Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje praktiškai veikia visose socialinės veiklos sferose. Tačiau dauguma žmonių iki šiol dar nelabai suvokia tokių organizacijų veiklos specifikos ar jų būtinumo. Gaila, tačiau nevyriausybininkai ne visada sulaukia pagalbos ir iš miesto valdžios. Nepaisant to, vis daugiau nevyriausybinių organizacijų perima viešojo administravimo funkcijas, padeda valstybės institucijoms spręsti socialines problemas, kuria prevencines socialinių problemų programas, teikia socialines paslaugas. Išsamiau apie tai kalbėta Šiaulių miesto savivaldybėje vykusiame renginyje „Nevyriausybinių organizacijų telkimasis ir bendradarbiavimas su viešuoju sektoriumi“.

Rūpinasi visuomeniniu gyvenimu
Šiaulių Pagyvenusių žmonių asociacijos (PŽA) pirmininkė Kristina Švambarienė sako, kad nevyriausybinių organizacijų veikla yra ypač svarbi miesto žmonėms. Asociacijai tenka atsakingai ir sutelktai dirbti, kad įgyvendintų sudėtingus projektus, kuriuos teikia Savivaldybės ir ministerijos organizuojamiems konkursams.

Šešiasdešimties metų veiklą mininti asociacija ir toliau planuoja ne tik imtis naujų, bet ir tęsti pradėtus darbus. PŽA planuoja išleisti knygą apie pagyvenusių žmonių gyvenimą, rūpintis gerosios patirties įvaizdžio formavimo sklaida, toliau dalyvauti įvairiose akcijose ir koncertuose. Tačiau kad visai tai būtų įgyvendinta, nevyriausybininkams reikalinga ir mūsų visų pagalba.

„Jausdami visų jūsų paramą, dėmesį, sutelkimą, mes esame garsesni ir stipresni“, – akcentavo K. Švambarienė.
Šiaulių PŽA pirmininkės pavaduotoja Zenona Škikūnienė paneigė visus mitus, kad senjorams nerūpi visuomeninis gyvenimas. Štai asociacijai priklauso daugiau nei šimtas narių ir visi jie nori ir patys prasmingai praleisti laiką, būti naudingi kitiems miesto žmonėms. Žinoma, tik ne visada pavyksta tai padaryti. O priežasčių, kodėl ne visi galime pasigirti kokybišku gyvenimu, yra begalė. Gyvenimo kokybę lemia tokie veiksniai: sveikata, tarpusavio santykiai šeimoje, užimtumas, finansinė gerovė, moralinės nuostatos, gyvenimo sąlygos, santykiai su aplinka, politikų pažadai ir jų nevykdymas, šalies ekonominė situacija, kylančių kainų kasdienybė. Kiekvieną iš mūsų tai paveikia psichologiškai, o kartais psichologinė bėda pereina net į fizinę.

Nori būti naudingi šiauliečiams
Tam, kad būtų aišku, su kokiomis problemomis susiduria asociacijos nariai, atlikta apklausa. Tyrimas parodė, kad prie nevyriausybinės organizacijos veiklos dažniausiai prisideda moterys. Asociacijos nariai yra pensininkai, kuriems daugiau nei septyniasdešimt metų. Nariai išsilavinę žmonės, didžioji dalis iš jų yra įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

Gaila, tačiau ne visi gali pasigirti didelėmis pajamomis. Senjorai vidutiniškai gauna 250 eurų pensiją. Kai kurie iš jų yra priversti riboti savo poreikius, kiti gyvena iš santaupų, treti priversti taupyti, todėl labai išgyvena dėl savo ateities.
Senjorai labiausiai norėtų keliauti po Lietuvą ir pasaulį, tačiau tam dažniausiai neturi finansinių galimybių. Tačiau dėl to, kad jau yra pensininkai, nė kiek nesijaudina. Sako, kad senėjimas yra natūralus procesas, todėl savo amžiaus nesigėdija ir dėl to nesijaučia prastai.

Senjorai ne tik svajoja daugiau keliauti. Jie taip yra susirūpinę savo sveikata, todėl reguliariai lankosi gydymo įstaigose. Be to, dauguma iš jų yra patenkinti sveikatos priežiūros institucijų teikiamomis paslaugomis.

„Matome, kad labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis esame mes, senjorai. Tačiau daugiau bendraudami, savanoriaudami, padėdami kitiems galime pagerinti savo psichologinę savijautą. Bendravimas, apsikabinimas, atjauta, pagyrimas – visa tai daro stebuklus. Todėl nenustokime remtis vieni į kitus“, – apklausos rezultatus apibendrino Z. Škikūnienė.

Tikisi Savivaldybės pagalbos
Tuo tarpu ilgametė PŽA narė Aldona Žičkienė išsamiau papasakojo apie nevyriausybinės organizacijos vykdomą veiklą. Štai šiuo metu asociacija ruošiasi pradėti įgyvendinti jų istorijoje didžiausią projektą „Pažink save, padėk kitiems, rūpinkis labiau pažeidžiamais už save“. Tai socialinis projektas, kuris turėtų padėti atkreipti didesnį dėmesį į senjorų problemas. Projektas bus finansuojamas ministerijos lėšomis. Tiesa, asociacijai pavyko gauti tik pusę projekto įgyvendinimui reikalingos sumos, tačiau, kaip sako asociacijos nariai, jie vis tiek pasiryžę užsibrėžtą darbą įvykti, jeigu prireiks, tai padarys net savo lėšomis.

Vis dėlto asociacijai labai reikalinga ir Miesto savivaldybės pagalba. Nevyriausybininkams trūksta patalpų, kuriose galėtų vykdyti savo veiklą, pasikviesti svečių ir t. t.

