Nesuvaldomi pabėgėlių srautai, teroristiniai išpuoliai, Didžiosios Britanijos pasitraukimas – visa tai paveikė Europą ir paskatino euroskeptines nuotaikas. Lietuvoje taip pat įsižiebė antieuropietiška isterija. „Europos Sąjunga naikina vertybinius mūsų pamatus.“ „Jeigu nepriklausytumėme ES – gyventumėme geriau.“ Tačiau Šiaulių universitete viešėjusi Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė paragino tokių minčių atsikratyti. Jos teigimu, jeigu bus stipri ES, nesunaikinami būsime ir mes. Todėl mažiausiai turėtumėme norėti ES žlugimo.

Susirūpino prasta apsauga
Visuomenėje vis dar diskutuojama, ar „Brexit'as“ reiškia ES pabaigos pradžią. Europos Parlamento narė iš karto suskubo tokias mintis paneigti. Ji patvirtino, kad visi planuoti darbai ir toliau yra vykdomi: „Mes tikrai neketiname niekur bėgti.“

Vis dėlto ji pripažino, kad tiek ES viduje, tiek išorėje netrūksta jėgų, kurios veikia, jog Europos Sąjungos nebeliktų. L. Andrikienė svarstė, kad galbūt tos jėgos aktyviai veikia ir siekia mums pakenkti, nes nesugebame laiku išspręsti tam tikrų ypač svarbių problemų.

Pavyzdžiui, mes tinkamai neapsaugojame Europos Sąjungos sienų. Pro jas atkeliauja ne tik emigrantai, bet ir teroristai. Per pastaruosius metus ES teritorijoje įvykdyta net keturiolika teroristinių išpuolių. Tuo tarpu per visą Sąjungos egzistavimo laikotarpį, jų buvo trisdešimt. Vadinasi, reikia kiek įmanoma labiau sustiprinti sienų apsaugą.

Taip pat reikėtų kalbėti apie griežtesnę šalių gynybą. Štai net Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris savo kasmetinėje kalboje Europos Parlamente pareiškė, kad turime apjungti savo karinius išteklius. Iki šiol savo šalių gynybai lėšų skirdavome atskirai, tačiau dabar pribrendo laikai, kai tas lėšas reikėtų laikyti vienoje kišenėje ir pinigus panaudoti protingiau. Prezidentas pasiūlė įkurti Europos gynybos fondą ir iki 2022 m. surinkti 350 mlrd. eurų. Šios lėšos būtų skiriamos inovacijoms, moksliniams tyrimams gynybos srityje.

Nesprendžiamos socialinės problemos
Egzistuoja ir kita gana skaudi ES problema – jaunimo nedarbas. Valstybės iki šiol nesugeba padėti jauniems žmonėms atsistoti ant kojų. Aišku, netrūksta ir gerųjų pavyzdžių. Štai Vokietijoje jauni žmonės tiksliai gali pasakyti, kokios pagalbos gali sulaukti iš valstybės. Tuo tarpu Lietuva tuo pasigirti negali.

L. Andrikienė svarstė, kad galbūt šią problemą išspręstumėme greičiau, jeigu Europa daugiau dėmesio skirtų socialinei politikai: „Socialinės politikos ES šalyse turėtų būti gerokai daugiau. Galbūt tuomet sulauktumėme teigiamų pokyčių ir nustotumėme į ES žiūrėti kaip į kažką svetimo, kuriai galima negailėti kritikos ir pan. Iš tiesų Europos Sąjungą turėtumėme laikyti sava, stipri ES turėtų būti mūsų visų interesas, nes tai Lietuvos sėkmės sąlyga.“

Kita vertus, tą stiprybę labai sunku sukurti, kai iki šiol dar nėra žinoma Didžiosios Britanijos ateitis Europos Sąjungoje. Šalis dar neatskleidė tikslios pasitraukimo datos. Ne ką mažiau stebina ir tai, kad šalis, prie balsadėžių sugebėjusi pakviesti 50 mln. balsuotojų, iš anksto nesugebėjo išsiaiškinti, kokių pasekmių sulauks, kai pasitrauks iš ES. Tik po įvykusio referendumo buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi apskaičiuoti galimas pasitraukimo pasekmes.

„Toks elgesys rodo atsakomybės stoką, naivumą ir atsarginio plano neturėjimą. Todėl dabar mes esame viso to įkaitai. Įsivaizduokite, kad šiandien susirenka dvidešimt septynių valstybių vadovai ir negali priimti jokio sprendimo, kuris įpareigotų kažką daryti visus. Mes negalime normaliai sudaryti ES biudžeto, nežinome, ar Didžiosios Britanijos universitetai priims studentus pagal mainų programas ir pan. Visa tai atrodo labai netikra“, – akcentavo Europos Parlamento narė.

Turėtumėme baimintis ne tik Rusijos
Turėtumėme nerimauti ir dėl kitų pasaulio šalių keliamos grėsmės Europos Sąjungos vienybei. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje nuolat girdime, jog reikia saugotis Rusijos. Tuo tarpu apie kitų šalių įtaką Europai net nepagalvojame. Pavyzdžiui, klaidingai manome, kad Kinijai Lietuva yra visai neįdomi. Nors iš tiesų kinai Lietuvą atrado jau seniai.

Kai 2013 m. ES pradėjo derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su JAV, tuo pačiu metu Kinijos prezidentas paskelbė, kad Kinija pradeda vykdyti ekonominės ekspansijos strategiją, kitaip vadinamą ekonomikos diržu ir šilko keliu.

