Architektui Vyteniui Rudokui pristačius Prisikėlimo aikštės techninį projektą paaiškėjo, kad daug kas keisis iš esmės. Nors ir siekiama suderinti istorinį paveldą su moderniais sprendimais, vis dėlto lieka nemažai šiauliečiams abejonių keliančių sprendimų. Diskusijos nerimsta dėl siauresnės Tilžės gatvės atkarpos ir dėl išnyksiančio obelisko sovietų kariams. Dėl pastarojo aspekto abejoja menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus.
Kapinių rekonstrukcija sukels tarptautinį pasipiktinimą?
Aršiausias šiauliečių diskusijų objektas – ne tik žalumos atnaujinimas, bet ir karių kapinės šalia Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus katedros. Planuojama, jog vietoje obelisko liks tik granito plokštės su memorialiniais užrašais. Tad Katedros prieigose karių kapinės išliks, tik štai visas memorialas bus žemės lygyje. Tuomet nuo Tilžės gatvės sankryžos vėl atsivertų Aušros tako ašis.
Profesoriaus V. Rimkaus manymu, ši vieta yra pakankamai sutvarkyta ir nereikalauja jokių invazijų. „Apie tai dar sakė klebonas K. Jakaitis iki dabartinio Šiaulių vyskupo, kai buvo iškilęs didžiulis klausimas apie jų naikinimą. Jokiu būdu – mirusiesiems ramybę“, – sako V. Rimkus.
Jis priminė atvejį, kai Estija 2007 m. pagaliau baigė įgyvendinti daug triukšmo sukėlusį sprendimą iškeldinti iš Talino centro sovietinių karių palaikus.
„Kapinių rekonstrukcija yra praktiškai jų panaikinimas ir neišvengiamai kelia tarptautines neigiamas emocijas. O pagal tarptautinius perlaidojimo reikalavimus – kiekvieną reikia identifikuoti, kiekvienam būtinas švininis karstas. Pavyzdžiui, Taline estai iškėlė iš miesto centro palaidojimo paminkliuką, ten buvo keli kareiviai palaidoti.
Didelį triukšmą sukėlė, bet iškėlė su visa atributika – švino karstai, iškasimo metu dirbo įvairios komisijos, vyko identifikacijos, karinis orkestras perlydėjo į palaidojimo vietą, kur vėl buvo pagarbiai palaidoti ir pastatytas paminklas. Geriausia – nejudinti. Kas jį mato, užsieniečiai? Yra kažkoks paminkliukas, bet į tą kampą mažai kas eina“, – mano V. Rimkus.
Kapinės miesto centruose – rusiškas įprotis
Urbanistikos profesorius Algis Vyšniūnas pabrėžia, kad laidojimo vietos centrinėje aikštėje nėra europinė tradicija. Jo teigimu, rusiškas įprotis savo politikus laidoti miesto centrinėse erdvėse yra ydingas iš esmės.
„Parodykite man dar vieną pasaulio didmiestį, kurio centrinė aikštė yra kapinės. Toks atvejis yra Raudonoji aikštė Maskvoje. Maža to, ten palaidoti ne tik žymūs žmonės, bet ir paprasčiausi nusikaltėliai (J. Stalinas, K. Vorošilovas, L. Kaganovičius ir t. t.)“, – sako profesorius.
Kaip sako A. Vyšniūnas, žymiai didesnė pagarba žuvusiems kariams – palaidoti juos normaliose kapinėse. „Taip buvo pasielgta generolo I. Černiachovskio atveju (jeigu prisimenate, ten, kur dabar stovi paminklas V. Kudirkai, buvo sovietų generolo I. Černiachovskio kapas ir paminklas). Šitą uždavinį turi vykdyti politikai. Tai ne meninė, o politinė problema. Labai gali būti, kad tinkamas momentas tai padaryti yra praleistas“, – svarsto profesorius, kurio manymu, granito plokštės vietoje obelisko yra logiškas sprendimas.
Tad to nepadarius, šią situaciją labai lengva politizuoti. Čia kaip pavyzdį A. Vyšniūnas prisimena ir primena sovietų kario palaikų perlaidojimo skandalą Estijoje, kuris labai greitai nutilo.
„Todėl architekto V. Rudoko dėmesys miesto erdvinei struktūrai yra prioritetinis. Reikia paprasčiausiai geros komunikacijos ir nesivelti į beprasmius ginčus. Žurnalistai galėtų atlikti savo tyrimą ir surinkti daugiau tokių pavyzdžių, parodant bendrą tokių klausimų sprendimų praktiką ir kultūrinę tradiciją“, – aiškina A. Vyšniūnas.
Taip pat profesorius pakomentuoja šiauliečiams nepriimtinu pasirodžiusį Tilžės gatvės atkarpos susiaurinimą1,5 metro nuo Aušros alėjos iki Vytauto gatvės. Esą nors susiaurinimas būsiąs mažas, vis dėlto po jo pakaks sugesti automobiliui ir bus kamštis. Dabar gi dar galima pravažiuoti per vidurį, kadangi atkarpa praktiškai yra trijų eilių.
Vis dėlto A. Vyšniūnas ramina – eismo kamščių problema yra išgalvota problema. „Kamščių problema sprendžiama bendrojo plano stadijoje, bet ne vienos gatvės atkarpoje. Kiek žinau, eismo juostų skaičius nemažėja. Nereikia kelti šurmulio (prieš rinkimus) dėl niekų“, – sako urbanistikos profesorius.