„Skaudu, kad vieni nevyriausybininkai gauna geresnes patalpas, o kiti iš viso negauna. Skaudu, kad vieniems už patalpas ir komunalinius patarnavimus reikia mokėti iš savo kišenės, o kitiems net ieškoti finansinių rėmėjų. Būtų šaunu, jeigu miesto valdžia padėtų ir atiduotų didesnį pastatą, kur visi galėtumėme susitikti ir padaryti miestui didesnių darbų“, – akcentavo A. Žičkienė.

Negali skirti daugiau lėšų
Visi žinome, kad valstybė, kuri nesirūpina savo vaikais, senjorais, neturi ateities. Jeigu nebus rūpinamasi vaikais, valstybė nesulauks jokios ateities. Jeigu nebus rūpinamasi senjorais, vaikai nesužinos, kas ateityje bus su jais. Tad ką šiuo klausimu ką pasiūlyti valdžia?

Renginyje dalyvavęs Šiaulių miesto mero pavaduotojas Stasys Tumėnas kalbėjo, kad politikai gali padėti, tik galbūt kartais juos reikia labiau paspausti ir pajudinti. Kita vertus, vicemeras savo kolegas bandė pateisinti. Štai mes visi norime, kad mieste įsikurtų bendruomenių namai, tačiau tam reikia didelės politinės valios. Be to, trūksta pastatų, kuriuose šią veiklą būtų galima vykdyti. O tam, kad būtų sutvarkyti apleisti namai, reikia didelių investicijų. Tad jeigu lėšos bus skiriamos tik vienam pastatui, nebeliks pinigų kitų projektų įgyvendinimui.

„Mes galime dideles sumas dalyti tik kelioms nevyriausybinėms organizacijoms. Galime paremti ir visas po truputį. Mes stengiamės, kad nors simboliškai Savivaldybės paramą pajaustų visos nevyriausybinės organizacijos. Tačiau patys suprantate, kad išdalijus lėšas visoms organizacijoms, pinigų nelieka daug. Aišku, galbūt šiuo klausimu reikėtų klausti ir jūsų nuomonės, bet tuomet turbūt jūs tarpusavyje susipyktumėte, vieniems skirtumėte dideles sumas, o kitiems neduotumėte nieko. Be to, dabar biudžetas dėliojamas taip, kad įpusėjus metams ir atėjus pas administracijos direktorių, nereikėtų tikėtis gauti pinigų. Mąstyti reikia visiems metams į priekį, nes tokia jau biudžeto sandara“, – sakė S.
Tumėnas.

Teikia socialinę pagalbą
Nevyriausybinių organizacijų atstovai, senjorai neretai pagalbos tikisi ir iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus. Renginyje viešėjusi šio skyriaus vedėja Irena Kiurienė pasakojo, kad klausimais, susijusiais su gyvenimo kaita: darbu, artimo žmogaus netektimi, išėjimu į pensiją, senatve, nelabai kuo gali padėti. Tačiau Savivaldybė visuomet pasiruošusi suteikti socialines paslaugas tiems, kam jų labiausiai reikia.

I. Kiurienė džiaugėsi, kad nevyriausybinės organizacijos vis dažniau įsitraukia į socialinių paslaugų teikimą. Šiais metais su socialinės rizikos šeimomis pradėjo dirbti „SOS vaikų kaimas Lietuvoje“. Globos ir slaugos integralią pagalbą pradeda teikti Carito komanda. Taigi dabar pagalba bus teikiama ne tik socialinės rizikos šeimoms, bet ir toms, kurios tiesiog finansiškai sunkiau verčiasi.

Skyriaus vedėja atkreipė dėmesį ir į kitą problemą. Štai visi laukiame, kada padidės pensijos, tačiau didinti reikėtų ir valstybės remiamas pajamas. Vedėja informavo, kad šiuo metu šios paramos dydis siekia 102 eurus. Anot, jos tai nėra tokia pinigų suma, už kurią žmogus galėtų oriai gyventi.

„Socialinės paramos skyrius socialinę pašalpą skiria toms šeimoms, kurių vienam nariui per mėnesį tenka mažiau kaip 102 eurai. Labai norėčiau, kad būtų priimtas sprendimas padidinti valstybės remiamas pajamas bent jau dvigubai. Tuomet pašalpą būtų galima skirti ir tiems asmenims, kurių pajamos per mėnesį siekia iki trijų šimtų eurų“, – sakė I. Kiurienė.

Ji taip pat susirinkusiems priminė, kad prie Socialinės paramos skyriaus veikia Paramos teikimo komisija, kuri svarsto prašymus bet kokiai paramai gauti. Nelaimės, sunkios ligos atveju, galima ateiti ir prašyti vienkartinės piniginės paramos. Kiekvienas prašymas, situacija nagrinėjama atskirai, todėl skiriama ir skirtinga pinigų suma. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tokie prašymai su paaiškinimais, jog sunku išgyventi, nėra svarstomi, nes tokioje padėtyje atsiduria daugelis miesto gyventojų, o lėšų visiems pagelbėti tiesiog nėra.

Po išsakytų dalyvių minčių dar kartą akcentuota, kad miesto ateitį kuria ne tik politikai, verslas ar kitos institucijos. Už savo miesto likimą esame atsakingi ir mes patys. Todėl renginyje akcentuota, kad labai svarbu suteikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia, ir kurti ateitį drauge.

Susitikime dalyvavo didelis burys nevyriausybiniu organizaciju nariu.
Autores nuotr.

K. Švambariene: „Jausdami visu jusu parama, demesi, sutelkima, mes esame garsesni ir stipresni.“
Autorės nuotr.