Taigi kinai per Europą nubrėžė šešis ekonominius koridorius. Vienas iš jų prasideda Kinijoje, eina per Vidurinę Aziją ir baigiasi Klaipėdos uoste. Vadinasi, kinams Lietuva net labai įdomi. Tai įrodo ir faktas, kad praėjusių metų vasarą lankėsi pirmasis Kinijos viceprezidentas. Tuo metu buvo aiškinama, kad viceprezidentas atvyko tartis dėl galimo mėsos ir pieno produktų eksporto į Kiniją. Tačiau parlamentarės teigimu, tikroji vizito priežastis – siekis įgyvendinti ekonominės ekspansijos strategiją. Kitaip tariant, kinai labai nori mūsų Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto.

Tai ne vienintelis kinų planuojamas kelias link ES sužlugdymo.

Kinai įkūrė Azijos infrastruktūras vienijantį investicijų banką. Jo įstatinis kapitalas siekia 100 milijardų dolerių. Taip pat įkurti papildomi 46 ir 16 milijardų dolerių fondai. Taigi kai kurios ES šalys nieko nelaukdamos suskubo į banką sudėti savo indėlius ir tapo banko indėlininkėmis. Tikroji šios strategijos prasmė – nutraukti ES ir Amerikos ryšius ir kaip įmanoma labiau susilpninti, kad Europa ir Azija būtų palikta Kinijos veikimo zonoje.

Galime netekti Klaipėdos uosto
„Apie šią strategiją, kaip apie galimai veikiančią, kalbu, nes vienas iš Kinijos koridorių vedė į Pirėjo uostą Graikijoje. Ir štai dėl prastos ekonominės situacijos graikai šių metų birželį uostą pardavė kinams. Galbūt panaši situacija laukia ir Klaipėdos uosto. Nežinau, ką jūs, šiauliečiai, apie tai galvojate. Galbūt tai jums neatrodo, kaip kažkas blogo, galbūt čia jūs įžvelgiate ekonominę naudą, tačiau aš norėčiau, kad Klaipėdos uostas liktų mūsų vaikams kaip Lietuvos uostas“, – kalbėjo L. Andrikienė.

Kai prasidėjo derybos dėl laisvosios prekybos sutarties, prieš šią sutartį iš karto pasisakė dvi šalys – Rusija ir Kinija. Jos aiškino, esą sutartis visiškai iškreips prekybos balansą, jog atsiras junginys, kuriam nėra jokio precedento pagal jo ekonominę galią.

„Žinoma, ES ir JAV turi po stiprią ekonomiką, tačiau susijungusios taptų sunkiai įveikiamos. Ši sutartis mums reikalinga todėl, kad nebeliktų tarifų, muitų, kvotų, galėtumėme dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Aišku, dėl to gali kilti ir grėsmių, tačiau tam tikrais saugikliais galima pasirūpinti iš anksto. Laisvosios prekybos sutartis Lietuvai būtų iš tiesų labai naudinga. Tačiau ši idėja nei Kinijai, nei Rusijai nepatinka. Todėl jie visomis įmanomomis priemonėmis kenkia ir stabdo šių derybų eigą“, – pabrėžė Europos Parlamento narė.

ES parama turėtų mažėti
Po Europos Parlamento narės pranešimo auditorijai kilo nemažai klausimų. Susirinkusieji domėjosi, kokių ES investicijų gali tikėtis Lietuva, klausė, ar Europos Sąjunga neiširs ir pan.

Štai vienas iš susitikime dalyvavusių šiauliečių pareiškė girdėjęs apie Italijos pareiškimą, jog ES turėtų sudaryti žymiai mažiau šalių.

L. Andrikienė patvirtino, kad ši idėja gyvuoja ne vienerius metus. Buvo ir tebėra kalbama apie dviejų greičių Europą. Esą tie, kurie yra pasirengę glaudesnei integracijai, tegul ir toliau juda pirmyn, o nenorintys laikytis ES taisyklių tegul juda vėžlio greičiu: „Pirmos ir antros klasės Europa man neatrodo simpatiška. Todėl mūsų tikslas – kad ES apimtų kuo didesnę teritoriją. Priešingu atveju mes, lietuviai, tikrai būtumėme nustumti.“

Šiauliečiai teigiamai vertina EK prezidento siūlymą daugiau dėmesio skirti socialinei politikai. Su tuo sutiko ir Europos Parlamento narė. Štai ji atkreipė dėmesį, kad lietuvis Europos Parlamento nario padėjėjas gauna dvigubai mažesnį atlyginimą už italą. Pasirodo, kad atlyginimas apskaičiuojamas pagal vidutinį šalies atlyginimą: „Jeigu laikomės principo, kad už vienodą darbą  yra mokamas vienodas atlyginimas, tai koks skirtumas, kurioje šalyje aš gyvenu. Tokie nesusipratimai ir skaldo ES vienybę.“

Šiauliečiai susirūpino ir Europos Sąjungos investicijų likimu. Pastaruoju metu tenka dažnai išgirsti, kad po dvidešimt metų iš sąjungos Lietuva negaus nė cento. Pranešėja susirinkusius nuramino ir paaiškino, kad tai netiesa. Investicijų sulauksime, tačiau paramos mastai bus neabejotinai mažesni. Taip nutiks, nes artėjame prie sąjungos vidurkio ir atsiranda valstybių, kurias remti reikia labiau.

„Būtent todėl mums nereikėtų laukti paskutinių metų, bet jau dabar pradėti planuoti kitų metų biudžetą. Dėl „Brexito“ vykdomas visiškas biudžeto karpymas, todėl ateityje nereikėtų tikėtis didesnių investicijų, nei gauname dabar“, – reziumavo L. Andrikienė.

L. Andrikienė kalbėjo, kad euroskeptikų iš tiesų netrūksta.
Ramunės DAMBRAUSKAITĖS nuotr.