Šiaulių miesto savivaldybėje lankėsi Rusijos Federacijos ambasados delegacija. Susitikime su meru Artūru Visocku ir Savivaldybės atstovais kalbėta apie tolimesnius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius tarp šalių. Abi pusės sutarė, kad reikia stiprinti tarpusavio ryšį ir pasistengti labiau suprasti vieniems kitus. Tačiau delegacijos vizitas vien šiais klausimais neapsiribojo. Po gražių kalbų apie šalių draugystę pereita prie rusams itin aktualaus klausimo – obelisko, esančio Prisikėlimo aikštėje, likimo.
Tikisi glaudesnio bendradarbiavimo
Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J. E. Alexander Udaltsov susitikimo pradžioje kalbėjo, kad džiaugiasi galėdamas būti Šiauliuose. Jis pasakojo, kad žino daug įdomių faktų apie Šiaulių miestą ir jo istoriją. Taip pat pasveikino Šiaulius su 780-mečio jubiliejumi.
Miesto meras dėkojo už sveikinimą ir prasitarė, kad tokie vizitai miesto valdžiai labai svarbūs, nes tai rodo, kad abi šalys yra pasiryžusios tarpusavyje glaudžiau bendradarbiauti.
„Niekas Šiauliuose rusams nejaučia priešiškumo. Esame mažas miestas, kuriame visi norime gyventi draugiškai“, – akcentavo A. Visockas.
Tuo tarpu J. E. A. Udaltsov pabrėžė, kad svarbu ne kiek draugauti, kiek stengtis palaikyti kaimyniškus santykius: „Santykiai tarp mūsų šalių nėra patys geriausi, tačiau tikiuosi, kad ateityje situacija pasikeis. Tačiau tai nereiškia, kad turime tapti draugais. Manau, kad svarbiau pasistengti suprasti vienas kitą. Žinote, kaip būna su draugais: vieną dieną draugas, o kitą – jau priešas. Todėl draugų ieškoti nereikia, daug svarbiau tiesiog gyventi.“
Sutikimo metu kalbėta ir apie įvykusius Rusijos parlamento rinkimus. Ambasadorius pasakojo, kad rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose buvo mažiausias per visus parlamento rinkimus, kurie vyko šalyje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. „Rusai aktyviau dalyvauja tik prezidento rinkimuose“, – sakė jis.
Svečias informavo, kad Lietuvoje gyvenančių ir Rusijos pilietybę turinčių asmenų nuomonė praktiškai sutapo su tautiečių. Tokį gyventojų pasirinkimą jis vertina teigiamai ir mano, kad žmonės tiesiog atsižvelgė į dabartinius sunkumus, didėjančias abejones ir riziką, todėl natūralu, kad gyventojai pasirinko stabilumą. Be to, jis tikisi, kad nauja valdžia dirbs profesionaliau ir efektyviau.
Tačiau svečias negalėjo tiksliai pasakyti, ar vykę rinkimai turės kažkokios didesnės įtakos santykiams tarp šalių.
„Santykius, kuriuos šiandien turime, sukūrėme ne mes patys, tačiau galime juos pagerinti. Žinote, tango šokiui reikia dviejų žmonių. Jeigu bent viena pusė nenorės bendradarbiauti, šokio nebus. Tą patį galima pasakyti ir apie mus. Jeigu jūs patys nenorėsite su mumis bendradarbiauti, tai nieko ir nebus. Iš savo pusės tik galiu pasakyti, kad mus tikrai domina ekonominiai santykiai tarp regionų. Šiuo metu mes kaip tik dairomės naujų rinkų ir verslo galimybių. Prie to galite prisijungti ir jūs, tik tai jau pradėkite daryti dabar. Kuo ilgiau delsite, tuo ateityje susitarti bus tik sunkiau“, – kalbėjo J. E. A. Udaltsov.
