.

Kaip žinia, ne visi kandidatai valdo šią užsienio kalbą. Tačiau keli jų, kone kurstydami nacionalistines nuotaikas, bet ne tarptautiškumą, ėmėsi viešųjų ryšių technikos. Vis dėlto akivaizdu, kad šiuolaikiniam kandidatui prireikus susikalbėti su kolegomis užsienyje, reikės anglų kalbos – tai pabrėžė žurnalistė. „Negalėdami susikalbėti su kolegomis užsienyje, deja, negalite tinkamai atstovauti tautai“, – priminė E. Samoškaitė.

Piar'as nr.1: pirmasis klausimo užkluptas kandidatas ponas V. Juškus (Lietuvos centro partija) nors ir nurodė, nekalbąs angliškai, vis tik panoro replikuoti. Jis pacitavo Lietuvos konstitucijos 14 straipsnį – „valstybinė kalba yra lietuvių, o ne anglų“.

O darbietė pragydo savo kalba – muzikine. Žiūrovams ji uždainavo lietuvių liaudies dainą „O kas po mano sodelį vaikščiojo, cykiai pamažu uliavojo“ ir atkirto – kai į ministrus kandidatuosianti, tuomet kalbės angliškai. Kandidatai ėmėsi kandumo, tai ir šiauliečiai nusprendė būti ne pėsti.

Štai liberalų atstovė turėjo atsakyti, kiek iš Liberalų sąjūdžio pašalinta korumpuotų asmenų ir kaip jaučiasi E. Masiulio paskolų sąjūdyje, kodėl darbietė, vis minėdama, kad nori sumažinti Seimo narių skaičių, pati kandidatuoja? O štai viena lygybės išsiilgusi šiaulietė pasiūlė kandidatams atsidurti tokioje pačioje padėtyje, kaip ir didžioji Lietuvos rinkėjų dalis – galbūt Seimo nariams reikia pritaikyti vidutinį atlyginimą, kurį uždirba lietuviai? Tad net nereikės specialiai mažinti Seimo narių skaičiaus.

Darkart grįžta prie Darbo kodekso pataisų – šiaulietėms mamoms neramu, kokias sutartis bus linkę sudaryti darbdaviai privačiame sektoriuje su jaunomis moterimis ir mamomis, auginančiomis mažus vaikus. Juk kyla dar viena grėsmė demografinei Lietuvos padėčiai, kai vargu ar moteris pasiryš pastoti ir gimdyti dirbdama pagal terminuotą darbo sutartį, kuri yra jai visiškai nepalanki.

Taip pat viena svarbi problema, šiauliečių manymu, – pensinio amžiaus žmonės valdiškose institucijose: ar kandidatai nemano, kad pakeitus Konstitucijos nuostatas sumažėtų emigracija. Gal  eilę metų „užgyventa“ darbo vieta bus perleista jaunam, kuris kankinasi darbo biržoje be normalių pajamų.

Kiti šiauliečiai teiravosi kandidatų pozicijos apie dirbtinio apvaisinimo liberalesnį įstatymo variantą, priimtą Seime, ir dėl vienos lyties asmenų partnerystės – ar kandidatai tam gali pritarti? Pastaruoju klausimu dauguma kandidatų savo požiūrį į šį klausimą pagrindė krikščioniškomis nuostatomis. Kiti gi sakėsi neturintys teisės kištis į tai, kaip turi gyventi žmonės. Kiti gi manė, kad šis reikalas – prieš gamtą: „Kol viešai tai nėra demonstruojama, tai niekam nekliūna“, „Tai yra mada“.

 
Straipsnių peržiūros
94558731
Į viršų