Nesutaria dėl obelisko ateities
Kalbai pakrypus apie pagrindinį Rusijos Federacijos ambasados delegacijos vizito tikslą, atmosfera įkaito. Pasirodo, kad rusai yra sunerimę dėl obelisko, esančio Prisikėlimo aikštėje, likimo. Ambasadorius pasakojo, jiems labai svarbu išsaugoti karių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metu, atminimą. Todėl jie skiria nemažus pinigus tam, kad karių kapai tiek pačioje Rusijoje, tiek kitose šalyse būtų sutvarkyti ir rekonstruoti.
„Išgirdę apie jūsų planus restauruoti aikštę ir paminklą perkelti į kitą vietą, labai sunerimome. Žinome, kad šį projektą finansuoja ES ir puikiai suprantame jūsų norą atsinaujinti, tačiau mes norime, kad paminklas išliktų savo vietoje. Tai yra istorija, į kurią jūs turėtumėte žiūrėti su pagarba“, – pagrindinę problemą įvardijo ambasadorius.
Taip pat jis bandė paaiškinti, kad mes neturime teisės obelisko perkelti, nes esą, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą, tai yra saugotina kultūrinė vertybė, kurios nevalia liesti.
Susitikime dalyvę Savivaldybės atstovai suskubo teisintis, kad šis paminklas registre net nėra įregistruotas kaip kultūrinė vertybė, todėl Savivaldybė turi teisę elgtis taip, kaip jai atrodo geriausia.
Vėliau miesto meras suskubo situaciją švelninti: „Nesupraskite mūsų klaidingai, mes kaip tik norime, kad pro šį paminklą praeitų kuo daugiau žmonių. Manau, kad restauruotoje aikštėje kaip tik atsiras žmonių, norinčių daugiau sužinoti apie Antrąjį pasaulinį karą, žuvusius karius“, – pabrėžė meras.
Tačiau įgaliotasis ambasadorius apie tai nieko daugiau nenorėjo girdėti. Jis toliau atkakliai laikėsi savo, kad bet kuriuo atveju paminklas turėtų išlikti savo vietoje. Esą priešingu atveju mes parodytumėme didelę nepagarbą istorijai. Be to, svečias akcentavo, kad jie patys yra pasiryžę investuoti pinigų paminklo restauravimui, kad tik paminklas išliktų savo vietoje.
Tuo tarpu už Prisikėlimo aikštės projektą atsakingas architektas Vytenis Rudokas, vėliau kalbėdamas su žurnalistais, išliko atviras ir tiesiai šviesiai rėžė, kad visa šita situacija tėra populizmas.
„Aš nematau jokių kliūčių realizuoti tas idėjas, kurias bandome pasiūlyti. Manau, kad tai tėra natūralus susikalbėjimo ieškojimas. Ambasadorius kalbėjo neturėdamas tikslios ir pilnos informacijos, nes iš tiesų vertybių registre kalbama tik apie tai, kas yra ant žemės, o ne joje. Todėl manau, kad ambasadoriaus pareiškimas nebus tas kliuvinys, kuris dabar galėtų mus sustabdyti“, – tvirtino V. Rudokas.
Jis kalbėjo, kad atnaujinant aikštę bus siekiama, kad obeliskas toje erdvėje netaptų svetimkūniu. Be to, pabrėžė, kad tai ne kapinės, o palaidojimo vieta. Galbūt kapinėse, kur viskas yra aptverta, žmonės ir ateina su tikslu kažką prisiminti, pagerbti, tačiau mūsų atveju egzistuoja visai kitas tikslas.
„Šiuo atveju tai yra labiau kaip memorialas parke, skvere, kur kiekvienas galėtumėme būti, jame leisti laiką, pailsėti. Kuriame lygiagrečiai mes gautumėme ir informacijos apie žuvusius karius. Manau, kad mūsų kultūros požiūriu tai yra kur kas priimtiniau nei slaviškos. Apskritai, šiose diskusijose aš matau daugiau politikos nei turinio“, – sakė V. Rudokas.

J. E. Alexander Udaltsov: „Norime, kad paminklas liktų savo vietoje.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.



